Sveika mityba

Sveika mityba – tai tinkamas įvairių maisto produktų, kuriuose yra pakankamai kalorijų (energijos) ir maisto medžiagų, kurių reikia tam tikriems kūno poreikiams patenkinti, kiekis ir įvairovė. Vaikystėje sveika mityba suteikia galimybę žmogaus organizmui normaliai augti ir vystytis, o brandžiame amžiuje – palaikyti normalią organizmo funkciją, kad sulauktume senatvės kuo mažiau sirgdami ir turėdami kuo mažiau negalių. Kiekvienam žmogui tinkamas maisto produktų ir gėrimų kiekis ir įvairovė skiriasi ir priklauso nuo jo amžiaus, kūno apimčių ir gyvenimo būdo. Nors kai kurie žmonės turi neįprastų poreikių, kaip antai sportininkai arba tam tikromis ligomis sergantys žmonės, daugumai iš mūsų tinka panaši subalansuota skirtingų maisto produktų ir gėrimų dieta.

,,Veganai gali padėti kiekvienam žmogui gyventi mažesniame chaose su planeta ir kitomis gyvomis būtybėmis“

autorius
sliced pizza with leafy vegetable toppings

,,Veganai gali padėti kiekvienam žmogui gyventi mažesniame chaose“ Visi mes turime skirtingų siekių ir atsidedame skirtingai veiklai: vieni pasineriame į studijas, kiti mėgstame keliauti, vieniems patinka naršyti internete, o kiti imamės gelbėti pasaulį. Gyvenimas Europos Sąjungoje mums teikia kone neribotas galimybes užsiimti patinkama veikla. ES iniciatyvos ir teisės aktai – tai priemonės tavo svajonėms įgyvendinti, ... Skaityti toliau

Kaip teisingai rinktis vaisius. Stebint laukinę gamtą galima pastebėti, kad nei viena gyva būtybė termiškai neapdirba produktų. Gyvūnai prieš vartodami maistą – plauna ir skaido jį į dalis.

autorius
assorted fruits on display

Kaip teisingai rinktis vaisius Stebint laukinę gamtą galima pastebėti, kad nei viena gyva būtybė termiškai neapdirba produktų. Viskas, ką gyvūnai daro prieš vartodami maistą – plauna ir skaido jį į dalis. Galima padaryti išvadas, kad augalinė mityba yra natūraliausias maistas. Taip pat gamtoje egzistuoja ir plėšrūnai, tačiau dėl įvairių požymių galima pasakyti, kad žmogus jiems ... Skaityti toliau

Atsargiai – žaliavalgystė. Radau įdomesnį video seminarą apie žaliavalgius. Todėl pasidalinu su jumis. Žiūriu, video apie problemas ir galvoju, bus įdomu pažiūrėti, pasirodo, kad įdomiau, nei atrodė.

autorius
flat lay photography of fruits on plate

Atsargiai – žaliavalgystė Radau įdomesnį video seminarą apie žaliavalgius. Todėl pasidalinu su jumis. Pradžioje parašysiu trumpą santrauką lietuviškai to ką šneka, o po to dar keletą savo pastabų. Aišku, kas mokate rusiškai, šimtą kart geriau žiūrėti visą originaliai, negu mano santrauką. Tiesiog lietuvių kalba nemačiau nieko panašaus parašyta, todėl nutariau pasidalinti. Lietuviškai eina arba euforija ... Skaityti toliau

Žaliavalgystė: sveikatos eleksyras ar akių dūmimas? Vienas klausimas gydytojams. Ar žaliavalgystė gali padėti išsaugoti sveikatą bei gydyti sunkias ligas?

autorius
brown honey dipper beside strawberries and apple

Žaliavalgystė: sveikatos eleksyras ar akių dūmimas? Šį ketvirtadienį (2012 09, red past.), sostinėje antra dieną šurmuliuoja tarptautinė Ann Wigmore gyvo maisto konferencija. Šios mitybos propaguotojai teigia, kad termiškai neapdorotas maistas ne tik, kad išsaugo sveikatą bei jaunystę, bet ir gydo nuo sunkių ligų. Turbūt niekas nesiginčytų, kad mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai, tačiau ar tapę ... Skaityti toliau

Ajerai Kuršių maisto gaminimo tradicijose

autorius
Acorus calamus.jpg

Botanikai tikina, kad ajeras nėra reliktinis Lietuvos augalas; jį, greičiausiai, į Lietuvą bus atvežę Lietuvos, Krymo arba Artimųjų Rytų pirkliai. Pirmą kartą apie ajerą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama Vilniaus Domininkonų vienuolyno inventorinėse Knygose. 1514 m. inventorinėje Knygoje užrašyta, kad kovo mėnesį iš totoriaus pirklio buvo pirkti du maišai ajero šaknų. Ajero šakniastiebiai Lietuvos vienuolynuose buvo ... Skaityti toliau

Prieš gripą ir imunitetui stiprinti (II dalis)

autorius
Woman conflicted.jpeg

Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo paruoštomis garstyčiomis arba krienais... Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo paruoštomis garstyčiomis arba krienais. Prieš gripą ir imunitetui stiprinti (I dalis) ... Skaityti toliau

