a variety of fruits and vegetables on a wooden surface
| | |

Augalinių ir gyvulinių baltymų skirtumai

Baltymų vaidmuo žmogaus organizme

Biologijos pamokose mokykloje tikriausiai girdėjote, kad baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Ir tai tiesa, nes baltymai yra visų audinių ir organų dalis, o dauguma jų yra raumenyse. Tačiau jų funkcijos neapsiriboja tuo:

  • baltymai (taip vadinami baltymais) dalyvauja organizmo imuninėse reakcijose, nes antikūnai yra baltyminio pobūdžio;
  • perneša maistines medžiagas ir dujas visame kūne (pavyzdžiui, hemoglobinas ir albuminas tai daro);
  • dalyvauti visose fermentinėse organizmo reakcijose – visi fermentai yra baltymai.

Yra ir kitų funkcijų, kurias žmogaus organizme atlieka baltymai. Tai daro juos itin svarbiais junginiais, kurių su maistu turime gauti reikiamais kiekiais: esant minimaliam fiziniam aktyvumui – 1 g baltymų 1 kg kūno svorio per dieną. [1].

Gyvūninių ir augalinių baltymų ypatybės

Visi baltymai susideda iš 20 aminorūgščių, iš kurių 9 negalime susintetinti patys, o gauname tik su maistu. Šios aminorūgštys vadinamos nepakeičiamomis. Visos kitos aminorūgštys susidaro mūsų ląstelėse dėl metabolizmo iš kitų aminorūgščių.

Augaliniai ir gyvūniniai baltymai skiriasi aminorūgščių sudėtimi: kai kuriuose augaliniuose maisto produktuose trūksta nepakeičiamų aminorūgščių. Pavyzdžiui, ankštiniuose augaluose itin mažai metionino ir cisteino [2], būtini plaukams, nagams ir odai. Grūduose, tokiuose kaip ryžiai ir kviečiai, nėra lizino, kuris dalyvauja kolageno sintezėje, riebalų rūgščių metabolizme ir mineralinių druskų įsisavinime. [3].

Todėl tie, kurie valgo daugiausia augalinį maistą, turėtų derinti įvairius baltymų šaltinius, tokius kaip ankštiniai augalai ir grūdai, taip pat pageidautina vartoti pieno produktus ir kiaušinius, kad patenkintų visų būtinų amino rūgščių poreikį..

Augaliniai ir gyvuliniai baltymų šaltiniai

Kokie baltymai lengviau virškinami?

Suvartotų baltymų kokybę ir naudą galima įvertinti pagal du parametrus: pirma, nepakeičiamų aminorūgščių kiekį jo sudėtyje ir, antra, kaip gerai jie pasisavinami virškinimo metu. Augalinis maistas yra sunkiau virškinamas, nes jame yra antinutrientų – junginių, kurie apsunkina maistinių medžiagų pasisavinimą. [4]. Terminis apdorojimas, pvz., virimas, padeda sumažinti antimitybinių veiksnių kiekį patiekale.

Gyvūniniai baltymai virškinami skirtingai. Geriausias pasirinkimas pagal maistinę vertę yra mėsa. Jautienoje, vištienoje ir kituose mėsos gaminiuose yra pakankamai visų nepakeičiamų aminorūgščių, o šį baltymą organizmas pasisavina geriausiai. Tačiau žali kiaušinių baltymai sunkiai virškinami, todėl geriau valgyti virtus kiaušinius, nes veikiant temperatūrai jie tampa lengviau prieinami mūsų virškinimo fermentams..

Maisto produktų derinimas patiekale taip pat turi įtakos baltymų virškinamumui. [4]. Pavyzdžiui, krakmolas, pektinas ir kai kurie kiti polisacharidai lėtina virškinimą, užkertant kelią fermentiniam baltymų skaidymui. Riebalai, priešingai, prisideda prie geresnio baltymų įsisavinimo mėsos patiekaluose ir pieno produktuose.

Daug baltymų turintis augalinis maistas

Iš augalų žinomiausi baltymų šaltiniai yra ankštiniai augalai ir javai. Pagal būtinų aminorūgščių skaičių bulvių baltymai laikomi lyderiu [4] (Taip, bulvėse yra ne tik krakmolo!). Po jo seka sojos pupelės, nors joje trūksta metionino ir cisteino. Baltymų taip pat galima rasti sėklose ir riešutuose.

Pagrindiniai augalinių baltymų šaltiniai:

  • Ankštiniai augalai: sojos pupelės, pupelės, žirniai, avinžirniai.

Sudėtyje yra daug baltymų ir angliavandenių, vitaminų, skaidulų.

  • Grūdai: kviečiai, ryžiai, kukurūzai.

Juose yra metionino ir cisteino, todėl puikiai papildo ankštinių daržovių patiekalus..

  • Pseudocejavai: quinoa ir burnočiai.

Turtingas nepakeičiamų amino rūgščių, gerai virškinamas, turintis nesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų ir vitaminų.

  • Riešutai ir sėklos.

Linų sėmenyse yra daug baltymų, o braziliškuose baru riešutuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys.

Daug baltymų turintis augalinis maistas

Baltymų milteliai ir batonėliai

Jei sportuojate ir gyvenate aktyvų gyvenimo būdą, gali būti sunku patenkinti dienos baltymų poreikį. Tam yra ir papildomų šaltinių: produktai, kuriuose yra koncentruotų baltymų, kurie dažniausiai gaunami iš sojų arba išrūgų. Tokie baltymai yra papildomai apdorojami, todėl jie geriau pasisavinami organizme..

Papildomas baltymų šaltinis gali būti milteliai ar batonėliai.:

  • Nutrilite™ Praturtintas baltymų kokteilių mišinys Meal Replacement Shake Šokolado skonio šokoladas
  • XS™ mango ir kokoso baltymų batonėliai
  • Nutrilite™ rinkinys Optimalus svorio metimas Nutrilite šokolado programa Body Guru™

Baltyminius kokteilius ir batonėlius patogu pasiimti su savimi į treniruotę ar darbą, taip pat galima naudoti kaip užkandį tarp valgymų. Be didelio baltymų kiekio, juose yra vitaminų ir skaidulų, reikalingų virškinimui ir žarnyno veiklai..

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *