Lietuva yra moderni Šiaurės Europos valstybė, pasižyminti sparčia technologine pažanga ir stipria integracija į Vakarų struktūras, tokias kaip ES ir NATO. Šalis garsėja savo unikalia gamta, giliomis tradicijomis bei saugomu UNESCO paveldu, kurį puoselėja aktyvios vietos bendruomenės. Nuolatinis dėmesys inovacijoms, švietimui ir tvariam gyvenimo būdui daro Lietuvą dinamiška bei patrauklia vieta tiek gyventi, tiek investuoti.
Prieš šešetą–aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei Lietuvių, nei Latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų Tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos Tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių Šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos Žmonijos. Jeigu senų senovėje buvo indoeuropiečių protautė, tai, savaime suprantama, turėjo ... Skaityti toliau
Būdami geopolitinio katilo centre, mes laikomės žaliojo neutraliteto, t.y. esame įvairių geopolitinių žaidimų užribyje ir į juos nesikišame. Prioritetinis ir strateginis tikslas – kuo didesnis neutralumas įvairių politinių viršnacionalinių darinių atžvilgiu, tačiau kol kas pasiliekama NATO kariniame bloke, iki susitvarkome ir pertvarkome savo krašto apsaugos sistemą (dešimties metų laikotarpiu iki 2022-2023). Suprasdami savo padėtį, Valstybės ... Skaityti toliau
1. Informacijos valdymas ir sklaida. Šiuolaikiniame Pasaulyje vis daugiau reikšmės įgyja, kas valdo informacijos srautus ir kaip sugeba ja naudotis ir disponuoti. Niekam ne paslaptis, jog dabartiniu metu vyksta nuožmus informacinis karas už savo ideologijų primetimą kitiems geopolitiniams subjektams, taip primetant savo Valią. Tad, tas, kuris valdo informacijos srautus, įgyja didelę galią. Labai svarbu, kokia ... Skaityti toliau
Karo Tiesos nėra sudėtingos. Pergalė kare leidžia išsaugoti žūstančias Tautas ir visuomenes. Pralaimėjimas reiškia Laisvės, nepriklausomybės ar teritorijos praradimą. Taigi, Pergalė nėra ambicijos objektas. Senovės Karo Meno loginė esmė yra paprasta: pažink priešą; žinok save; suvok supančias aplinkybes; suprask vyksmo esmę. Pergalės logistikoje labai svarbi yra nenuspėjamumo dimensija. Priešas, nežinantis kada, iš kur ir kur ... Skaityti toliau
Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių Vyrų... Ir ne kokiam gaidžiui mutantui, o paprastam lietuviškam kakariekūnui – kokių devynių specialistų, neskaitant buhalterio, direktoriaus ir vadybininko. Didvyrių ir milžinų laikai užtikrintai baigėsi. Įžengėme į nykštukų puotos ant milžinkapių fazę. Kur dingo kario Dvasia? Gal ji perėjo lenkams ar ... Skaityti toliau
Prieš daug tūkstantmečių, atsitraukus ledynams, didžioji Europos lyguma apaugo pirmykšte Giria . Pietuose ji ribojosi su stepe, šiaurėje jos ribos buvo iki ten, kur dar augo taurieji plačialapiai Medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos...(jos likučius dar galima išvysti Gudijos ir Lenkijos pasienyje - tai senovinė Belovežo giria, niekada nekirsta). Anoji Giria ir yra baltų (dabartinių Lietuvių ir ... Skaityti toliau
Tezės 1. Tautos menatalitetas, arba savimonė, yra tai, kas Tautą daro Tauta, kas yra tautiškumo esmė. Visos seną ir gilią kultūrinę tradiciją turinčios Tautos rūpinasi mentaliteto problemomis, jas tiria. Tai - nacijos brandos ženklas. Paprastai tai būna esė žanro Kūriniai, neišvengiamai subjektyvūs. 2. Siūloma raktu į lietuviškojo mentaliteto slėpinį laikyti tą neginčijamą faktą, kad jame ... Skaityti toliau
