running woman under bare tree during daytime
| | | | |

Priminimas apie sveiką gyvenimo būdą. Viena iš aktualių šiuolaikinio jaunimo problemų yra savo sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas.

Viena iš aktualių šiuolaikinio jaunimo problemų yra savo sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas. Tačiau verta atminti, kad sveikas įvaizdis yra individualus kiekvienam žmogui. Kiekvienas žmogus vadovaujasi ne tik tam tikrais visuomenės dėsniais, bet ir individualiomis organizmo savybėmis.

Atsisiųsti failą

Todėl svarbiausias visuomenės uždavinys – išsaugoti jaunosios kartos sveikatą. Iš tiesų, iki šiol ši amžiaus kategorija patiria tam tikrų sunkumų, susijusių tiek su socialiniais veiksniais, tiek su neigiamu aplinkos poveikiu. Visa tai vyksta dėl priverstinio prisitaikymo prie greitai besikeičiančių gyvenimo sąlygų, mokymosi ir kt. Ši problema ypač aktuali socialinės ir demografinės krizės sąlygomis, nes tampa svarbios užduotys, kurios yra tiesiogiai susijusios su neigiamų tendencijų tarp jaunimo šalinimu. Tai apima rūkymą, alkoholizmą, nusikalstamumą ir daug daugiau. Tai reiškia, kad jaunimui būtina įskiepyti sveikos gyvensenos poreikį..

Sveikas gyvenimo būdas (taip pat žinomas kaip sveikas gyvenimo būdas) – tai gyvenimo būdas, kuriuo siekiama išlaikyti sveikatą, užkirsti kelią ligoms ir stiprinti visą organizmą. Tai padeda ne tik palaikyti ir stiprinti sveikatą, bet ir pagerinti organizmo darbingumą bei atskleisti geriausias fizines žmogaus savybes. Verta prisiminti, kad sveikas gyvenimo būdas – tai ne tik žalingų įpročių atsisakymas, bet ir gebėjimas organizuoti savo kasdienybę taip, kad išnaudotumėte visas savo asmenines savybes, kad pasiektumėte fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. -būtis.

Tai apima daugybę skirtingų veiksnių: gerai suplanuotą poilsio režimą, higieną ir psichinę higieną, tinkamą mitybą. Priešingai, sveikos gyvensenos antipodai yra blogi įpročiai. Rūkymas, alkoholis, narkotikai ir kt. Tačiau blogi įpročiai gali būti ne tik akivaizdūs. Pavyzdžiui, tai gali būti įsipareigojimas laikytis sėslaus gyvenimo būdo. Tačiau, kaip rodo praktika, vienas blogas įprotis „traukia“ kitą, o kitas, ir taip toliau, tai gali tęstis neribotą laiką. Deja, mokiniams diegti sistemingą sveikos gyvensenos palaikymą tik remiantis tuo, kad tai naudinga sveikatai, yra gana problematiška. Todėl būtina propaguoti sveiką gyvenseną, kūno kultūrą ir sportą kaip veiksnį ne tik palaikant sveikatą, bet ir ugdant valią, vikrumą, drąsą ir kt.

. Sveikas gyvenimo būdas apima keletą paprastų, bet kartu labai svarbių komponentų: tinkamą darbo ir poilsio režimą, žalingų įpročių nebuvimą, pakankamą fizinį aktyvumą, asmens higieną, grūdinimąsi, subalansuotą mitybą, psichoemocinę būseną ir daugelį kitų.

