Diena, atnešanti laimę ir turtus

Vestuvės – viena svarbiausių ir iškilmingiausių šeimos švenčių. Ilgus amžius gyvavusios tradicinės vestuvių apeigos šiandien vėl atgyja, nes žmonės pradeda rimčiau žiūrėti į tradicijų tęstinumą. Daug kas vestuvių apeigose supaprastinta ir daugeliui vestuvės – tik šventinis žaidimas, turintis simbolinę prasmę. Kad šis žaidimas sustiprintų laimę, būtina santuokai parinkti palankią dieną. Vestuvių puotos ir ceremonijos dieną reikėtų parinkti, remiantis Lo Šu nurodomomis palankiomis datomis bei jaunavedžių horoskopų lentelėmis. Šitokia palankios datos paieška yra labai svarbi. Tiems, kurie neturi galimybių taip apskaičiuoti palankų laiką, patartina pasirinkti pirmąją mėnulio dieną atitinkančias datas, nes tai – naujos pradžios simbolis. Galbūt toji data nebus pati palankiausia, tačiau bet kuriuo atveju tai geriau, negu susituokti nepalankią dieną. Pilnaties naktis – taip pat tinkamas metas, nes tai – santuokos Dievo šventė. Manoma, kad šis Dievas gyvena Mėnulyje. „Santuokai palanki diena tuomet, kai visi elementai tarpusavyje sklandžiai dera – atneša porai pasakišką laimę ir turtus“,- skelbia Feng Šui.

Žemės grobstymo aferos ir politikai 1991-2003

Žemės grąžinimo nuoskaudos, matyt, dar ilgai kiršins kaimyną su kaimynu: Lietuvoje yra per 200 000 žmonių, kuriems dar nesutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai aiškina, kad tolesnei žemės reformai trūksta pinigų. Bet ši situacija nesutrukdė pralobti patiems valdininkams: rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai per metus suskubo privatizuoti sklypus regioniniuose draustiniuose, vaizdingose paežerėse ir - juos išparduoti. Ši korupcijos atmaina puikiai suvešėjo ežerais nusagstytoje Utenos apskrityje. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus istorija kaip ežeras atspindi visos Lietuvos žemės reformą, kurią galima laikyti tobulu sisteminės korupcijos pavyzdžiu. 1995-1997 metais Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio skyrių darbuotojai nieko nedarė ištisais mėnesiais, vilkino žemės reformą. Todėl reforma užsitęsė ligi šiol. Tarnautojų atlyginimams išleista šimtai milijonų litų, o jie vis skundžiasi, kad žemei tvarkyti trūksta pinigų ir nežinia, kada jų užteks. Tarnautojai ir nenori reformos baigti, nes tada bus atleisti ir iš tarnybos. Tokios viešos tinginystės galima pamatyti ir daugelyje kitų įstaigų. Beveik niekad nesusirinkdavo į posėdžius visi Seimo nariai, kartais ir gana svarbius įstatymus priimdavo tik trečdalis ir dar mažesnė dalis Seimo narių.

Santykių astrologija: meilė

Santykių astrologija: meilė

Jūs demonstruojate savo sąmoningą! nenorą tapatintis su tuo, kas negatyvaus yra Jūsų horoskope ir, indų supratimu, neatsisakydami mokytojo pagalbos bei siekdami didesnės harmonijos su Visata, iš anksto susikuriate geresnes partnerystės sąlygas galimame kitame įsikūnijime. Nuteikiate save taip pat psichologiškai pozityviai, t.y. iš savo pusės Jūs padarėte viską, ką šiuo metu galėjote, nelaukėte stebuklų tik iš kito žmogaus, o ir pats (pati) neatmetėte jokių priemonių ir jomis naudojotės. Tai vėliau krizės atveju nuramina sąžinę ir apsaugo nuo pavojingos savigraužos, esą "per mažai pasistengiau bendros laimės vardan".

Esu šaukiamas meile...

Esu šaukiamas meile...

„Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia“. Net nežinau, kodėl man kilo noras pradėti šį rašinį tokiais nuostabiais apaštalo Pauliaus žodžiais. Gal todėl, kad šiais žodžiais pasakoma tikrų tikriausia tiesa. Juk iš tiesu meilė yra tai, be ko mes negalime įsivaizduoti gyvenimo žemėje, be ko šis gyvenimas būtų neįmanomas. Kaip nuostabu yra žvalgytis aplinkui, kai visur matai trykštančias nuoširdumu, švelnumu ir draugiškumu akis. Tada supranti, jog iš visų pusių tave supa meilė. Koks neapsakomai gražus jausmas tada užplūsta: jautiesi toks tvirtas, saugus, stiprus ir norisi, taip norisi atsakyti tuo pačiu ir padėkoti kažkam už tai, ką prieš akimirką pajautei. Juk viskas, kas tik žemėje sukurta, tai yra iš meilės. Kad ir menkiausias daigtelis, kad ir mažutis, tačiau, jei jis yra sukurtas su meile, jo vertė yra neapsakomai didelė - tik tada kūriniai ir darbai yra kažko verti.

