Mikroplastikas kasdieniame gyvenime ir jų įtaka sveikatai. Kas yra mikroplastikai? Mikroplastiko patekimo į organizmą būdai. Mikroplastiko paplitimas aplinkoje. Mikroplastiko poveikis sveikatai.

Kas yra mikroplastikai?

Mikroplastikas - tai mažytės plastikinių medžiagų dalelės, kurių dydžiai skiriasi nuo 5 mm iki 0,001 mm (1 mikronas). Šiuolaikiniame pasaulyje, kai plastikas prasiskverbė į visas mūsų gyvenimo sritis, mikroplastiko problema tampa vis aktualesnė. Kaip tai gali paveikti mūsų sveikatą?

Mikroplastiko patekimo į organizmą būdai

Moksliniai tyrimai rodo, kad mikroplastikas į žmogaus organizmą gali patekti per įvairius maisto produktus. Pavyzdžiui, žuvyje ir jūros gėrybėse gali būti į vandenį patekusių mikroplastiko. Plastikiniai buteliai ir pakuotės taip pat gali perkelti mikrodaleles į jų turinį, ypač kaitinant. Mikroplastikai susidaro, kai didesni plastiko gaminiai suyra veikiami šviesos, vandens, temperatūros, vėjo, deguonies ir vandenyno bangų. Keista, bet buvo atrasti mikroorganizmai, kurie minta plastikais, o dėl jų gyvybinės veiklos susidaro ir mikroplastikas!

Mikroplastiko paplitimas aplinkoje

Mikroplastikas jau yra visur aplinkoje, įskaitant orą (dulkių pavidalu), vandens ekosistemas, plataus vartojimo produktus ir net gyvus organizmus. Jų yra druskoje, meduje, gėrimuose, cukruje ir ypač žuvyje bei jūros gėrybėse, tokiose kaip midijos, austrės ir šukutės.

Nanoplastiką – mažesnes nei 1 mikrono daleles – aptikti daug sunkiau. Jie lieka beveik nematomi šviesos mikroskopu, todėl jiems nustatyti ir analizuoti reikia sudėtingų ir brangių metodų.

Mikroplastiko poveikis sveikatai

Nors mokslininkai ir toliau tiria mikroplastiko poveikį sveikatai, kai kurie galimi neigiami poveikiai jau buvo atrasti. Mikroplastiko dalelės gali prasiskverbti į organizmo ląsteles, sukeldamos uždegimines reakcijas, kurios gali sukelti alergiją, astmą ir net didesnę riziką susirgti vėžiu.

Mikroplastikoje gali būti kenksmingų priedų ir toksiškų medžiagų, tokių kaip ftalatai, bisfenolis A, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) ir polichlorintieji bifenilai (PCB), kurie gali sutrikdyti endokrininę sistemą ir sukelti įvairias ligas. Be to, mikroplastiko paviršius gali būti patogeninių mikroorganizmų buveinė.

Viena rimčiausių problemų – mikroplastiko kaupimasis organizme. Mūsų kūnai negali efektyviai metabolizuoti plastiko, todėl jis kaupiasi audiniuose ir organuose, o tai gali sukelti rimtų pasekmių.

Mikroplastiko šaltiniai

Dažniausiai gėrimų buteliams gaminti naudojama medžiaga yra didelio tankio polietilenas (PET). Pakartotinai naudojant tokius butelius, susidaro mikroplastiko dalelės. Turėtumėte nustoti pakartotinai naudoti deformuotus butelius ir išmesti juos į specialius konteinerius, skirtus atskiram atliekų surinkimui.

Daugkartinio naudojimo maisto indai, plastikinės pjaustymo lentos ir arbatos maišeliai taip pat yra mikroplastiko šaltiniai. Celiuliozės maišeliai yra mažiau pavojingi, o iš nailono „piramidės“ gali išsiskirti daugiau mikroplastiko. Svarbu naudoti indus, pagamintus iš saugių medžiagų – keramikos, medžio, metalo ar stiklo. Naudodami plastikinius konteinerius stebėkite jų būklę ir nedelsdami pakeiskite pažeistus daiktus.

Mikroplastiko dulkes į medų gali įsinešti bitės, kurios jas painioja su žiedadulkėmis. Cukure mikroplastiko šaltinis gali būti gamybos dulkės, o druskoje jos gaunamos išgarinant didelius kiekius jūros vandens. Akmens druskoje yra daug mažiau mikroplastiko.

Žuvis ir jūros gėrybės yra svarbios sveikos mitybos dalys, tačiau valgantiems midijas ir kitus dvigeldžius patariama apriboti jų vartojimą iki 1–2 porcijų per mėnesį, nes jose yra didžiausias mikroplastiko kiekis.

Kaip perdirbti plastiko atliekas

Būdami lauke, būtinai pasiimkite plastiko atliekas (maišelius, lėkštes, šakutes, pakuotes), kad tinkamai išmestumėte. Jokiu būdu neišmeskite tokių šiukšlių miškuose, vandens telkinių pakrantėse, pakelėse, parkuose ir skveruose tai padės sumažinti mikroplastiko poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai.

Viršutinis paveiksliukas: © Brian Yurasits