  • Teisingas darbo ir poilsio grafikas. Kasdienis režimas yra kiekvieno žmogaus gyvenimo pagrindas, todėl turi būti individualus, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus sveikatos būklės, darbingumo lygio, pomėgių ir pageidavimų. Tai leidžia ugdyti teisingą kūno ritmą, sudaryti optimalias sąlygas darbui ir poilsiui. Visi šie veiksniai padeda pagerinti bet kurio žmogaus sveikatą. Galima išskirti pagrindinius darbo ir poilsio režimo „ramsčius“: darbo ir poilsio kaitaliojimas, buvimas gryname ore, miego higienos laikymasis, griežtai apibrėžto laiko skyrimas tam tikroms veiklos rūšims.
  • Blogi įpročiai. Rūkymas ir nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys žalingi įpročiai tarp jaunimo (dažnesnis – rūkymas). Mokslininkai įrodė, kad rūkymas mažina mokomosios medžiagos suvokimą. Apie žalą sveikatai kalbėti nereikia. Rūkymas labai dažnai sukelia burnos ertmės, gerklų, bronchų, plaučių navikus. Be to, rūkymas kenkia kitų sveikatai, todėl jie tampa pasyviais rūkaliais. Dažnai vartojant alkoholį, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, taip pat kai kurių vidaus organų funkcijų veikla.
  • Pakankamas fizinis aktyvumas. Tai apima poreikį reguliariai mankštintis ir sportuoti.
  • Tinkama mityba. Tai subalansuota mityba, atsižvelgiant į įvairius veiksnius: lytį, amžių, svorio ypatybes ir kt. Valgiuose turi būti įvairių produktų, įskaitant viską, ko reikia organizmui: angliavandenius, baltymus (40% augalinės ir 60% gyvulinės kilmės), riebalus (gyvulinės kilmės nuo 60 iki 80%, augalinės kilmės nuo 20 iki 40%), angliavandenius. (paprasta nuo 20 iki 40%, kompleksinė nuo 60 iki 80%), vitaminai, mineralinės druskos, makro ir mikroelementai. Tuomet tinkama mityba užtikrins tinkamą organizmo augimą, formavimąsi, taip pat normalios būklės palaikymą. Mityba turi būti vienoda. Nepersivalgykite ir nevalgykite. Svarbu, kad sugedęs arba visiškai prarastas maistas būtų pašalintas iš dietos.
  • Grūdinimas. Tai dar vienas būdas pagerinti savo sveikatą. Visų pirma, grūdinimas sukuria atsparumą įvairioms temperatūroms. Patyręs žmogus yra mažiau jautrus peršalimui ir kitoms ligoms. Be to, jis turi bendrą organizmą stiprinantį poveikį ir didina nervų sistemos tonusą.
  • Psichoemocinė būsena. Turite mokėti išvengti dažno streso ir nuo jo pabėgti. Tam gali padėti tiek fizinis atsipalaidavimas (pavyzdžiui, joga), tiek emocinis (pavyzdžiui, įvairios treniruotės).

Kitas svarbus dalykas – kasdienės rutinos laikymasis. Kalbėdami apie studentus, psichologai pataria jiems susidėlioti kasdienę rutiną, kad susidarytų dinamiškas stereotipas. Jo fiziologinė esmė yra ta, kad smegenų žievėje susidaro veiksmų (ypač sužadinimo ir slopinimo), kurie yra būtini produktyviai veiklai, seka. Jūs turite pritaikyti savo dienos režimą prie mokyklos tvarkaraščio ir individualių kūno savybių.

Norėdami sukurti sveiką gyvenimo būdą, turite laikytis šios dienos režimo:

  • patartina išlaikyti tą patį laiką, kai užmiegate ir pabundate;
  • Jei įmanoma, atlikite rytinę mankštą;
  • reguliuojama mityba;
  • fizinio ir psichinio streso kaita;
  • pagrindinių higienos taisyklių laikymasis;
  • Stenkitės dirbti ir miegoti tik gerai vėdinamose patalpose.

Sveika gyvensena yra svarbiausia išsaugant ir stiprinant kiekvieno žmogaus sveikatą. Taigi skirkime laiko savo sveikatai stiprinti ir gerinti ir nuosekliai to laikysimės! Juk sveikata yra vertybė, be kurios gyvenimas neteikia pasitenkinimo ir laimės.

Jūs neprivalote būti profesionalus sportininkas. Svarbiausia, kad tau patiktų. Sportavimas ne tik daro mus stipresniais ir labiau pasitikinčiais savimi, bet ir suteikia galimybę susipažinti su labai įdomiais žmonėmis.

Norime, kad žmonės būtų ne tik visapusiškai išsilavinę ir dvasiškai gražūs, bet ir sveiki, patyrę, fiziškai stiprūs. Juk fiziškai stiprus žmogus kovinėje situacijoje galės visapusiškiau išnaudoti savo fizines galimybes. Ir apskritai žmogui reikia stiprių raumenų ir geros sveikatos. Tai jam padės produktyviau dirbti ir kultūringiau leisti laisvalaikį.

Jaunimas ypač turi prisiminti, koks sportas svarbus sveikatai gerinti. Nesportuojantys ir neužsiimantys fizine veikla žmonės dažnai serga, suvaržyti judesiai. Šių žmonių nervų sistema taip pat gerokai nusilpusi, sumažėjęs jos tonusas, todėl jie dažnai be jokios aiškios priežasties skundžiasi bloga nuotaika, abejingumu, prasta atmintimi, sumažėjusiu darbingumu.

Ir mes patvirtiname, kad sportas ir tik sportas ugdo žmogaus ištvermę, greitį, vikrumą, jėgą, atidumą ir norą laimėti.

Sportas visada mėgavosi nuolatine jaunų žmonių meile ir buvo laikomas viena svarbiausių priemonių, įtrauktų į įvairias kūno kultūros sistemas.

Turite pagalvoti apie savo gyvenimo būdą ir į tai žiūrėti labai rimtai. Juk sveika jaunoji karta reiškia sveiką tautą ateityje.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *