Sveikas gyvenimo būdas. Atsisakius žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas leidžia žmogui išsaugoti savo sveikatą, o sveikas gyvenimo būdas – prailginti gyvenimą.

Sveikos gyvensenos aktualumą lemia didėjantis ir žmogaus organizmo streso pobūdžio pasikeitimas dėl socialinio gyvenimo komplikacijos, didėjančios žmogaus sukeltos, aplinkos, psichologinės, politinės ir karinės rizikos, provokuojančios neigiamus pokyčius. sveikatos.

Sveikas gyvenimo būdas – tai asmens gyvenimo būdas, kurio tikslas – užkirsti kelią ligoms ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena – tai žmogaus veiklos samprata, kuria siekiama gerinti ir palaikyti sveikatą per tinkamą mitybą, fizinį pasirengimą, moralę ir vengiant žalingų įpročių.

Mityba turi būti visavertė, t.y. turi būti pakankamai angliavandenių (50-75%) iš grūdų, daržovių, makaronų; pakankamas kiekis (10-15%) tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės baltymų; 15-30% riebalų taip pat yra augalinės ir gyvulinės kilmės.

Mityba turi būti energetiškai subalansuota, t.y. Į organizmą turėtų patekti tiek pat maistinių medžiagų ir energijos, kiek buvo išeikvota. Maitinimas turėtų būti reguliarus, bent 4-5 kartus per dieną. Reikėtų stengtis laikytis principo: „pusryčius valgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui“. Pusryčiai turėtų sudaryti 30% dienos raciono, antrieji pusryčiai - 40%, pietūs - 40%, o vakarienė - 10%. Pertrauka tarp vakarienės ir pusryčių neturi viršyti 10 valandų.

Fizinis aktyvumas, įskaitant specialius fizinius pratimus (pavyzdžiui, fitnesą), atsižvelgiant į amžių ir fiziologines ypatybes, padeda subalansuoti organizmo suvartojamų ir energijos išteklių suvartojimą, didina širdies ir kraujagyslių sistemos tinkamumą, didina atsparumą stresui, gerina. kraujo lipidų spektrą ir neleidžia vystytis tokioms ligoms, kaip diabetas, osteoporozė, piktybiniai navikai, nutukimas. Fizinis aktyvumas didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką.

Atsisakius žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas leidžia žmogui išsaugoti savo sveikatą, o sveikas gyvenimo būdas – prailginti gyvenimą ir pagerinti sveikatą.

SVEIKAS GYVENSENOS PATARIMAI

Yra 10 tarptautinės gydytojų, mitybos specialistų ir psichologų grupės parengtų patarimų, kurie sudaro sveikos gyvensenos pagrindą. Laikydamiesi jų, galime pratęsti ir padaryti savo gyvenimą malonesnį.

1 patarimas: spręsdami kryžiažodžius, mokydamiesi užsienio kalbų, atlikdami protinį skaičiavimą, treniruojame savo smegenis. Taigi sulėtėja su amžiumi susijęs protinių gebėjimų degradacijos procesas; suaktyvėja širdies, kraujotakos sistemos ir medžiagų apykaitos darbas.

2 patarimas: darbas yra svarbi sveikos gyvensenos dalis. Raskite darbą, kuris jums tinka ir jus džiugina. Pasak mokslininkų, tai padės atrodyti jauniau.

3 patarimas: nevalgykite per daug. Tai padeda palaikyti ląstelių aktyvumą ir sumažinti stresą. Taip pat nereikėtų pulti į kraštutinumus ir valgyti per mažai.

4 patarimas: meniu turi atitikti amžių. Kepenys ir riešutai padės 30 metų moterims sulėtinti pirmųjų raukšlių atsiradimą. Inkstuose ir sūryje esantis selenas naudingas vyrams po 40 metų, padeda sumažinti stresą. Po 50 metų reikia magnio, kuris palaiko širdies formą, ir kalcio, kuris naudingas kaulams, o žuvis padės apsaugoti širdį ir kraujagysles.

5 patarimas: turėkite savo nuomonę apie viską. Sąmoningas gyvenimas padės jums kuo mažiau susirgti depresija.

6 patarimas: meilė ir švelnumas padės ilgiau išlikti jaunai, todėl susiraskite sau partnerį. Stiprinti imuninę sistemą padeda laimės hormonas (endorfinas), kuris organizme gaminasi žmogui įsimylėjus.

7 patarimas: geriau miegoti vėsioje patalpoje (17–18 laipsnių temperatūroje), tai padeda išsaugoti jaunystę. Faktas yra tai, kad medžiagų apykaita organizme ir su amžiumi susijusių savybių pasireiškimas taip pat priklauso nuo aplinkos temperatūros.

