Katalikų bažnyčios mokymas apie pasirengimą santuokai

Jonas Paulius II nuo pat savo pontifikato pradžios skiria ypatingą ir nuolatinį dėmesį šeimai, jos gerovei. Popiežius rašo: „Pasaulio ir Bažnyčios ateitis ateina per šeimą“. 1981 m. pasirodė Jono Pauliaus II apaštališkasis paraginimas Familiaris Consortio (FC). Pats Šv. Tėvas Familiaris Consortio apibūdino kaip Bažnyčios mokymo apie gyvenimą, uždavinius, atsakomybę ir šeimos misiją šiuolaikiniame pasaulyje pagrindą. Šio apaštališkojo paraginimo tikslas mums pateikiamas įvade: „Bažnyčia suprasdama, kad santuoka ir šeima yra viena vertingiausių žmonijos gėrybių, geidžia supažindinti su savo mokymu ir kreipiasi į jaunus žmones, kurie rengiasi sudaryti santuoką ir kurti šeima, kad atvertų jiems naujus horizontus, padėtų atskleisti didybę ir grožį to pašaukimo, kuris skirtas tarnauti meilei ir gyvybei (FC, 1). Bažnyčia, apšviesta tikėjimo, kuris leidžia jai suvokti tikrą tiesą apie didįjį Santuokos sakramentą, šeimos gėrį ir didžiulę jų reikšmę, jaučia pareigą skelbti Evangeliją –„gerąją naujieną“ visiems besirengiantiems santuokai. Familiaris consortio sudaro įžanga ir IV dalys. I dalyje diagnozuojama dabartinė šeimos situacija, kur parodoma moralės principų svarba sprendžiant šiandienos problemas. II dalyje kalbama apie santuoką ir šeimą pagal Dievo planą. III dalyje gvildenami krikščioniškos šeimos uždaviniai. IV dalis skirta šeimų sielovadai.

Santuoka – tai dovanoti save visą ir visam

Norėčiau tikėti, jog po pirmojo mano bandymo nesuprantama ir vingiuota kalba susieti krikščioniškąją ir prigimtinę santuokas, šį kartą vėl pavyks laimėti mielo skaitytojo dėmesį. Šiuo kukliu ir toli gražu neprofesionaliu pamąstymu jį vėl kviesčiau paieškoti aiškesnio vyro ir moters sąjungos – santuokos - supratimo ir kartu prisiliesti prie gana sudėtingos temos: šeimos tikslo ir jos pagrindo. Juk kad ir keista, kunigaujant kuo toliau, tuo vis sunkiau jaunavedžiams pavyksta išversti į nūdienos kalbą pagrindinį krikščioniškosios santuokos sutikimo objektą – neatšaukiamai priimti kitą ir jam save visą dovanoti (plg. C. 1057 §2: vir et mulier foedere irrevocabili sese mutuo tradunt et accipiunt). Kai kas tai vadina „tikra“ meile ir turbūt neklysta. Sutikite, tai nelengva tema. Šiuo straipsniu nesiruošiu pasakyti nieko naujo. Kai kam tai bus tik „nuvalkiotos“ bažnytinės tiesios ar postringavimai apie sugedusį nūdienos pasaulį. Visgi juo norėčiau savotiškai pabandyti pasiaiškinti kai kuriems savo skaitytojams. Su jais visiškai sutinku: ne mums, kunigams, reikia kalbėti apie santuokos prasmę, grožį ar tikslus. Reikalingi susituokusiųjų pasauliečių liudijimai šia tema. Visgi – labai dažnai nutinka, jog vertinimas „iš šalies“ kartais būna tikslesnis. O gyvenantiems šeimoje kartais trūksta laiko ar galbūt ir noro įvertinti ar pamatyti tai, ką jie turi ir kiek daug jie gali. Čia ir būtų mano leitmotyvas įkišti savąjį trigrašį.

