Galvos skausmas

Galvos skausmas gali būti šiek tiek varginantis arba visiškai varginantis: vienus jis atitraukia nuo kasdienės veiklos, o kitus griauna planus. Simptomas ne visada rodo baisias gyvybei pavojingas diagnozes, tačiau daugeliu atvejų tai yra rimta priežastis kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimą.

Galvos skausmo tipai

Galvos skausmas („cefalgija“ – pažodžiui iš graikų kalbos išvertus reiškia „galvos skausmas“) yra daugeliui pažįstama būklė. Tačiau kiekvienas žmogus frazę „galvos skausmas“ suvokia savaip. Vieniems tai – sunkumas priekinėje galvos dalyje, kitiems – „šūviai“ pakaušyje. Iš viso yra daugiau nei 300 galvos skausmų tipų ir mažiausiai 100 priežasčių, kodėl jie gali atsirasti. Tarp jų yra ir fiziologinių (kraujagyslių faktorius, biomechaninis faktorius), todėl svarbu suprasti skundo reikšmę.

Retas epizodinis galvos skausmas rečiau rodo rimtą patologiją. Dažnai pasireiškiantys galvos skausmai gali rodyti pavojingas ligas.

Priepuolių su kliniškai reikšmingu galvos skausmu dažnis ir trukmė:

• bent 6 dienas per savaitę,
• ne mažiau kaip 4 valandas per dieną,
• bent 15 dienų per mėnesį,
• ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus,
• kasdien arba kas antrą dieną 3 mėnesius.

Jei galvos skausmas yra toks stiprus, kad tenka pailsėti nuo darbo ar atsisakyti įprastos veiklos, tai yra priežastis kreiptis į gydytoją.

Kraujagyslinis galvos skausmas atsiranda dėl sutrikusio smegenų arterijų ar venų tonuso. Sumažėjus arterijų tonusui, kraujagyslės pertempiamos ir žmogus jaučia pulsuojantį galvos skausmą. Ši būklė gali atsirasti tiek esant aukštam kraujospūdžiui, tiek esant normaliai. Priešingas reiškinys – arterijų spazmas (tai yra perteklinis tonusas) – gali sukelti hipoksiją (nepakankamą deguonies tiekimą į smegenų audinį). Tokiu atveju žmogus jaučia nuobodų skausmingą skausmą, kurį gali lydėti būsena prieš alpimą – galvos svaigimas, patamsėjimas akyse. Kraujagyslinį galvos skausmą gali sukelti ir venų nepakankamumas. Pablogėja kraujo nutekėjimas, žmogus jaučia sunkumą ar pilnumo jausmą pakaušio srityje arba visoje galvoje. Šis skausmas sustiprėja gulint ar pasilenkus.

Galvos skausmas, kurį sukelia venų nepakankamumas, paūmėja gulint

Įtampos galvos skausmas pasireiškia suaugusiems ir paaugliams ir sudaro iki 60% galvos skausmo atvejų. Jis išsivysto dėl aponeurozės raumenų elementų – sausgyslės plokštelės, kuri gaubia galvą, įtempimo. Skausmo sindromas yra lengvas arba vidutinio sunkumo, panašus į lanką ar šalmą, ir paprastai nėra lydimas jokių kitų neurologinių simptomų. Dažniausias lydimas skundas yra kaklo stuburo skausmas ir sustingimas. Taip pat, esant apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijai, stebimas netinkamas kaukolės smegenų dalies raumenų įtempimas, kuris gali pasireikšti ir galvos skausmu.

Įtampos galvos skausmai kamuoja žmones, kurie yra priversti ilgai išbūti vienoje padėtyje

Migrena  yra liga, kurią lydi epizodiniai stipraus pulsuojančio skausmo priepuoliai vienoje galvos pusėje. Migrena sudaro iki 30% galvos skausmo atvejų. Gali keistis šonai. Kiekvienas priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki 72 valandų, o nepertraukiamas skausmas trunka ne ilgiau kaip 60 minučių ir nedideli intervalai tarp skausmo priepuolių, be to, jį gali lydėti kiti simptomai, pvz., regos iškraipymai (ši būklė vadinama migrenos aura). , fotofobija, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, vegetaciniai simptomai (odos blyškumas, melsvas lūpų atspalvis). Laikui bėgant migrenos priepuoliai vis dažnėja – jei pirmieji priepuoliai gali pasireikšti kartą per kelis mėnesius, tai palaipsniui intervalas trumpėja iki savaitės ar net kelių dienų. Migrena pasireiškia suaugusiems ir vaikams.

