Sveika mityba

Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas. Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė). Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje cheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme. Ji būtina smegenų , nervų sistemos veiklai. Iš gliukozės pertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sintetina glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti. Šis energijos šaltinis ypač svarbus fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams. Dalis gliukozės gali būti paversta riebalais. Šiek tiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, bet dažniausiai gliukozė su kitais monosacharidais sudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgydami vaisius. Sacharozė, arba valgomasis cukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Juo saldoma arbata ir kava. Jis dedamas į uogienes, kompotus, vaisvandenius, kepinius. Daug ir dažnai vartojant cukraus skatinamas dantų ėduonies atsiradimas. Dažniausiai maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl cukrus turėtų sudaryti iki 10 proc. davinio energetinės vertės. Laktozė, arba pieno cukrus, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės. Žmogaus organizme disacharidai paverčiami gliukoze.

Maisto produktuose esantys angliavandeniai skirstomi į paprastuosius (lengvai įsisavinamus) ir sudėtinius (sunkiau įsisavinamus). Paprastieji, lengvai įsisavinami angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė) organizme greitai skyla, o jų perteklius paverčiamas riebalais. Pavyzdžiu galėtų būti cukrus. Cukrumi nereikėtų piktnaudžiauti, nes įrodyta, kad jis didina “blogojo” MTL cholesterolio ir mažina “gerojo” DTL cholesterolio kiekį kraujyje, skatindamas koronarinę širdies ligą. Be to, cukrus mažina vitaminų kiekį organizme, skatina šlapimo rūgšties susidarymą. Kartais klausiama, ar galima vietoje cukraus valgyti medų. Medus – vertingas natūralus produktas, nuo seno liaudyje vartojamas kaip vaistas. Jį bitės pagamina iš gėlių nektaro, sumaišę su savo fermentais. 35 proc. medaus sudaro baltymai, kuriuose yra pusė visų žinomų amino rūgščių. Meduje yra angliavandenių (ypač fruktozės), keletas mikroelementų, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, D ir E. Medus padeda nugalėti infekciją, gydyti žaizdas, nudegimus. Jį puikiai galima vartoti kaip saldintoją, be abejo, su saiku. Medus maždaug du kartus saldesnis už cukrų, todėl jo mažiau reikia. Kadangi jis veikia panašiai kaip cukrus, todėl sergantieji diabetu turėtų valgyti atsargiai. Be to, medus kai kuriuos žmones gali alergizuoti. Reikėtų pirkti tik nefiltruotą, nekaitintą ar kitaip perdirbtą medų. Jeigu gydytojas patarė visai atsisakyti cukraus, galima nusipirkti jo pakaitalo (saldiklio).

Kaip teigiama naujausio mokslinio tyrimo išvadose, tiek mažaangliavandenė, tiek daug angliavandenių suvartoti leidžianti dieta daro vienodą poveikį: lieknina, gerina nuotaiką ir spartina mąstymą. Tiesa, angliavandenių dieta protines galimybes stimuliuoja kiek efektyviau. Viršsvorio turintiems arba nutukusiems pacientams bet koks makronutrientų pasiskirstymas apribojus kaloringumą pataiso nuotaiką, - teigia tyrimo autorius Grantas D.Brinkworthas (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation-Human Nutrition, Adelaidė, Australija). Tiek mažaangliavandenė, tiek daugiaangliavandenė dieta paspartina mąstymo procesus, tačiau mažai angliavandenių vartojantiems žmonėms šis efektas reiškiasi silpniau. Grantas D. Brinkworthas su kolegomis tyrė viršsvorio turinčius arba nutukusius žmones (iš viso – 93, nuo 24 iki 64 m.). 8 savaites tyrimo dalyviai laikėsi vienodo kaloringumo dietos, tačiau jose buvo skirtingas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis. Mažaangliavandenėje dietoje buvo 35 proc. baltymų, 61 proc. riebalų ir vos 4 proc. angliavandenių. O angliavandenių dietoje buvo 24 proc. baltymų, 30 proc. riebalų ir 46 proc. angliavandenių. Abiejų grupių dalyvių nuotaikos lygis pernelyg nesiskyrė. Tačiau angliavandenių dietos besilaikiusieji šiek tiek greičiau atlikdavo mąstymo ir logines užduotis. Mokslininkai apibendrina išvadas teiginiu, kad mažaangliavandenės dietos poveikis intelektui yra kiek mažesnis, nei angliavandenių dietos.

Per daug angliavandenių storina, organizmas kaupia juos riebalų pavidalu, per mažas jų kiekis - stabdo raumenų augimą. Taigi mūsų tikslas yra išmokti- susipažinti ir suprasti kaip kiekvieno iš mūsų organizmas naudoja, ir pasisavina angliavandenius, ir šitomis savybės naudotis. Angliavandeniai pastaruoju metu ypač stipriai yra kritikuojami ir laikomi vienais iš pagrindinių kaltininkų paplitusioje, viršsvori turinčių žmonių, „epidemijoje“ . Tuo pačiu metu kai įvairūs dietos specialistai bei mitybos ekspertai pradėjo kritikuoti angliavandenių vartojimą, prekybos centrų lentynas užpildė įvairūs produktai, kuriuose labai mažas angliavandenių kiekis. Ši tendencija ypač sparti vakarų Europoje bei JAV. Sporto pasaulyje, o ypač kultūrizme ir fitnese angliavandeniai taip pat ne visada yra giriami, nors reikia pripažinti, jog priklausomai nuo fizinių krūvių ir kiekvieno iš mūsų organizmo individualių savybių angliavandeniai gali vaidinti tokia pat svarbia rolę raumenų masės auginime, kaip ir baltymai. Sakote tai nesąmonė? Leiskite sekančiais faktais pabandyti paaiškinti ką aš turiu omenyje. Neginčijama yra tai, kad baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga raumens audinio statyboje, tačiau ir angliavandeniai labai stipriai gali, ir įtakoja, augimo procesus organizme. Tiek raumenų masės augime, tiek riebalų kiekio juose mažinime (deginime).