Greito vartojimo santuoka

Nežinau, kaip jūs, bet aš ilgiau nematytų draugų kartais net bijau klausti: „Kaip laikaisi, kaip šeima?“ Atsakymas: „ai, skiriuosi“ tapo nenormaliai dažnas. Kas tada? Tiesiog palinki stiprybės, kantrybės, apie meilę jau tyli, nors ir prisimeni tuos žmones dar prieš penketą – septynetą - dešimtį metų prisiekinėjusius amžiną meilę. Ir nebesupranti – kas nutiko. Man rodos, kad jeigu skyrybų skaičių apskaičiuotume pagal epidemijų taisykles (atrodo, 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų?), skyrybas reiktų pripažinti epidemija. Tačiau kiekvienas epidemiologas pasakys, jog epidemija turi priežasčių: įvairių visuomeninių sąlygų, aplinką (taip, aplinka kalta!), didelė gyventojų koncentracija, higienos trūkumas, prastai išvystyta sveikatos priežiūros sistema. Ne kitaip ir su santuoka bei skyrybomis. Dabartinę visuomenę mes dažnai krikštijame „vartotojiška“. Tad ar keista, kad vartotojiškoje visuomenėje santuoka taip pat tapo „suvartojamu“ gėriu? Lygiai tokia pačia preke ar paslauga, kaip, tarkim, automobilio nuoma. Pasižiūrėkime – vedybų sutartis įformina santuoką kaip tam tikrą civilinį sandorį, santuokai „nebeveikiant“ ar „sugedus“, o gal tiesiog – ją „sugadinus“, reiškiamos pretenzijos „kaltajai“ pusei, galiausiai virstančios skyrybomis - santuokos pabaiga. Gavome, suvartojome, sugadinome, išmetėme – tarsi mobilųjį telefoną ar kojines.

Kaip ir kur bučiuoti merginas? Bučiniai, bučiavimasis, kaip bučiuotis?

Kaip ir kur bučiuoti merginas? Bučiniai, bučiavimasis, kaip bučiuotis?

KAS PASAKĖ, kad „bučinys yra tik bučinys", manau, gerokai suklydo. Bučiniai gali reikšti daug daugiau – jei tik jūs to norite, juk bučiavimasis puikiai gydo nuo susilpnėjusio libido, pakelia seksualinį tonusą, tais kartais, kai jus nuvilia erekcija, puikiai atstato susvyravusį ego, o neretai ir „prikelia iš numirusiųjų". Paslaptis čia tik viena – bučiuokitės, nesustokite! Juk neretai žmonės po kokio „trečio karto" nebeteikia reikšmės bučiniams arba iš viso nustoja bučiavęsi. Taigi – karštai apsikabinkite, įsisiurbkite lūpomis, darykite tai nuoširdžiai, galvokite, kaip seksualiai jums tai pavyksta ir iš tikrųjų mėgaukitės. Jokiu būdu netramdykite garsų – dejuokite, jei tik norisi. Įsikibkite pirštais į partnerio (-ės) nugarą, slyskite delnais aukštyn žemyn, lieskite pečius, kaklą, sėdmenis. Nesustokite 30 minučių – po tiek laiko jūsų smegenys bus prisotintos laimės hormonų – endorfinų, o galbūt užsinorėsite ir ko nors daugiau... JEI NORITE įgyti nepaprastai seksualaus meilužio titulą, atkreipkite dėmesį ne tik į tai, kaip, bet ir kur bučiuojate. Nebūtina prekiauti nekilnojamuoju turtu, kad atmintumėte: vieta – ypač svarbi.

Prancūziškas bučinys

Tu tikriausiai matei tai darant filmuose ar tamsiuose gatvių kampeliuose. Prancūziškas bučinys yra nepriklausomas nuo laiko ir aistringas romantikos gestas. Sudrėkink savo lūpas. Sausos lūpos gerai nejuda tarpusavį. Tiesiog lengvai brūkštelk liežuviu aplink lūpas. Pasuk galvą. Jei jūsų burnos susitiks toje pačioje padėtyje, jūsų nosys trukdys bučiuotis. O tu to tikriausiai nenori? Užsimerkit. Kai prisiartinsi bučiniui, pažiūrėk partneriui į akis, bet kai tu būsi arti partnerės akių, užsimerk. Pradėkite lengvu bučiniu, uždaromis burnomis. Prancūziškas bučinys yra atvertos burnos bučinys, bet neišsižiok taip kaip norėdamas jas suvalgyti, geriau atidaryk jas labai lėtai. Patyrinėk su savo liežuviu. Jai tu ir tavo partneris patiriat malonumą atidarytų burnų bučiniu, lėtai bandyk atverti burna truputį daugiau ir lengvai pastumk savo liežuvį toliau į savo partnerio(ės) burną. Liežuvis labai švelnus ir jautrus, todėl tai darykite atsargiai. Neįkišk savo liežuvio per toli, nes tai gali būti bučinio pabaiga!. Tiesiog lieskitės liežuviais, pažaiskit. Bučiuokitės lėtai. Aistringi bučiniai yra puiku, tačiau norint patirti Prancūziško bučinio malonumą, jį darykite lėtai. Neskubėkite ir turėkite laiko patyrinėti vienas kitą.

