Ajurveda: ligų priežastys

„Kiekvien­as daik­tas šiame pasauly­je turi tik dvi būse­nas: nor­mal­ią ir nenor­mal­ią, ir kiekvieną iš jų lemia priežastis. Pasauly­je nėra nieko, kas neturėtų priežasties.“ (Chara­ka-samhi­ta)

Ajurve­dos aiškiare­giai taip pat pri­tarė šiai nuomonei. Pasak Čarakos, yra priežastis, dėl kurios pasireiškia būty­bės, bet nėra priežasties, dėl kurios jos sunaik­i­namos. Liga kaip būty­bė pasireiškia dėl juk­ti, t. y. dauge­lio priežasčių susilieji­mo tin­ka­mu laiku ir tin­kamo­je vieto­je, ir išnyk­s­ta pasikei­tus laikui ir vietai arba pašal­i­nus šias priežastis.

Gal­būt Chara­ka savo žodži­u­ose įžvel­gė ir gilesnę filosofinę pras­mę: žmogiška­jai būty­bei pasireikšti reikia priežasčių, o jai pašal­in­ti pakan­ka medži­agų apykaitos chaoso.

Todėl „gydy­mo esmė yra priežasčių pašalin­i­mas“, o priežas­tinių veik­snių vengi­mas yra geri­au­sia priemonė išlik­ti sveikam.

Pra­jnya­parad­ha yra galutinė visų ligų priežastis, jos pašalin­i­mas yra geri­au­sias vais­tas. „Vais­tas nuo visų negandų, tvirti­na Čara­ka, yra išsi­va­davi­mas iš troškimų gundy­mo“.

Pagrin­di­nis Ajurve­dos ir kitų filosofinių sis­temų skir­tu­mas pasireiškia tuo, kad Ajurve­da dau­giau dėme­sio skiria troškimų įtakai sveikatai, gebėjimui har­moningai funkcionuoti san­tyk­inė­je pasaulio tikrovė­je, o ne žmo­gaus san­tyk­iui su tikrą­ja Tikrove.

Ajurveda išskiria keturias ligų klases:

• Ligos, atsir­an­dančios dėl stiprios kar­mos, paveldė­tos iš ankstes­nių gim­imų, įtakos;
• Ligos, atsir­adu­sios ankstes­ni­ais gyven­i­mo laiko­tarpi­ais, bet pasireiškiančios vėles­ni­ais;
• Ligos, susi­ju­sios su dva­siomis
• Ligos, slyp­inčios pavirši­u­je.
• Iš šių keturių klasių tik paviršinės ligos yra leng­vai išgy­do­mos parenkant maistą, režimą ir gydymą.

Pir­mųjų tri­jų klasių ligoms reikia ne tik šių, bet ir tolesnio dvasinio įsik­iši­mo. Ir tik paskutinės klasės ligų atve­ju priežas­ti­nis Doshi poveikis yra pirmin­is, kitais atve­jais jos veikia tik kaip galinges­nių ir sub­tilesnių priežasčių, iš kurių stipri­au­sia yra kar­ma, atspindys.

Kar­mos dės­nis yra ne kas kita, kaip treči­a­sis Niu­tono dės­nis: „Kai vien­as objek­tas daro poveikį kitam, pas­tara­sis daro tokį pat ir priešingą poveikį pir­ma­jam. Jėzus jį išreiškė taip: „Darykite kitiems taip, kaip norite, kad jie dary­tų jums“, nes „ką pasėsi, tą ir pjausi“.