Vienas iš migrenos požymių yra fotofobija

Klasterinis galvos skausmas  – tai labai stipraus vienpusio skausmo priepuolių serija (dažnai temporalinėje srityje arba už akiduobės), kuri gali pasireikšti su pertraukomis per kelias savaites ir po to tam tikrą laiką išnykti. Tokį skausmą dažnai lydi „sergančios“ akies patinimas, jos paraudimas ir ašarojimas, vienpusis nosies užgulimas. Gali atsirasti pykinimas arba fotofobija. Klasterio skausmas yra daug dažnesnis vyrams nei moterims.

Antriniai galvos skausmai lydi vidurinės ausies uždegimą – vidurinės ausies uždegimą arba sinusitą – paranalinių sinusų uždegimą.

Sergant vidurinės ausies uždegimu, pulsuojantis ar šaudantis skausmas atsiranda ausies srityje ir sustiprėja pakreipiant galvą į uždegimą. Skausmas gali atsirasti kalbant ir kramtant, plisti į dantis ir galvą, spinduliuoti į smilkinį ar akį ir plisti į visą galvos pusę.

Sergant sinusitu, skausmas lokalizuojasi uždegimo sinuso projekcijoje (pavyzdžiui, sergant sinusitu gali atsirasti vienoje ar abiejose nosies pusėse, priekinio sinusito atveju – virš antakių) arba visame veide iš karto. Skausmas yra ryškus ir nuolatinis, sustiprėja palietus pažeistą vietą. Kiti būdingi sinusito požymiai yra nosies, o kartais ir ausų užgulimas bei tirštos geltonos išskyros iš nosies.

Ryškūs sinusito simptomai yra galvos skausmas ir išskyros iš nosies

Potrauminis galvos skausmas atsiranda dėl galvos ar kaklo sužalojimo dėl smegenų dangalų sąaugų, jutimo nervų galūnėlių pažeidimo, autonominės nervų sistemos disbalanso, sutrikus kraujagyslių tonusui. Potrauminio galvos skausmo atsiradimo rizika yra silpnai susijusi su traumos sunkumu, ji gali išsivystyti po lengvo uždaro galvos smegenų sužalojimo, tai yra smegenų sukrėtimo be intrakranijinio pažeidimo. Nuobodus ir nuolatinis, jį gali lydėti galvos svaigimas ir nuovargis, jis išlieka ilgą laiką, įskaitant lėtinį (daugiau nei 3 mėnesius).

Pavojingi simptomai

Kartais galvos skausmas rodo pavojingus organizme vykstančius procesus, pavyzdžiui, smegenų dangalų uždegimą ar neoplazmą. Jei skausmas tampa neįprastas arba jį lydi tam tikri simptomai, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją:

• staigus labai stiprus galvos skausmas;
• galvos skausmas, kurį lydi karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras sveikatos pablogėjimas;
• galvos skausmas su sąmonės sutrikimu;
• galvos skausmas su mėšlungiu;
• sumišimas arba sąmonės netekimas;
• kalbos, judesių, koordinacijos, klausos sutrikimai;
• galvos skausmas kartu su ausies ar akies skausmu;
• galvos skausmas po traumos, kuris nepraeina per 1–2 dienas;
• galvos skausmas dėl staigaus svorio kritimo (be tikslinio svorio metimo).

Kodėl atsiranda galvos skausmas?

Skausmas gali turėti daug priežasčių. Labiausiai paplitę yra kaklo ir galvos raumenų pertempimas arba kraujagyslių, maitinančių smegenis ir jų membranas, tonuso sutrikimas. Tokios sąlygos gali atsirasti dėl lėtinių ligų, patologinių procesų organizme ar išorinių veiksnių.

