„Liaudies medicinos enciklopedija. Auksinė liaudies receptų kolekcija“: tinktūros, preparatai iš šviežių augalų ir keli unikalūs receptai

Tinktūros

Tinktūros – tai alkoholio, alkoholio-vandens ir alkoholio-eterio veikliųjų medžiagų ekstraktai iš augalinių medžiagų, gaunami nekaitinant ir nepašalinant ekstraktoriaus. Tai dažniausiai tamsios spalvos skysčiai.

Norint paruošti tinktūras namuose, pagrindinis metodas yra infuzija arba maceravimas. Susmulkinta žaliava su apskaičiuotu ekstrakto kiekiu dedama į uždarą indą ir infuzuojama kambario temperatūroje 7 paras, periodiškai purtant arba pamaišant. Po infuzijos ekstraktas nukošiamas, likučiai išspaudžiami, nuplaunami nedideliu kiekiu ekstraktoriaus ir vėl išspaudžiami. Išspaustas ekstraktas supilamas į sulietą ekstraktą, po to sumaišytas ekstraktas su ekstrahuojančiu tirpalu pripildomas iki reikiamo tūrio. Tinktūros iš šviežių žaliavų gaunamos infuzijos būdu. Paprastai iš 1 dalies nestiprios žaliavos gaunamos 5 dalys tinktūros, o iš 1 dalies stiprios – 10 dalių. Susmulkintos žaliavos užpilamos stipriu spiritu (90°), paliekamos 14 dienų, ekstraktas atskiriamas, žaliavos išspaudžiamos. Tinktūra paliekama 7 dienas ne aukštesnėje kaip 8 °C temperatūroje ir filtruojama.

RECEPTAS

Eterinė-valerijono tinktūra. Paimkite 100 masės dalių stambių valerijono miltelių, užpilkite 500 tūrio dalių 90% alkoholio ir palikite 4 dienas dažnai purtant. Tada įpilkite 300 tūrio dalių eterio ir toliau infuzuokite dar 3 dienas. Tinktūra atsargiai nusausinama, neišspaudžiant likučių, leidžiama nusistovėti ir greitai filtruojama per uždengtą filtrą. Esminė valerijono tinktūra yra raminanti (raminamoji) priemonė. Gelsvai rudas skystis su būdingu aromatiniu kvapu. Iš pradžių karštas, paskui saldus, kartaus-aštrus skonis. Alkoholio kiekis ne mažesnis kaip 50%. Tamsėja saulės spindulių įtakoje.

Infuzija gali būti atliekama bet kokiuose induose – nuo ​​butelių su plačiakakle iki specialių talpyklų iš aliuminio, nerūdijančio plieno, skardinės geležies ir medinių statinių. Pagrindinis ekstrahavimo operacijos sunkumas yra būtinybė sumaišyti išbrinkusią augalų masę.

Tinktūros, gautos maceruojant, yra drumsti skysčiai su daugiau ar mažiau suspenduotų dalelių. Kad vėliau būtų paaiškinta, pirmiausia jie turi būti palikti kelioms dienoms ne aukštesnėje kaip 8 °C temperatūroje (šaldytuve). Po nusėdimo nuosėdos atskiriamos filtruojant arba centrifuguojant.

Visos tinktūros, išskyrus kai kurias (eserinius-valerijonus ir kt.), ruošiamos su alkoholiu. Šiuo atveju tinktūrų kokybę lemia ekstrakcijos metu sunaudoto alkoholio koncentracija. Parenkant alkoholio stiprumą, reikia atsižvelgti į veikliųjų medžiagų tirpumą, lydimųjų medžiagų kiekį ir pobūdį. Pavyzdžiui, veiklioji medžiaga lengvai ir greitai ekstrahuojama 40% alkoholiu. Tačiau esant tokiai alkoholio koncentracijai, į ekstraktą patenka daug lydinčių balastinių medžiagų, kurios sukels vaisto nestabilumą laikymo metu ir veikliųjų medžiagų dezaktyvavimą. Matyt, šiuo atveju, atsižvelgiant į patogumą naudoti 40% alkoholio, patartina naudoti didesnės koncentracijos alkoholį. Dažniausiai vartojama alkoholio koncentracija yra 70 %.

Tinktūras reikia laikyti gerai uždarytuose buteliukuose arba buteliukuose kambario temperatūroje, atokiau nuo šviesos. Šviesoje daugelis tinktūrų pakeičia spalvą – tampa šviesesnės. Laikui bėgant juose atsiranda nuosėdų – tinktūros „sensta“».

Preparatai iš šviežių augalų

Aukščiau aprašyti preparatai dažniausiai gaunami iš džiovintų augalinių medžiagų. Tačiau daugelio augalų veikliosios medžiagos džiovinant ir vėliau laikant (fermentiniai procesai, garavimas, oro deguonis ir kt.) keičiasi ir praranda savo aktyvumą. Kai kuriais atvejais preparatai iš šviežių augalų yra aktyvesni nei iš džiovintų žaliavų. Iš šviežių valerijono šaknų pagaminta tinktūra yra 2–3 kartus aktyvesnė nei iš džiovintų šaknų. Fitoncidinis aktyvumas dažniausiai stebimas tik preparatuose iš šviežių augalų..

Šviežiai surinktos žaliavos nuplaunamos nuo dulkių ir teršalų, vėdinamos oru ir susmulkinamos. Žaliavas reikia labai smulkiai sumalti, kad sunaikintų ląstelių membranas. Šviežiose žaliavose yra daug vandens (50–80%), todėl jos sunkiai sumalamos. Naudojami tokie prietaisai kaip mėsmalės, kur augalinė medžiaga iš pradžių susmulkinama, o po to šlifuojama.

RECEPTAS

Allilchep – ekstraktas iš svogūnų arba žaliųjų svogūnų. Vartojamas į vidų esant žarnyno atonijai, aterosklerozei.

Svogūnų svogūnėliai nulupami nuo išorinių plėvelių ir susmulkinami mėsmale. Košės masė užpilama 70% alkoholiu santykiu 1:1,5 ir paliekama kambario temperatūroje 7 dienas. Ekstraktas supilamas į nusodinimo talpą. Žaliavos vėl užpilamos alkoholiu, bet jau 60% santykiu 1:1 ir paliekamos 24 val. Po to ištraukimas prijungiamas prie pirmojo kanalizacijos. Likusios žaliavos presuojamos, o ekstraktas pridedamas prie ekstraktų. Į gautą ekstraktą skaidrinimui pridedama aktyvintos anglies 0,3 g 1 litrui ir filtruojama. Allylchep yra skaidrus geltonas arba žalias skystis. Laikyti vėsioje vietoje. Įlašinkite 15-20 lašų.

Apie knygą

Pavadinimas lietuvių kalba: „Liaudies medicinos enciklopedija. Auksinė liaudies receptų kolekcija“
Pavadinimas originalo kalba: «Энциклопедия народной медицины. Золотая коллекция народных рецептов»
Išleidimo data: 28 Rugpjūtis 2011
Rašymo data: 2009
Apimtis: 792 4 puslapio iliustracijos
ISBN: 978-5-9524-4417-1
Parengė: Liudmila Michailova
Autorių teisių turėtojas: Centrinispoligrafas (Центрполиграф)