Pagal Ajurvedą yra septyni pagrindiniai ligų tipai:

1. Genet­inės arba paveldimos.
2. Įgim­tos, pavyzdžiui, apsigim­i­mai.
3. Metabolinės, susi­ju­sios su medži­agų apykai­ta. Jos atsir­an­da dėl došų sutriki­mo, kurį lemia nepakanka­mas mais­to ir kitų būt­inų medži­agų var­to­ji­mas.
4. Trau­minės. Tai api­ma tiek fizines, tiek psichines trau­mas.
5. Laik­i­nai. Tai sezoninių ar kitų apri­bo­jimų, kurie turėtų apsaugoti nuo nepalankių orų ar astrologinių įtakų, nepaisy­mas.
6. Dieviškas. Nepak­lus­nu­mas moky­to­jui, prakeiks­mai, raganav­i­mas ir epi­demi­jos.
7. Gam­tos. Alkis, troškulys, mie­gas, nuo­var­gis, kiti por­eiki­ai, naikin­i­mas, senėji­mas ir mir­tis.

Iš visų tipų tik vien­as yra tiesio­giai nulem­tas došų veiki­mo. Pagrind­inė visų ligų ir kar­mą suke­liančios žmo­gaus veik­los priežastis yra aistringas gyvų būty­bių prisir­iši­mas prie šio pasaulio dalykų. Mes tai vad­i­name troškimu.

Šešios ligų stadijos:

Visos ligos, kurias suke­lia bet kuri doša, pere­ina šešis vysty­mosi eta­pus.

Kaupimasis

Dėl ligą suke­liančių veik­snių viena ar kelios došos prade­da kaup­tis tose vietose, kur jos dau­giau­sia gyve­na: kapha — skrandy­je, pit­ta — plono­jo­je žarno­je, vata — storo­jo­je žarno­je. Kiekviena iš jų suke­lia būdin­gus simp­to­mus: kapha suke­lia mieguis­tumą, sunkumą galūnėse, blyškumą, pil­vo pūtimą, apeti­to praradimą ir susilp­nėjusį virškin­imą.

Pit­ta suke­lia degin­i­mo pojūtį, padidėjusią kūno tem­per­atūrą, kar­toką skonį burno­je, odos pagel­timą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą ir pyk­tį.

Vata suke­lia kūno silp­numą ir sausumą, izo­liaci­jos ir šilu­mos troškimą, sustingimą ar pil­vo pil­numą, dujų kaupimąsi, vidurių užki­etėjimą, miego sutrikimus ir baimes. Šiuo eta­pu došų pertek­lių iš orga­niz­mo pašal­in­ti lengvi­au nei ne. Štai kodėl sezonini­ai valy­mai yra svar­būs sveikatai stiprinti — jie išplau­na došas, kurios natūrali­ai susikaupė dėl metų laikams būd­ingų savy­bių.

Susijaudinimas

Šiame etape došos toli­au didė­ja ir spaudžia gyve­namąsias vietas, todėl pir­mi­au aprašyti simp­tomai pasireiškia ryški­au. Šiame etape došas dar leng­va pašal­in­ti, tači­au reikia stiprinti organus, kuri­u­ose jos kau­pi­asi, nes dėl per dide­lio došų kiekio šie organai patiria stresą.

Išsisklaidymas

Jei susi­jau­din­i­mas lieka be priežiūros, došos palieka savo namus ir prade­da kla­joti po kūną kaip kla­jok­li­ai, ieško­damos vietos, kur galėtų rasti prieglob­stį.

Pablogė­ja visi ankstes­ni simp­tomai, kapha gali sukelti vėmimą, pit­ta — viduri­av­imą, vata — storo­sios žarnos spaz­mus ir skaus­mą tušti­nan­tis, išsiskiri­ant dideliam dujų kiek­iui. Kiekviena liga turi savo eigą.

Tibeto med­i­ci­no­je tiki­ma, kad liga apsi­gyve­na ir plin­ta odo­je, vys­tosi kūne, pro­gre­suo­ja kanalais, prilimpa prie kaulų ir nusilei­džia į gyvy­biškai svar­bius organus ir organus-rez­ervuarus.