Rudenį, artėjant Ilgėms ir Vėlinėms, nejučia aplanko mintis apie mirtį. Gal todėl, kad apmiršta Gamta ir viskas aplinkui pasikeičia – pasikeičia augalija, persimaino Oras. Lygiai taip mainosi ir Žmogaus nusiteikimas... Aplanko mintys, kad panašiai kaip ir Gamta bei Oras, keičiasi ir Žmogaus Gyvenimas... Ateis laikas, ir reikės mirti kūnui, o Sielai tikriausiai labai pasikeisti. Kitimas ... Skaityti toliau
Jaučiame moralinę ir politinę pareigą kreiptis į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus ir Kovo 11-osios iškilmingo minėjimo Seime dalyvius ir svečius, į visus šalies piliečius: Prieš dvidešimt ketverius metus atkurdami nepriklausomą Lietuvos Respubliką tikėjome, kad ji bus Tautos suverenią valią įkūnijanti, laisva ir demokratiška, visiems piliečiams tarnaujanti ir jiems sava šalis. Valstybė, kurioje nebus prarajos ir susvetimėjimo tarp valdžios ir piliečių ir kuri laiduos palankiausias sąlygas įgyvendinti per amžius lietuvių tautos siektą tikslą – visapusiškai išskleisti savo kūrybines galias ir užimti garbingą vietą pasaulyje ir istorijoje tarp kitų laisvų ir orių tautų. Atėjo metas aiškiai pasakyti: šie lūkesčiai neišsipildė. Formaliai atkūrusioje nepriklausomybę Lietuvos Respublikoje įsitvirtino nedemokratinė ir antitautinė nomenklatūrinė-oligarchinė santvarka. Gyvename valstybėje, kurios valdžia, visiškai atitrūkusi nuo Tautos ir visų šalies piliečių, atvirai pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą Tautos suvereniteto principą ir sąmoningai naikina paskutinius atkurtosios Lietuvos valstybės nepriklausomybės likučius.
Visą gyvenimą buvau ir liksiu Jūsų gerbėjas, ir, drįstu manyti, šiek tiek daugiau nei gerbėjas. Bet šitas „šiek tiek daugiau“ įpareigoja. Gerbėjas gali tik gerbti, o tas „daugiau“ turi dar vieną pareigą – sakyti kas ne taip pagal gerai žinomą „Platonas draugas, bet…“ Požiūriai susikirto ties raktiniu mūsų savimonei žodžiu „žemė“. Nepradėsiu vardinti daugybės argumentų už nepardavimą žemės svetimšaliams, apsiribosiu dviem: Pirmas – žemė lietuviui yra daugiau nei žemė, giliai savimonėje ji niekada netaps vien preke. Štai pora citatų: „Visur ir visais laikais žemė paėmė už save aukščiausias kainas. Žemė, kaip kempinė, permerkta krauju. Ji verta kraujo! Ir aukščiausia jos kaina – nebesugrįžimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur. Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus“(Marius Katiliškis); „Žmogaus ir žemės vienybė yra tautinės kultūros savitumo žymė“ (Elena Bukelienė apie Mariaus Katiliškio kūrybą). Kitoms tautoms gal kitaip, bet tai jų reikalas.
Lietuvos Sąjūdžio tarybos vadovybei - Andriui Tučkui, Vidmantui Žiliui ir Vytautui Landsbergiui išplatinus pareiškimą, kuriuo jie išreiškė savo nepritarimą referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir siūlė priimti dar labiau žemę įsigyti galinčių subjektų ratą išplečiantį konstitucinį įstatymą, viešą atsaką parengė Klaipėdos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) (1988-1990 m.) dalyviai. "Lietuvos Sąjūdis nepritaria nei referendumui dėl žemės "nepardavimo" europiečiams, nei referendumų kvotos menkinimui, kuris paskatintų Lietuvoje nuolatinę dviprasmių iniciatyvų įtampą ir politinę sumaištį", - buvo teigiama Sąjūdžio tarybos pirmininko Andriaus Tučkaus pasirašytame pareiškime. LPS iniciatyvinės grupės, Seimo tarybos nariu buvęs klaipėdietis Dionyzas Varkalis teigė, kad šis Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas prieštarauja Sąjūdžio idėjoms.