Meilės hormonai

Daugelis biologų mano, jog gerai protiškai išsirutuliojusių primatų (t. y. ir beždžionių, ir žmonių) patelės negali tinkamai išauginti savo palikuonių vienos. štai ir tenka joms „pririšti" prie savęs partnerį. O pati geriausia tokio susaistymo priemonė (tai patikrinta evoliucijos metu) pasirodė esąs seksas. Moterys iš esmės visada gali intymiai bendrauti, o vyrai – ne. Jiems mat dar reikia susijaudinti, atitinkamai nusiteikti. Kodėl gi taip atsitinka? Ogi todėl, kad moterų lytiniai hormonai bręsta cikliškai, o vyrų – toniškai (t.y. tada, kai egzistuoja dirgiklis). Kuo tas dirgiklis stipresnis, tuo daugiau hormonų pasigamina. O kad „erzinantis" signalas būtų priimtas, jūs, vyrai, privalote pajusti jį visais jutimo organais. Pats svarbiausias informacinis kanalas – vizualinis. Todėl vyrai labiausiai susijaudina žiūrėdami erotines scenas. (Suprantama, intymus šnibždesys, švelnūs prisilietimai ir kvapai taip pat įaistrina.) Moterims šis galingas informacinis srautas nėra toks svarbus. Įsivaizduokite, vyrai, kas būtų, jeigu „amžinai pasirengusios" moterys susijaudintų, vos jus pamačiusios? Jau po mėnesio jūs būtumėte visai išsekę! Ne, gamta protinga: tikslingai „atjungė" moteris nuo svarbiausio seksualinio dirgiklio – intymioje aplinkoje jos net nori užmerkti akis. O štai klausa ir lytėjimo pojūčiai tada dar labiau sustiprėja. Skirtingai negu „akimis ryjantys" vyrai, moterys yra labiau klausančios ir jaučiančios. Kiekvienas išgyvena meilės jausmą skirtingai, bet visi įsimylėjėliai turi kai ką bendra: degančias akis, raudonį skruostuose, pasirengusią iššokti iš krūtinės širdį... šių išorinių veiksnių reiškimosi priežastis – organizme vykstantys biocheminiai procesai. O jie visiems žmonėms vienodi. Meilės jausmas – gamtos mums padovanotas natūralus narkotikas. Kai tik pastebime žmoguje ką nors žavinga, mūsų galvos smegenys pradeda išskirti biologiškai aktyvią medžiagą – finiletanolaminą. Kaip tik jis yra romantiško įsimylėjimo kaltininkas ir priverčia mus maloniai žvelgti į simpatingą nepažįstamą kitos lyties žmogų. Be to, įsimylėjėlių organizmas gamina dofaminą – cheminį adrenalino ir noradrenalino pakaitalą. Adrenalinas vadinamas „sirgalių" hormonu, kadangi yra „išmetamas" į kraują vykstant stresams, nepriklausomai nuo to, ar jus ištiko nelaimė, ar kuo nors labai džiaugiatės. Padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, sudrėksta delnai – organizmas pasirengia veikti: bėgti, gelbėtis, kelti skandalą. Dofaminas kelia tuos pačius simptomus. Todėl ir sakoma, kad meilė – tai stresas. Ir kuo romantiškesnis įsimylėjėlis, tuos stresas stipresnis. Taigi, kai sakoma apie pažįstamą žmogų, staiga ėmusį krėsti kvailystes "Na ką, hormonai siautėja", iš tiesų, anot populiaraus priežodžio, pataikome kaip pirštu į akį.

Meilės ženklai

Statistika byloja, jog net 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų nesugeba paslėpti tikrosios kūno kalbos, žodžiais tvirtindami priešingai. Kai kurie vyrų meilės ženklai. Kai vyras priima visus tavo pasiūlymus ir eina su tavimi ten, kur tu nori, atsisakydamas susitikti su draugais. Kino teatre, koncerte ar nuėjus į spektaklį užuot žiūrėjęs į ekraną, vis stebi besikeičiančią tavo veido išraišką žiūrint filmą ar spektaklį, klausantis koncerto. Pastebėjęs net menkiausią nuobodulio ar liūdesio šešėlį veide tuojau pat susirūpinęs paklausia “ar viskas gerai”. Visuomet kviečiasi tave kartu, net jei susitinka vien vyriška draugų kompanija. Kai pradeda lyginti tave su savo mama, pajuokaudamas, jog abi jūs nemokat kepti kiaušinienės ar visiškai neišmanote apie žvejybą. Kai nebijo kalbėti apie jam reikšmingus dalykus, kurie vyko vaikystėje ar atsitinka darbe. Kai vis dažniau pradeda kalbėti, kaip judu atrodysite po kelerių ar keliolikos metų. Kai paprašo paskambinti ar skambina pats rūpindamasis, ar sėkmingai vakare grįžai namo, nuvykai pas gimines ar į komandiruotę. Kai kurie moterų meilės ženklai. Kai pradeda ruošti vakarienę, o savaitgaliais gaminti pietus, nors ligi tol visai nesižavėjo nei virtuve nei maisto gamyba. Kai tavo nuotrauką nešiojasi piniginėje ar gražiai įrėminusi pastato namuose matomoje vietoje. Kai prisipažįsta, jog jai patinka tavo kvapas. Kai kalbėdama vis dažniau vartoja “mes”, o pokalbiuose su draugais ar pažįstamais, užuot sakydama “aš”, pradeda sakyti “mes”.

4 ženklai, rodantys, kad tu jam patinki

Daugybę kartų esame girdėję, kad vyrams sunku suprasti moteris. Mes, moterys, žinome, kad ir vyrus nelengva perprasti. Ypač jei kuris krito į akį, o tu nesi tikra, kad jam patinki. Minčių skaityti neįmanoma, bet iš tam tikrų ženklų galima spręsti, patinki jam ar ne. Toliau išvardinti keturi ženklai, rodantys, kad jam patinki, rašo Ezinearticles.com. Fizinis potraukis tarp vyro ir moters yra kūniškas. Šį potraukį iš esmės skatina žmonių poreikis daugintis. Gamta taip sutvarkė, kad daugintis galime tik su tais, kurie mums fiziškai patrauklūs. Jei tau patinkantis vaikinas stengiasi kuo dažniau atsidurti šalia, akivaizdu, kad tu jam patinki, o ką jis veikia būdamas šalia, nėra svarbu. Beje, net jei jis tiesiogiai nerodo tau dėmesio, tačiau dažnai atsiduria šalia, tai ženklas, kad kritai jam į akį. Fizinis potraukis ir meilė neatsiejami, o fizinis potraukis dažnai išreiškiamas liečiant. Prisilietimas – tarsi meilės akto pakaitalas. Jei vyras lengvai, tarsi netyčia, paliečia tau nugarą, pečius, plaukus ar rankas, tai ženklas, kad čia įsipainioję švelnūs jausmai. Jei patinkantis vyriškis nuolat siekia tavo pritarimo ar šypsenos, laikyk tai geru ženklu. Jis gali šmaikštauti, juokauti ar sakyti tau komplimentus. Žodžiu, kad ir ką jis darytų, siekdamas sulaukti kokios nors tavo reakcijos, tai – ženklas, kad nėra tau abejingas. Paprastai vyrai švelniau ar grubiau mėgsta pasišaipyti iš moters, kuri jiems patinka. Toks elgesys, regis, būdingas trečiokui, bet taip daro ir suaugę vyrai.

19 požymių, kad esate stipriai įsimylėję

Pavasaris... romantikos, gamtos ir meilės atsinaujinimo laikas. Kas nenorėtų įsimylėti! Tačiau kai kurie trumpai paflirtavę galvoja, kad jau įsimylėjo iki ausų. Mat užgimusios meilės jausmas turi savo požymių, todėl mes ir pateikiame jums juos, kad suprastumėte...ar tikrai esate įsimylėję. 1. Jaučiatės pakylėti; 2. Jūsų vyzdžiai išsiplėtę; 3. Prastas apetitas; 4. Pradedate mylėti visą pasaulį; 5. Visi jausmai paaštrėja; 6. Netikėtai praeina persišaldymas; 7. Kas penkias minutes nesąmoningai kartojate sau jo (jos) vardą; 8. Ėmėte dažniau šypsotis; 9. Širdis ima smarkiau plakti ir tiesiog pasiruošusi iššokti iš krūtinės; 10. Norisi dainuoti; 11. Labai subtiliai elgiatės su jo (jos) daiktais. (Kai kurie net miega su mylimųjų dovanomis.); 11. Labai subtiliai elgiatės su jo (jos) daiktais. (Kai kurie net miega su mylimųjų dovanomis.); 12. Kai praeivis pasako, kad spindi jūsų akys, nesąmoningai atsisukate; 13. Labai nuliūstate, kai pasimatymas netikėtai atšaukiamas; 14. Jums atrodo, kad visą laiką esate truputėlį apsvaigę;

Ar žinai, kokia tavo meilės rūšis?

