Lietuva

Lietuva yra moderni Šiaurės Europos valstybė, pasižyminti sparčia technologine pažanga ir stipria integracija į Vakarų struktūras, tokias kaip ES ir NATO. Šalis garsėja savo unikalia gamta, giliomis tradicijomis bei saugomu UNESCO paveldu, kurį puoselėja aktyvios vietos bendruomenės. Nuolatinis dėmesys inovacijoms, švietimui ir tvariam gyvenimo būdui daro Lietuvą dinamiška bei patrauklia vieta tiek gyventi, tiek investuoti.

Lietuvių Kalbos slėpiniai. Priebalsių prasmės ir reikšmės

autorius
Lietuviu kalba.png

Paprastai etnologijoje pagrindinė tyrimo priemonė yra papročiai ir tradicijos. Kalba laikoma pagalbine. Bet labai gali būti, kad su lietuvių kalba yra kitaip – kalba, žodis gali tapti etnologijos ir netgi platesne prasme pasaulėžiūros instrumentu. Neabejotinas lietuvių (baltų) kalbų archajiškumas leidžia savaip spręsti garso ir prasmės santykio žodyje mįslę. Gali būti, kad rašto atsiradimas (kuris, aišku, yra civilizacijos pasiekimas) kartu yra ir kultūros nuosmukis špengleriškąja prasme, kai buvo prarasta garso ir prasmės dermė (Babelio bokšto katastrofa). Pačios seniausios kultūros (pavyzdžiui, Indija) nepasitiki raštu ir tęstinumui užtikrinti laikosi sakytinės tradicijos, garso kultūros.
Gal iš tiesų branduolinėse, "motininėse" kiekvienos kalbinės šeimos kalbose, dar tebesančiose "porojinės" būklės, iki Babelio katastrofos, garsas turi prasmę, o prasmė – savą garsą? Jei taip, tai lietuvių kalba būtų pirmoji pretendentė tarp ide. kalbų. Labai gali būti, kad mūsų kalboje garsas reiškia, o prasmė girdisi, tik šito jau nebežinome ir nebemokame. Gali būti, kad mūsų kalboje glūdi "paslaptis minties, įkūnytos garso materijoje" (R. Jakobson).

Vytautas ŠVANYS: „Ar vaikščiosim „kaip žemę pardavę“?

autorius
Nemuno kilpu rp didziosios nemuno kilpos.jpg

Referendumo iniciatoriai laimėjo pirmą mūšį už Lietuvą - VRK buvo priversta pripažinti, kad surinktas reikiamas skaičius parašų referendumui surengti, bet karas nesibaigė, laukia dar ilgas ilgas kelias. Dabar Seimas privalo paskelbti referendumą, jo datą. Prasidės dar didesnė negu iki šiol šmeižto kampanija. Referendumo sužlugdymui, žmonių klaidinimui bus mestos didžiulės pajėgos, bus naudojamos visos pačios niekšiškiausios poveikio priemonės. Kaip turėtų elgtis, ką turėtų daryti žemės gynėjai, kad būtų laimėtas kitas etapas - referendumas? Kokiais argumentais turėtumėme remtis viešojoje erdvėje, kalbėdami su žmonėmis, su žiniasklaida?

Žemaičių bajorų Šventųjų Velykų valgiai

autorius
Krystap Viesialouski. Крыштап Весялоўскі.jpg

Literatūroje randame aprašytus XIX amžiuje tokius Šiaurės Žemaitijos bajorų (o teisingiau Kėkliuose) Šventųjų Velykų papročius: Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eidavo Prisikėlimo procesija, kurioje grodavo kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“), trukdydami procesijai ir už tai gaudavo gerai į kailį ir per „kramę“, o kad mažiau skaudėtų būdavo šiaudines arba pakulų kupras pasidarę, pakulų prikimštas kepures užsidėję. Šį sekmadienį žemaičiai nešdavosi į bažnyčią Velykų pyragus – bobas pašventinimui.

Europine Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje

autorius
Sarmatia.png

Straipsnyje pristatomi žemėlapių, kuriuose atvaizduota Sarmatija, kūrėjai ir sudarytojai, pateikiamos žemėlapių charakteristikos: leidimo metai, atvaizduoti teritoriniai vienetai, geografiniai objektai, genčių bendruomenių apgyventos vietovės, kaimynai ir kt. Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai daro išvadą, kad senoviniai žemėlapiai, kuriuose žymima Europinė Sarmatija, yra puikūs istorijos liudytojai, padedantys suvokti ilgą ir sudėtingą Lietuvos valstybės formavimosi procesą, tačiau, siekiant atskleisti naują mūsų priešistorės koncepciją, vien tik jų analizės neužtenka.