8 patarimas: judėkite dažniau. Mokslininkai įrodė, kad net aštuonios mankštos minutės per dieną prailgina gyvenimą.

9 patarimas: periodiškai palepinkite save. Nepaisant sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, kartais leiskite sau ką nors skanaus.

10 patarimas: ne visada slopinkite savo pyktį. Įvairioms ligoms, net ir piktybiniams augliams, imlesni žmonės, kurie nuolat save bara, užuot pasakoję, kas juos nervina, o kartais ir pasiginčiję.

Atrodo paprasta, bet mes mėgstame kraštutinumus. Kai kurie pusę gyvenimo praleidžia sėdėdami ant sofos su pulteliu, kiti valgo iki soties, o kai kurie dirba iki išsekimo, net svajodami sugeba apskaičiuoti sandorio pelningumą. Ir tada net pažangi šiuolaikinė medicina negali jo išgelbėti nuo ligų. 50% žmogaus sveikatos lemia tai, kaip jis sveikas gyvenimo būdas, 20% genetiniai veiksniai ir paveldimumas, dar 20% gyvenimo sąlygos (ekologija, klimatas, gyvenamoji vieta) ir tik 10% sveikatos priežiūra.

SVEIKA GYVENIMO BŪDAS IR JO FORMAVIMO BŪDAI

Sveikas gyvenimo būdas (HLS) – vis dažniau vartojamas terminas. Paprasčiausias sveikos gyvensenos apibrėžimas yra viskas, kas gyvensenoje turi teigiamą poveikį sveikatai. Vadinasi, sveikos gyvensenos sąvoka apima visus teigiamus žmonių veiklos aspektus: pasitenkinimą darbu, aktyvią gyvenimo poziciją, socialinį optimizmą, didelį fizinį aktyvumą, gerai organizuotą gyvenimą, žalingų įpročių nebuvimą, didelį medicininį aktyvumą ir kt.

Požiūrio į sveiką gyvenseną formavimas yra svarbiausias valstybės uždavinys, nes gyvenimo būdas yra sveikatos veiksnys.

Sveikos gyvensenos formavimas yra ir sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo institucijų uždavinys. PSO rekomendacijos yra skirtos ugdyti sveiką gyvenimo būdą:

• maistas, kuriame mažai gyvulinių riebalų;
• sumažinti suvartojamos druskos kiekį;
• sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą;
• palaikyti normalų kūno svorį;
• reguliarūs pratimai;
• streso lygio mažinimas ir kt.

Požiūrio į sveiką gyvenseną formavimas yra bet kokios prevencinės veiklos, daugybės programų, skirtų visuomenės sveikatai gerinti, pagrindas. Sveikos gyvensenos propagavimas yra svarbiausia visų sveikatos priežiūros institucijų (ypač pirminės sveikatos priežiūros įstaigų), sveikatos mokymo centrų, švietimo įstaigų, socialinės apsaugos institucijų ir kt.

Požiūris į sveiką gyvenimo būdą turėtų būti formuojamas šiose srityse:

1) pozityvaus gyvenimo būdo stiprinimas ir kūrimas;

2) rizikos veiksnių įveikimas, mažinimas.

Studijuoti ir formuoti visuomenės nuomonę apie savo sveikatos vertinimą yra vienas iš nelengvų požiūrio į sveiką gyvenimo būdą ugdymo uždavinių. Kartu su sveikatos priežiūros institucijomis didelį vaidmenį čia atlieka žiniasklaida. Būtina suprasti, kad gyventojų sveikatą užtikrina ne tik valstybės ir visuomenės atsakomybė, bet ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė už savo ir kiekvieno sveikatą.

Sveika gyvensena grindžiama moksliškai pagrįstomis sanitarinėmis ir higienos normomis, kuriomis siekiama gerinti sveikatą: racionali mityba; fizinis aktyvumas; grūdinimas; blogų įpročių nebuvimas; gebėjimas įveikti stresines sąlygas (pavyzdžiui, autotreniruočių technikų įvaldymas); didelis medicininis aktyvumas (savalaikis medicininių apžiūrų atlikimas, medicininės pagalbos kreipimosi laiku susirgus, aktyvus dalyvavimas medicininėse apžiūrose); gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą staiga susirgus, susižalojus ir pan.

SVEIKOS GYVENSENOS FORMAVIMO PAGRINDAI

Kiekvienas žmogus turėtų turėti savo sveikatos sistemą kaip gyvenimo būdo aplinkybių rinkinį, kurį jis įgyvendina.

Savos sveikatos sistemos nebuvimas anksčiau ar vėliau prives žmogų prie ligos ir nesuteiks jam galimybės realizuoti prigimties jam būdingų polinkių.