О, meilė, meilė – kiek visko daug telpa į šį žodį, o dar daugiau jausmų! Kas tik nebandė jo paaiškinti, suvokti ir suprasti. Graikų filosofas ir tyrinėtojas Aristotelis atrado šešis meilės tipus. Nuo to laiko daug kas pasikeitė, bet meilė – nepakeičiama! Apžvelgdami kiekvieną meilės tipą, apibūdinsime ir vyro elgesį bei ko galima iš jo tikėtis. „Аgape“. Tai – pasiaukojanti meilė. Vyras, kuris supranta šį jausmą kaip atsidavimą ir pasiaukojimą, padarys viską, kad jo mylimai moteriai būtų gerai. Kaip jis elgiasi? Greičiausiai jis gana ilgai draugavo su moterimi, kol prisipažino, kad myli. Moteris turėjo pastebėti, kad jis nieko ir niekada jos neprašė ir juo labiau nereikalavo, kad būtų atsakyta į jo jausmus. Akivaizdu, kad tai – nesavanaudiška meilė. Toks vyras gali pasakyti moteriai: „Dėl tavęs aš galiu padaryti viską.“ Ko tikėtis iš jo? Žinoma, tokia meilė turi daug pliusų. Vyras, aukojantis save ir savo interesus dėl moters, kelia pagarbą ir pasitikėjimą. Bet nieko daugiau. Mat ilgainiui begalinis rūpestis ir atsidavimas gali pradėti įkyrėti. Norisi aistros, tačiau, deja, vyras ir toliau puikiai atlieka „rūpestingo tėvelio“ vaidmenį. Aišku, tai – malonu, bet tikrai nekelia „pavojaus“ seksualiniams pojūčiams. O kadangi vyras nereikalauja iš moters atsilyginti tuo pačiu, ji pradeda jį vertinti vis mažiau ir mažiau. Kitaip tariant, vyras rūpinasi moterimi tarsi prieš jos valią, be to, nori žinoti jos mintis, ją kontroliuoti.

Meilės diena – gegužės 13-oji?...

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną. Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto, Mildai turėjęs būti skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje esą stovėjusi jos šventykla. Mildos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Kur ta upė, kaip ji vadinama dabar? Prūsijoje, Lietuvoje ar Latvijoje jos ieškoti ?.. Netoli Perlojos iš Ašarinio ežero išteka upeliukas Mildupis. Žinia, prieš keletą šimtmečių jis buvo didesnis, o dabar legendos nuotrupos kalba, jog ten mėgusi vaikščioti lyg tai kunigaikštytė, lyg tai dievaitė Milda.

Kaip išlaikyti santykius per atstumą?

Meilė neklausia, kada jai ateiti. Tiesiog ima ir praveria širdies duris. Prašote jos išeiti, nes planuojate išvykti į metus truksiančią stažuotę užsienyje ar persikraustyti į kitą miestą? Greičiausiai ji nepaklausys, todėl vardan jos pabandykite išsaugoti santykius su mylimuoju. Kaip? Štai keletas patarimų. Dažnai aplinkiniai kalba, jog santykiai per atstumą labai greitai nutrūksta. Mokslininkai, stebėję porų bendravimą nuotoliniu būdu, tvirtina ką kita – vienodą tikimybę išsiskirti turi tiek susitinkantys kasdien, tiek toli vienas kito esantys įsimylėjėliai. Supraskite, jog dėl atstumo santykiai negali vystytis itin sparčiai, todėl neskubėkite reikalauti iš partnerio rimtų įsipareigojimų. Verčiau paverskite šį trūkumą privalumu – lėtas pažinimas turi savito žavesio. Juk kiekvieną kartą susitikus jausmai veržiasi kaip iš ugnikalnio. Svarbu išsiaiškinti, kiek rimti jūsų santykiai, ar galite būdami atskirai eiti į pasimatymus ir pan. Pasak statistikos, 70 proc. porų, kurios neaptaria panašių klausimų, išsiskiria. Tuo tarpu pasimatymai su priešingos lyties atstovais rimtų santykių nepaveikia: dėl naujo romano išsiskiria tiek pat porų (30 proc.) kaip ir be jo pagalbos. Dauguma įsimylėjėlių ypač sunkiai ištveria fizinio artumo nebuvimą, todėl sustiprėja nepasitikėjimas partneriu. Iš tiesų atstumas nelemia didesnės nei statiškai pasitaikančios partnerio neištikimybės. Todėl verčiau parodykite, jog pasitikite savo antrąja puse, nes paranojiškas įtarinėjimas santykių nesustiprina.