Akmuo ir meilė

Akmuo ir meilė

Prieš penkiolika, o gal net dvylika metų, jei kas būtų pasakęs, jog jausiu akmenis ir kalbėsiuosi su jais - būčiau nusijuokusi, numojusi ranka, o gal net palaikiusi tą žmogų nenormaliu. Dabar sakau, jog tas, kuris sako "akmeninė širdis", manydamas "kieta, šalta, žiauri širdis", labai klysta. Jis tiesiog nepažįsta akmens. Kiekvienas jų turi savo charakterį, savo gyvenimą, savo Dvasią. Jie milijonus, milijardus metų formuojasi savo terpėje. Jų gyvenimas - tai visa, kas vyksta su jais. Jų istorijoje įrašyta visa tos vietos, kurioje jie formavosi, istorija. Jie augo esant skirtingai temperatūrai, skirtingam spaudimui, vibracijoms, jų sudėtyje skirtingi cheminiai elementai. Vieno ar dviejų laipsnių pokytis jau iššaukia fizinius pokyčius minerale, nesvarbu net jei tas laipsnis pasikeičia po keliasdešimt tūkstančių metų. Jie patyrė ir žemės drebėjimų, ir potvynių, ir gaisrų. Skirtingai nuo žmogaus, jie negalėjo įtakoti savo gyvenimo. Jie susiformavo tam, kad reikiamu momentu galėtų pasitarnauti mums, žmonėms.

Erich Fromm "Meilės praktika"

Erich Fromm "Meilės praktika"

Uždavinys sudėtingėja dar ir dėl to, kad šiandien dauguma žmonių, taigi ir daugelis šios knygos skaitytojų, tikisi nurodymų, "kaip tai daryti pačiam". Mūsų atveju tai reiškia, kad jie nori būti mokomi, kaip mylėti? Aš bijau, kad kiekvienas taip nusiteikęs labai nusivils paskutiniuoju skyriumi. Meilė yra asmeninis išgyvenimas, kurį kiekvienas gali turėti tik pats ir tik savyje; iš tikrųjų vargu ar atsiras toks, kuris niekada nėra patyręs meilės, bent jos užuomazgos - vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Kalbos apie meilės praktiką, jei ką ir gali, tai tik aptarti prielaidas ir nuostatas, būtinas meilės menui, taip pat įvertinti šių prielaidų ir nuostatų praktiką. Eiti prie tikslo gali tik kiekvienas asmeniškai, kalbos baigiasi, kai žengiamas lemiamas žingsnis. Taigi aš manau, kad diskusija apie nuostatas gali būti naudinga įvaldant šį meną tik tiems, kurie nelaukia "receptų".

Erich Fromm "Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje"

Erich Fromm "Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje"

Jei meilė yra brandaus, produktyvaus charakterio galia, tai reiškia, kad individo galia mylėti konkrečioje kultūroje priklauso nuo tos kultūros poveikio eilinio žmogaus charakteriui. Kai kalbame apie meilę šiuolaikinėje Vakarų kultūroje, tai norime išsiaiškinti, ar Vakarų civilizacijos socialinė struktūra ir iš to kylanti dvasia yra palanki meilei. Tai, kad mes to klausiame, jau suponuoja neigiamą atsakymą. Ne vienas objektyviai stebintis mūsų Vakarų gyvenimą suabejos, kad meilė - broliška, motiniška, erotinė - yra gana retas reiškinys ir kad ją dažniausiai pakeičia gausybė pseudomeilės formų, kurios iš tikrųjų tėra tik meilės irimo formos.

Erich Fromm "Meilė - atsakymas į, žmogaus egzistencijos problemą"

Erich Fromm "Meilė - atsakymas į, žmogaus egzistencijos problemą"

Kiekviena meilės teorija privalo remtis žmogaus ir jo egzistencijos samprata. Gyvūnų meilė, ar tiksliau meilės ekvivalentas gyvūnų santykiuose, jų prisirišimas iš esmės tėra instinktyvaus jų elgesio sudėtinė dalis, o žmoguje veikia tik šio instinktyvaus mechanizmo reliktai. Svarbiausia žmogaus egzistencijoje yra tai, kad jis kilęs iš gyvūnijos, iš instinktyvaus prisitaikymo, kad jis įveikė gamtos ribas - nors niekados iš jų neišsivadavo, jis yra jos dalis, - ir vis dėlto kartą pasukęs į šalį nuo gamtiškumo, kartą išmestas iš rojaus - pirminių sąsajų su gamta - jis nebegali grįžti atgal; net jei ir mėgintų, cherubinai savo degančiais kardais pastotų jam kelią. Žmogus tegali žengti į priekį, ugdydamas savo protą, ieškodamas naujos, žmogiškosios, harmonijos, vietoje negrįžtamai prarastos priešžmogiškosios.

Erich Fromm "Ar meilė yra menas?"

Erich Fromm "Ar meilė yra menas?"

Tokia savotiška nuostata remiasi keliomis prielaidomis. Daugelis meilės uždavinį pirmiausia suvokia kaip tapti mylimu, o ne mylinčiu, gebančiu mylėti. Taigi jiems problema yra - kaip būti mylimu, kaip būti mylėtinu. Šio tikslo jie siekia keliais būdais. Vienas - jį dažniausiai renkasi vyrai - tai siekti pasisekimo, valdžios ir turto, kiek tik leidžia socialinė padėtis. Kitas, paprastai naudojamas moterų, tai siekti patrauklumo, rūpinantis savo kūnu, drabužiais ir t.t. Kiti būdai pasidaryti patraukliu naudojami ir vyrų, ir moterų: išmokti malonių manierų, būti įdomiu pašnekovu, būti paslaugiu, kukliu, mandagiu. Dauguma būdų tapti mylimu yra tokie patys, kokius žmonės naudoja siekdami sėkmės, norėdami "įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Iš tikrųjų tai, ką dauguma mūsų kultūros žmonių laiko vertu meilės, iš esmės tėra tik populiarumo ir seksualinio potraukio mišinys.

Paslaugos samprata ir savybės

Norėdami suvokti paslaugų veiklos savitumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo materialios prekės. Formuluoti paslaugos apibrėžimą skatina keletas aplinkybių, iš jų ypač paminėtinos dvi: Pirma, tai poreikis apibrėžti paslaugų sektorių, nustatyti jo vietą ir vaidmenį ūkio struktūroje, poveikį makroekonomikos procesams: augimui, užimtumui, investiciniam aktyvumui ir pan. Antra, būtinybė suvokti paslaugos esmę tam, kad būtų galima priimti teisingus vadybos bei marketingo sprendimus firmoje. Surasti universalų paslaugos apibrėžimą pirmiausia trukdo paslaugų įvairovė. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies.

Ampyras Lietuvoje

Ampyras Lietuvoje pasireiškė gana ribotai. Jo ištakų reikėtų ieškoti ne tiek Prancūzijos, kiek Rusijos architektūroje. Ryškiausias rusiškojo ampyro pavyzdys – Vilniaus generalgubernatoriaus rūmai, suprojektuoti žymaus Peterburgo architekto V. Stasovo. Ši stiliaus kryptis pasireškė ir kai kurių Vilniaus gyvenamųjų namų architektūroje: interjeruose (Chodkevičių rūmai), balkonų puošyboje (namas Rūdninkų gatvėje 14). Aiški ampyro įtaka pastatuose, kurių orderio elementai mažiau tektoniški ir turi daugiau dekoratyvinę paskirtį, kolonos kampuotos, antrajame aukšte (Vilniaus Tiškevičių rūmai, Jašiūnų dvaro rūmai) arba priglaustos prie konstrukcinių keturkampių stulpų (sargybinė Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvė), pagausėjo antikinio ornamento motyvų.

Moters padėtis senovės Graikijoje

Išminčius Talesas iš Mileto kas rytą dėkodavo dievams: už tai, kad sukūrė jį žmogumi, o ne gyvuliu, alėjiečiu, o ne barbaru, vyru, o ne moterimi. Paklausus, ar įmanoma vedus gilintis į filosofiją, Platonas atsiduso: „Kaip jums atrodo, kada lengviau gelbėtis sudužus laivui – vienam ar su žmona ant pečių?“ Kai neryžtingas žmogus kreipėsi į filosofą patarimo, vesti jam ar ne, šis patarė: „Daryk kaip nori. Vis vien gailėsiesi. Graži žmona teiks džiaugsmo kitiems, o negraži – bus bausmė tau“. Šmaikščių posakių galima susirinkti daug, bet visi jie rodo, kad graikai į moterį žiūrėjo iš aukšto, kaip į naštą, reikalingą tik pratęsti giminę. Nejaugi taip buvo iš tikrųjų? Juk Graikija nuo seno garsėja savo filosofais, poetais, karžygiais, bet apie moters padėtį stengiamasi nutylėti. Todėl šiame darbe pasistengsiu iš arčiau pažvelgti į moterų kasdienybę, vestuvių papročius, mergaičių auklėjimą, susipažinti su filosofų mintimis apie moterį. Didelę teritoriją užėmusioje Graikijoje buvo daug susikūrusių miestų – valstybių, kurių tradicijos ir papročiai visur šiek tiek skyrėsi, todėl stengiausi palyginti tik Atėnų ir Spartos miestus, tarp kurių tradicijų ir kultūrų skirtumas buvo ryškesnis.