Žmogus yra toks tobulas, kad galima ne tik išlaikyti reikiamą sveikatos lygį, bet ir grįžti į ją po ligos beveik iš bet kokios būklės; bet ligai progresuojant ir su amžiumi tam reikia vis daugiau pastangų. Paprastai žmogus griebiasi šių pastangų, jei turi gyvybiškai svarbų tikslą, motyvaciją, kuri kiekvienam yra skirtinga.

Pagrindinės sveikatos programos ypatybės turėtų būti:

• savanoriškumas;
• kai kurių fizinių ir kitų jėgų išlaidos;
• sutelkti dėmesį į nuolatinį savo fizinių, protinių ir kitų galimybių tobulinimą.

Savo sveikos gyvensenos sistemos kūrimas yra itin ilgas procesas ir gali trukti visą gyvenimą.

Atsiliepimai apie pokyčius, įvykusius organizme dėl sveikos gyvensenos laikymosi, suveikia ne iš karto, teigiamas perėjimo prie racionalaus gyvenimo būdo poveikis kartais atidedamas metams. Būtent todėl, deja, neretai žmonės tik „pabando“ patį perėjimą, bet, nesulaukę greitų rezultatų, grįžta prie ankstesnio gyvenimo būdo. Tai nenuostabu, nes sveika gyvensena suponuoja, viena vertus, daugelio malonių, įprastų gyvenimo sąlygų (persivalgymo, komforto, alkoholio ir kt.) atsisakymą, kita vertus, nuolatinius ir reguliarius didelius krūvius. prie jų neprisitaikiusiam žmogui ir griežtas gyvenimo būdo reglamentavimas. Pirmuoju perėjimo prie sveikos gyvensenos laikotarpiu ypač svarbu palaikyti žmogaus siekius, suteikti jam reikiamas konsultacijas (kadangi šiuo laikotarpiu nuolat patiria žinių trūkumą įvairiais sveikos gyvensenos užtikrinimo aspektais) , nurodyti teigiamus jo sveikatos pokyčius, funkcinius rodiklius ir kt.

Akivaizdu, kad žmogus, norėdamas sukurti „savo“ sistemą, išbandys įvairias priemones ir sistemas, analizuos jų priimtinumą, efektyvumą jam ir atrinks geriausią.

Įgyvendinant sveikos gyvensenos programą ir organizuojant perėjimą prie jos, priklausomai nuo individualių savybių, žmogus gali rinktis įvairius variantus.

Mėgstantiems laikytis aiškaus gyvenimo grafiko – tai griežta veiksmų seka, kruopščiai suplanuota pagal įvykius ir laiką. Todėl visi veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti sveikatą – fiziniai pratimai, higienos procedūros, maitinimosi laikas, poilsis ir kt. - tvirtai įsilieja į kasdienę rutiną, tiksliai nurodant laiką.

Tiems, kurie įpratę kelti konkrečius tikslus ir jų siekti, yra aiškus suskirstymas į pereinamuosius etapus su planavimu kiekvienam etapui, jo tarpiniais ir galutiniais tikslais. Tokiu atveju atsiranda programos įgyvendinimo technologija: nuo ko ir kada pradėti, kaip organizuoti maistą, judėjimą ir pan. Laipsniškas programos įgyvendinimas leidžia išsiaiškinti kiekvieno etapo tikslus ir uždavinius, jo trukmę pagal sveikatos būklę, kontrolės formas, galutinį rezultatą etapui ir kt. Atlikus etapui skirtas užduotis, galite pereiti į kitą etapą. Tai yra, ši parinktis nenustato griežtų sąlygų kiekvienam duotam laikotarpiui, tačiau leidžia kryptingai judėti link perėjimo prie sveikos gyvensenos.

Tiems, kurie pripratę prie komforto ir tinginystės, tai švelnus priartėjimas prie to, ko norisi. Ši parinktis neverčia jūsų aiškiai planuoti savo dienos režimo ar etapų, tačiau žmogus, kuris to ėmėsi, mano, kad bet kokia sveikatingumo veikla yra geriau nei nieko (padarykite tai bent kartais, bent kartą per savaitę). Tai yra, būtina sąlyga tokiam požiūriui yra tezė: svarbu pradėti (pavyzdžiui, galite pradėti tik nuo rytinės higienos pratimų; tada galite atsisakyti rytinės cigaretės... Tada pabandykite į darbą eiti pėsčiomis... ). Ši parinktis ypač tinka žmogui, kuris negali kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdo ir atsisakyti patogių įpročių.