Ajurve­do­je ši sis­tema skirstoma į tris mar­gas, arba tris kelius, kuri­ais vyk­s­ta liga: vid­inį, išor­inį ir vidur­inį, vad­i­namą mar­ma.

Vidi­nis kori­do­rius, kurį sudaro viršk­i­na­ma­sis trak­tas ir rasos audini­ai, papras­tai yra pir­mas, kurį došos paveikia pir­mi­au­sia, nes natūralu, kad jos kon­cen­truo­jasi pagrin­dini­u­ose virškin­i­mo organ­u­ose. Jei došos neb­us pašal­in­tos aktyvi­ai valan­tis ar bent jau nesusilp­n­in­tos, anksči­au ar vėli­au jos pakeis savo judėji­mo kryp­tį (gati) ir, užuot tekėju­sios iš orga­niz­mo, pradės tekėti į jo per­ifer­inį pasažą, kurį sudaro kiti šeši audini­ai.

Jei sutrikusi pusi­ausvyra dar labi­au sustiprė­ja var­to­jant stim­u­lia­to­rius, stiprius vais­tus ar tiesiog patiri­ant depresines emo­ci­jas, tiek ama, tiek došos pra­siskver­bia dar gili­au į audinius ir paten­ka į mar­mos kori­dorių, api­man­tį vis­us gyvy­biškai svar­bius organus, ypač širdį ir smege­nis. Ligos pasireiški­mas kiekvienu laiko­tarpiu papras­tai apsiri­bo­ja kuri­uo nors vienu taku.

Jei pažei­džia­mas dau­giau nei vien­as kelias, gydy­mas tam­pa prob­lemiškes­nis. Tači­au kad ir kuria kryp­ti­mi, kuri­uo keliu došos eitų, jos gali­au­si­ai ran­da patogią vietą pagrin­dini­am smūgiui suduoti.

Lokalizacija

Papras­tai došos lokalizuo­jasi tose kūno vietose, kurios yra labi­au nusil­pu­sios. Čara­ka šį pro­cesą lygi­na su lietaus kritimu. Debe­sis plaukia dangu­mi, kol paten­ka į tin­ka­mas atmos­fer­os sąly­gas, kurios verčia jį išsi­laisv­in­ti nuo jame esančio van­dens svo­rio. Lygiai taip pat došos, suradu­sios tin­kamą susikaupi­mo vietą, joje kau­pi­asi ir suke­lia tam tikrą sutrikimą, truk­dan­tį fiz­iškai ar funkciškai nor­mali­ai veik­ti tose vietose esantiems kanalams.

Lig­as suke­lia sužad­in­tos došos buvi­mas audini­u­ose arba atliekos. Šiame etape atsir­an­da pre­lim­i­narūs simp­tomai, pranašau­jan­tys ligos pradžią.

Pavyzdžiui, plaučių tuberkuliozė praside­da kūno tem­per­atūros pak­il­imu vakarais, kurį lydi degin­i­mo pojūtis pėdose ir del­n­u­ose.

Pasireiškimas

Šiuo eta­pu liga atpažįs­ta­ma kaip tokia. Pavyzdžiui, kai vata dėl savo sausumo pakeičia ojas skonį iš jai būdin­go sal­du­mo į sting­dan­tį ir perke­lia jį į šlapi­mo organus, atsir­an­da dia­betas.

Specializacija

Konkrečią ligos for­mą atsklei­džia spe­cial­izaci­ja, kuri­ai papras­tai būdin­gas tam tikros došos domi­nav­i­mas. Pavyzdžiui, ede­ma — tai odos, rau­menų ar kito audinio patin­i­mas, papras­tai atsir­an­dan­tis dėl skysčių kaupi­mosi. Kaphos sukeltas patin­i­mas spaudžiant palieka įdu­bimus, vatos sukeltas — ne, o pitos sukeltas patin­i­mas yra labai minkš­tas. Beveik visos ligos turi po kelias atmainas.