Tėvynės Gynėjų Sąjūdis

autorius
Lozoraitis.jpg

Antanas Andziulis TĖVYNĖS GYNĖJŲ SĄJŪDIS Tekstas, kurį perskaičiau Stasio Lozoraičio paminėjime Siunčiu tekstą, kurį perskaičiau Stasio Lozoraičio paminėjimo pabaigoje, dalyvaujant Vytautui Landsbergiui.nuotrauka iš Juozo Kazlausko nuotraukų parodos, skirta ambasadoriui S. Lozoraičiui jaunesniajam Gerbiamas Susirinkime, Organizatorių paprašiau galimybės pasisakyti tema: „Stasys Lozoraitis ir Lietuvos praeitis, dabartis, ateitis.“ Klausiausi Lozoraičių muziejaus vadovės kalbos stovėdamas štai prie tų ... Skaityti toliau

Lietuviai - Doros, Skaistos ir Esos Kultūros Žmonės

autorius
Young blonde student looking bored writing 23 2148511048.jpg

Esõs arba Doros, vidinė Kultūra. Tokios Kultūros neturi didingų pastatų, rūmų, piramidžių, šventyklų, ir kitų formos dalykų – tai vadinamosios pagrindo, pamato Kultūros. Dorinis pamatas ir sąlygojo mūsų išlikimą. Tai pati Kalba liudija. Atsiverskit mūsų Didįjį Žodyną, suraskit žodžius su šaknimi skaist- – jų ten yra virš šimto! Akivaizdu, kad skaistumo sąvoka buvo gana reikšminga. ... Skaityti toliau

Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti

autorius
Lyzap0eubdy.jpg

Istorija yra politikos tarnaitė ta prasme, kad jeigu sugebi žmonėms ją perduoti, įteigti ir žmonės tuo patiki, tai ji tampa tautos istorine baze. Aš pats esu istorinis asmuo ir matau, ką apie mane rašo. Kartais visai viskas buvo ne taip. Istorija iš principo yra neobjektyvi, ji objektyvi būti ir negali. Kaip Antrasis pasaulinis karas atspindimas šiandien mokyklų vadovėliuose Ispanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Rusijoje, Jungtinėse Valstijose? Perskaitę patys pamatytumėt. Atrodo, kad kalbama apie skirtingus įvykius – ir dabar, mūsų dienomis, kai dar gyvi karo veteranai.

Tautinės valstybės išlikimo pamatas

autorius
Fb llp.png

Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra valdomas įvairiausių dėsnių. Vienus žinome, kitų – ne, kiti mums nepatinka. Ir vienas iš tų dėsnių yra toks – žmogus tampa žmogumi tik gyvendamas tarp kitų žmonių ir norėdamas tapti Aš iš didžiosios raidės, būtinai turi gyventi tarp Mes iš didžiosios raidės. O štai tuos Mes vadiname tai sociumu, tai ... Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (IV)

autorius
Vilnius 5.jpg

Lietuvių amžiaus ir kilties vietos paieškas apsunkina senojo pagoniškojo kalendoriaus panaikinimas. Senojo kalendoriaus atgaivinimas turėtų būti vienu iš pagrindinių uždavinių, išsaugant savo, lietuviškąjį tautiškąjį tapatumą pasaulinės globalizacijos metu. Juk kalendoriuje metai skaičiuojami nuo kažkokios visuotinai svarbios datos. Dabar visame pasaulyje vartojamą kalendorių įvedė Romos Imperija. Pagal šį kalendorių laikas prasideda nuo Jėzaus gimimo. Tikėtina, kad ... Skaityti toliau

Papročių ir tradicijų svarba

autorius
Jore.jpg

Herodotas savo veikale „Istorija“ rašė: „Jei kas nors leistų Žmonėms iš visų papročių išsirinkti geriausius ir gražiausius, tai kiekvienas, susipažinęs su jais, pasirinktų savuosius“. Žmogaus Gyvenimas yra tampriai susiję su aplinka, kurioje jis gyvena: supanti Gamta, klimatas stipriai įtakoja Žmogaus elgseną ir ją formuoja. Kiekvieno Žmogaus Gyvenimas turi ritmą, kurį apsprendžia Gamtos ritmas: susipynę Gamtos ... Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)

autorius
Gb.jpg

2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šiandien jam būtų sukakę 50 metų. Gintaras Beresnevičius gimė 1961 liepos 7 d. Kaune, čia prabėgo jo vaikystė ir gražiausios jaunystės dienos, čia jis pragyveno ir pusę savo trumpo intensyvaus ir stebėtinai kūrybingo ... Skaityti toliau

Viskas apie Rasas: Skaistos, t.y. lietuviškumo Šventę

autorius
T sidiskis ir n ballciuniene rasos sventeje verkiuose 2016.jpg

Tą naktį - iš birželio 23 d. į 24 d., vasarovidyje, kada stojasi trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena - visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame Vandens paviršiuje. Šitos Šventės - esminės indoeuropiečių Giminės Šventės patrauklumas buvo toks stiprus, kad jos įtaka siekė ir už indoeuropiečių Žemių ribų: ... Skaityti toliau

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 … 13 14 15
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 … 13 14 15