Stresas ir emocinis pervargimas padidina beveik visų mūsų kūno raumenų tonusą. Galvos skausmas po sunkaus egzamino ar garsaus kivirčo daugeliui pažįstamas.

Stresas gali sukelti galvos skausmą

Miego trūkumas lemia tai, kad sistemos ir organai nespėja atsigauti, sutrinka hormonų sintezė, žmogus patiria stresą. Gaminami streso hormonai, kurie savo ruožtu sutrikdo kraujagyslių ir raumenų tonusą.

Alkis ir pervargimas išsekina organizmą, mažėja energijos lygis, audiniai ir organai pradeda dirbti „avariniu“ režimu gamindami streso hormonus.

Hormoniniai pokyčiai , įskaitant estrogeno lygio svyravimus, gali sukelti galvos skausmą moterims menstruacijų metu arba prieš jų.

Kofeino atsisakymas (arba vaistų, kurių sudėtyje yra kofeino, pvz., ibuprofeno, vartojimo nutraukimas) gali sukelti galvos skausmą dėl neuromediatorių pokyčių – staigiai sumažėjusio serotonino ir dopamino kiekio, kurie susidaro geriant kavą.

Kavos vengimas gali sukelti galvos skausmą

Oro pokyčiai , pavyzdžiui, stiprūs temperatūros pokyčiai dienos metu, gali išprovokuoti kraujagyslių tonuso ir kraujospūdžio pokyčius ir dėl to galvos skausmus, galvos svaigimą ir bendrą savijautos pablogėjimą.

Genetinis polinkis  – daugelis patologijų, sukeliančių galvos skausmą, yra paveldimos. Tai ypač akivaizdu migrenos atveju: tikimybė, kad vaikas paveldės migreną, svyruoja nuo 25 iki 70 proc.

Kiti galvos skausmą sukeliantys veiksniai:

• stiprūs kvapai (dažai, benzinas, kvepalai ar cigarečių dūmai);
• ryški šviesa (saulė arba dirbtinė, statinė arba mirganti);
• aštrūs ar stiprūs garsai (darbas triukšmingoje pramonėje, roko koncertas ar kaimyno grąžtas);
• kai kurie maisto produktai (individuali reakcija gali būti šokoladas, bananai, avokadai, raudonasis vynas, dešrelės, citrusiniai vaisiai, brandintas sūris ir kt.);
• alkoholiniai gėrimai;
• tam tikri vaistai (pavyzdžiui, hormoniniai kontraceptikai);
• padidėjęs fizinis aktyvumas;
• nepatogi padėtis miegant.

Stiprus kvapas gali sukelti galvos skausmą

Skausmo požymius gali siųsti galvos ir kaklo kraujagyslės, smegenis supantys audiniai (smegenų dangalai), raumenys ir galvos oda, sinusai, dantų nervai arba veido kaukolės ir kaklo stuburo sąnariai. Pats smegenų audinys negali registruoti skausmo, nes jame nėra už jį atsakingų nervinių skaidulų.

Kokias ligas lydi galvos skausmas?

Antrinius galvos skausmus gali sukelti kai kurios ūminės infekcinės, autoimuninės, endokrininės ar širdies ir kraujagyslių ligos, susijusios su uždegiminiais procesais, kraujotakos, medžiagų apykaitos ar hormonų gamyba.

Infekciniai uždegimai gali sukelti galvos skausmą tiesiogiai (lokaliai) arba dėl bendros organizmo intoksikacijos . Vietinės apraiškos, tokios kaip skausmas kaktoje, nosies tiltelyje ar kitose sinusito srityse, atsiranda dėl šios srities uždegimo. Apsinuodijimą lydi galvos skausmas dėl bendro sveikatos pablogėjimo. Jis pasireiškia aktyvioje uždegimo fazėje, jei į kraują patenka didelis kiekis bakterijų ar virusų išskiriamų toksinų.