Labiausiai inertiškiems - maksimalus programos pritaikymas įprastoje kasdienėje rutinoje. Jis ypač tinka vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, viena vertus, jau yra įsisukę į įprastas gyvenimo sąlygas ir sunkiai jų atsisako, kita vertus, yra apkrauti socialiniais, kasdieniais dalykais. , asmenines, profesines problemas ir patiria nuolatinį laiko trūkumą. Pastaroji aplinkybė jiems yra patogi priežastis paaiškinti nenorą pereiti prie sveikos gyvensenos. Tokiu atveju jie gali įtraukti pastarųjų elementus į savo įprastą rutiną (pavyzdžiui, dalį kelio į darbą nueiti pėsčiomis; jei nesijaučiate alkanas, sutaupykite laiko praleisdami maistą; nuplaukite veidą šaltu vandeniu ryte ir pan.). Norint įgyvendinti šį variantą, visų pirma reikėtų kritiškai išanalizuoti savo kasdienybę ir gyvenimą bei rasti jose tas „nišas“, kuriose būtų galima statyti tokius elementus.

Pasvėrę savo galimybes, gyvenimo ypatybes, laisvo laiko atsargas, sveikatos būklę, išsikėlę perėjimo prie sveikos gyvensenos tikslą ir uždavinius, iš nurodytų sąrašo turėtumėte pasirinkti programos variantą, pagal kurį asmuo ketina dirbti. Tik svarbu, kad jį įgyvendindamas jis būtų pasitikintis savimi, atkaklus ir nuoseklus, sistemingai analizuojantis savo būklę ir atitinkamai koreguojantis savo gyvenimo būdą. Neabejotina, kad visa tai duos rezultatų tiek žmogaus gyvenimo efektyvumo ir produktyvumo, tiek jo sveikatos lygio ir dinamikos požiūriu.

Natūralu, kad kiekvieno žmogaus kelias į sveiką gyvenseną turi savo ypatybes tiek laike, tiek trajektorijoje, tačiau tai nėra esminė svarba – svarbu galutinis rezultatas. Sveikos gyvensenos veiksmingumas tam tikram asmeniui gali būti nustatomas pagal daugybę biosocialinių kriterijų, įskaitant:

Morfofunkcinių sveikatos rodiklių vertinimai:

• fizinio išsivystymo lygis;
• fizinio pasirengimo lygis.

Imuniteto vertinimas:

• peršalimo ir infekcinių ligų skaičius per tam tikrą laikotarpį;
• esant lėtinei ligai – jos eigos dinamika.

Prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių gyvenimo sąlygų vertinimai:

• profesinės veiklos efektyvumas;
• aktyvumas vykdant šeimos ir namų ūkio pareigas;
• socialinių ir asmeninių interesų pasireiškimo platumas ir laipsnis.

Valeologinių rodiklių lygio įverčiai:

• sveikos gyvensenos formavimo laipsnis;
• valeologinių žinių lygis;
• praktinių žinių ir įgūdžių, susijusių su sveikatos palaikymu ir puoselėjimu, įgijimo lygis;
• gebėjimas savarankiškai kurti individualią sveikatos trajektoriją ir sveikos gyvensenos programą.

Kokie galutiniai rezultatai pasiekiami laikantis sveikos gyvensenos sąlygų visumoje, dėl ko verta paklusti ja grindžiamam apribojimų ir streso režimui? Išanalizavęs žemiau pateiktas nuostatas, kiekvienas žmogus gali pats padaryti išvadą, ar verta gyventi kiekvieną dieną „visiškai“, savo malonumui, žinant apie tokio elgesio pasekmes sveikatai ir pačiam gyvybei, ar puoselėjant sveikus poreikius. o rūpinimasis savo sveikata kaip pagrindinė gyvenimo vertybė – užtikrinti ilgą, sveiką ir laimingą gyvenimą. Taigi sveikas gyvenimo būdas:

• teigiamai ir efektyviai sumažina arba pašalina rizikos veiksnių įtaką, sergamumą ir dėl to mažina gydymo išlaidas;
• prisideda prie to, kad žmogaus gyvenimas būtų sveikesnis ir ilgesnis;
• užtikrina gerus šeimos santykius, vaikų sveikatą ir laimę;
• yra pagrindas realizuoti asmens savirealizacijos ir savirealizacijos poreikį, užtikrina aukštą socialinį aktyvumą ir socialinę sėkmę;
• užtikrina aukštą organizmo darbingumą, mažesnį nuovargį darbe, aukštą darbo našumą ir tuo pagrindu didelę materialinę gerovę;
• leidžia atsisakyti žalingų įpročių, racionaliai organizuoti ir paskirstyti savo laiko biudžetą privalomai naudojant aktyvaus poilsio priemones ir būdus;
• suteikia linksmumo, geros nuotaikos ir optimizmo.

Viršutinis paveiksliukas: © Kalen Emsley