Galvos skausmas dažnai lydi infekcines ligas dėl bendros organizmo intoksikacijos

Sergant neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis, galvos skausmas dažniausiai būna susijęs su kraujotakos sutrikimais .

Ligos ir sąlygos, kurios gali sukelti galvos skausmą:

• gripas, sinusitas, infekcinės nosiaryklės ligos;
• Urogenitalinės sistemos ligos (pavyzdžiui, pielonefritas);
• aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija);
• neoplazmos – cistos, navikai;
• meningitas, meningoencefalitas;
• hipoglikemija (cukrinis diabetas, Adisono liga);
• hipoksija (plaučių ligos, anemija);
• piktnaudžiavimas etilo alkoholiu, psichotropiniais vaistais (barbitūratais, benzodiazepinais);
• piktnaudžiavimas vaistais, turinčiais analgetinį poveikį (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, acetilsalicilo rūgštis, centriniai analgetikai);
• psichikos sutrikimai (įskaitant nerimo-depresijos spektrą);
• intrakranijinė hipertenzija;
• kraujagyslių obstrukcija (aterosklerozė).

Kai kurios patologijos (pavyzdžiui, ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai) galvos skausmo tiesiogiai nesukelia – jas sukelia jų išprovokuoti lėtiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.

Diagnostika. Kokius tyrimus reikia atlikti

Diagnozuojant galvos skausmą visų pirma išskiriamos gyvybei pavojingos patologijos (navikai, kraujagyslių sutrikimai) ir lėtinės ligos, galinčios jį išprovokuoti. Pirminį tyrimą atlieka terapeutas. Esant poreikiui, jis nukreipia apžiūrai pas neurologą, oftalmologą, ENT gydytoją ir kitus specialistus.

Ką gydytojas daro tyrimo metu:

• užduoda klausimus, kad suprastų galvos skausmo pobūdį (nuolatinis ar protarpinis, aštrus ar skausmingas, nemalonus ar sukeliantis negalią, vietinis ar plintantis į visas galvos sritis);
• išsiaiškina, kokiomis aplinkybėmis skausmas atsiranda ar sustiprėja ir kokie simptomai jį lydi;
• sužino apie širdies ir kraujagyslių, endokrininių ir kitų sistemų ligas,
• klausia apie paveldimas patologijas;
• matuoja kraujospūdį ir kūno temperatūrą, atlieka testų kompleksą, siekiant atmesti meningitą;
• atlieka arterijų, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, kaktos apžiūrą ir apčiuopimą, kad išsiaiškintų, ar skausmas nedidėja nuo prisilietimo;
• tiria veidą, ar nėra akių patinimo, ašarojimo ir paraudimo.

Apžiūros metu paaiškėja, kokius papildomus tyrimus reikia atlikti (neatidėliotinus ar planinius).

Diagnozei patvirtinti gydytojas gali skirti instrumentinius tyrimus : MRT (magnetinio rezonanso tomografija), MRA (magnetinio rezonanso angiografija – smegenų kraujagyslių vizualizacija naudojant magnetinio rezonanso tomografiją), CT (kompiuterinė tomografija). Pacientams, kuriems yra pavojingų patologijų požymių, šie tyrimai turi būti atlikti kuo greičiau.

Gydytojui įtarus vieną iš smegenų uždegimo formų (meningitą, encefalitą), atliekama juosmeninė punkcija – juosmeninė punkcija su smegenų skysčio mėginio paėmimu.

Siekiant nustatyti uždegimo buvimą, atliekama laboratorinė diagnostika , įskaitant klinikinį kraujo tyrimą, eritrocitų nusėdimo greitį (ESR), C reaktyvaus baltymo kiekį ir kitus rodiklius.

Pilnas kraujo tyrimas su leukocitų skaičiumi ir ESR, tepinėlių mikroskopija patologiniams leukocitų kiekio pokyčiams (veninis kraujas) nustatyti.

Kad smegenys ir kiti organai gautų pakankamai deguonies, geležies trūkumo sąlygos atmetamos. Jei reikia, nustatyti arterinio kraujo dujas.

Siekiant pašalinti vidaus organų patologijas, kurios gali sukelti antrinius galvos skausmus, skiriamas biocheminis kraujo tyrimas.

Galvos skausmo gydymas

Galvos skausmo gydymas priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Tai gali būti skausmą malšinantys vaistai, priešuždegiminiai vaistai, raumenų relaksantai, fizinė terapija, gydymas antibiotikais ar antivirusinis gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai ar chirurgija.

Įtampos tipo galvos skausmui malšinti pradinėje gydymo stadijoje naudojami įprasti vaistai nuo skausmo, tačiau dažnai vartojant vaistus reikia parinkti ir vartoti prižiūrint gydytojui, kad neatsirastų pervargimo galvos skausmai (ABH). Tai lėtinis kasdienis galvos skausmas, atsirandantis ilgai vartojant skausmą malšinančius vaistus. Šio tipo skausmą labai sunku gydyti.

Migrena ir klasteriniai skausmai gydomi triptanų klasės vaistais – skirtingai nei bendrieji skausmą malšinantys vaistai, šie vaistai yra sukurti specialiai migrenos priepuoliams malšinti. Jie yra tablečių, injekcijų arba nosies purškalo pavidalu. Įprasti skausmą malšinantys vaistai nėra tokie veiksmingi, tačiau jie gali padėti, jei vartojami pasirodžius pirmiesiems priepuolio požymiams.

Siekdamas sumažinti priepuolių dažnį, gydytojas gali skirti vaistų kraujospūdžiui kontroliuoti, antidepresantų, prieštraukulinių vaistų ir raumenų relaksantų. Taip pat rekomenduojama laikytis dietos, kurioje neįtraukiami migreną sukeliantys maisto produktai (tai yra greitas maistas, raudonasis vynas, juodasis šokoladas, kai kurios sūrio rūšys, citrusiniai vaisiai ir riešutai) ir naudoti atsipalaidavimo metodus (meditaciją, kvėpavimo praktikas).

Migrenai gydyti taip pat taikoma deguonies terapija (didelių gryno deguonies dozių įkvėpimas) ir magnetinių impulsų pagrindu veikiantys aparatai.

Sinusų skausmui malšinti taikomas antibakterinis, antiedeminis, priešuždegiminis ir, jei reikia, chirurginis gydymas.

Galvos skausmas dėl COVID-19

Galvos skausmas yra vienas iš koronavirusinės infekcijos ir  sindromo po COVID simptomų . Dažni galvos skausmai gali išlikti kelis mėnesius po užsikrėtimo.

Paprastai Covid galvos skausmas apibūdinamas kaip įtampa kaktoje, smilkiniuose ar pakaušyje. Jį lydi regėjimo iškraipymai (plaukioja prieš akis), stiprus nuovargis, galvos svaigimas ir sumažėjęs darbingumas. Šios savybės atitinka įtampos galvos skausmą.

Taip pat manoma, kad koronavirusine infekcija persirgusiems žmonėms galvos skausmas gali atsirasti dėl pablogėjusios smegenų kraujotakos ir specifinių autoimuninių reakcijų.

Galvos skausmas vaikams

Vaikų galvos skausmai yra gana dažni: kartkartėmis jį patiria maždaug kas penktas vaikas nuo 5 iki 17 metų. Vaikų simptomų priežastys yra tokios pačios kaip ir suaugusiems – tai gali būti įtampos galvos skausmai, migrena ir kiti dažni tipai.

Tėvus gali išgąsdinti periodiniai vaiko galvos skausmo epizodai, tačiau dažniausiai tai nerodo gyvybei pavojingų patologijų išsivystymo. Paprastai galvos skausmų priežastis yra emocinis stresas, miego trūkumas, fizinis aktyvumas, regėjimo organo pervargimas, netaisyklinga miego padėtis, vitaminų ir mineralų trūkumas.

Jei vaikui skauda galvą, svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimą: tai padės nustatyti paslėptas patologijas (pavyzdžiui, hipertenziją ar anemiją) ir laiku pradėti gydymą.

Informaciją patikrino medicinos ekspertas
Jekaterina Demyanovskaya
Neurologas, medicinos mokslų kandidatas