Kodėl vitaminų mums per daug

autorius
Fruits And Juices Background Photos.jpg

Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų gamintojai bando įtikinti, jog mūsų maiste naudingų medžiagų lieka vis mažiau. Tačiau maisto produktų ekspertai teigia, jog tai netiesa. Prognozuojama, jog iki 2010 metų kas ketvirtas maisto produktas – nuo sulčių, jogurto iki guminukų – bus praturtintas įvairiomis biomedžiagomis. Vien vitamino C per metus pagaminama apie 80 tūkst. tonų. Tokį „naudingų“ medžiagų naudojimą maisto papildų pramonės atstovai teisina tuo, jog maistas, kurį vartojame, yra nepilnavertiškas, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“. Tačiau šiam teiginiui įrodyti reikia atlikti specialius tyrimus: maisto produktus nupirkti daugelyje vietų, o po keleto metų būtent tose pačiose vietose juos vėl įsigyti pakartotinai. Be to, tyrimas turi būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą patį metodą. Tačiau tyrimo metodai sparčiai keičiasi. Tai, ką šiandien galima išmatuoti, 1970 metais buvo galima tik nuspėti. Nieko nuostabaus, jog Vokietijos mitybos ekspertas Helmutas Hesekeris atlikęs išsamų literatūros šaltinių tyrimą bei apklausęs ekspertus iš 65 tyrimo institutų nerado jokių įrodymų, jog intensyvus žemės naudojimas lėmė maisto medžiagų sumažėjimą daržovėse ir vaisiuose. Priešingai. Dėl nuolatinio tręšimo biomedžiagų, pavyzdžiui karpotino ir tiamino, net padaugėjo. Be to, į kiaulių maistą dažnai papildomai dedama cinko, todėl šios mineralinės medžiagos padaugėja ne tik mėsoje, bet ir javuose bei daržovėse, nes cinkas su mėšlu patenka į dirvožemį.

Mikroelementai - Chromas

autorius
Broccoli.jpg

Chromas yra būtinas mikroelementas riebalų ir angliavandenių apykaitai žmogaus organizme. Chromas dalyvauja energijos gamyboje organizme iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, stimuliuoja riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, reikalingų smegenų veiklai ir kitiems organizme vykstantiems procesams, sintezę. Chromas didina insulino efektyvumą mažinti gliukozės kiekį kraujyje, gali padėti išvengti diabeto. Reguliuodamas cukraus kiekį kraujyje chromas gali mažinti potraukį saldumynams. Chromo trūkumas sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, cholesterolio kiekio organizme padidėjimą, didina riziką sirgti ateroskleroze. Ryškus chromo trūkumas sukelia svorio mažėjimą, koordinacijos sutrikimus, galūnių nervų pažeidimus. Rekomenduojama chromo paros dozė vyrams yra 35 mikrogramai, moterims 25 mikrogramai. Nėščioms moterims 30 mikrogramų, maitinančioms – 40 mikrogramų. Didelės chromo dozės gali sukelti odos sudirginimą. Toksinio poveikio nepastebėta. Vartojant maisto papildus turinčius chromo, gali stiprėti antidiabetinių vaistų poveikis ir atsirasti hipoglikemija.

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai

autorius
High protein diet bad unhealthy.jpg

Baltymai yra vienas iš svarbiausių maisto komponentų. Amino rūgštys yra proteino pamatas. Visi antikūnai ir fermentai ir daugelis hormonų kūne yra baltymai. Jie teikia maisto medžiagų, deguonies pernešimą, ir visa tai paskleidžia per kūną. Baltymai taip pat tiekia kolageną į susijungusius kraujo audinius ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas.

Baltyminis maistas:

•mėsos išpjautinė turi būt liesa, tvarkingai parengta ir be odos;
•naminiai paukščiai: viščiukai, kalakutai, žąsys, medžiojami paukščiai (nepamirškite prieš paruošimą nuimt odelę, o jei perkat, įsitikinkit jog ji yra liesa);
•žalia mėsa: visokios kokybes liesa mėsa, karvės, briedžiai, buivolai, kengūros;
•kitokia mėsa: ėriena, kiauliena, liesas kumpis;
•žuvis ir jūros produktai: šviežia menkė, lašiša, lynas, kardžuve, moliuskai, austrės, krevetės, omarai;
•pieniniai gaminiai: pienas, varške, kaimiškas sūris (cottage cheese), natūralus jogurtas, sūris, kiaušinio baltymai (patartina rinktis neriebius produktus);
•baltymai iš vaisių bei daržovių: riešutai, pupos, sėkliniai vaisiai ir daržovės;
•grūdiniai baltymai: kviečiai, ryžiai ir t.t. (turi dalį baltymų);

Mikroelementai - Varis

autorius
Oyster seafood.jpg

Varis padeda organizmui pasisavinti geležį, svarbus nervinėms funkcijoms, kaulų augimui, įeina į daugelio fermentų sudėtį. Varis įeina į tamsaus pigmento melanino sudėtį, veikia kaip antioksidantas, kartu su vitaminu C reikalingas jungiamojo audinio elastino susidarymui. Vario šaltiniai: mėsa, kepenys, austrės, pupelės, riešutai, vyšnios, šokoladas. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 1-1,5 miligramo vario. Esant vario trūkumui gali pasireikšti anemija, sumažėjusi kūno temperatūra, kaulų struktūros pažeidimai, plaukų ir odos depigmentacija, sutrikęs elastino susidarymas. Per didelis vario suvartojimas sukelia pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kepenų, inkstų pažeidimus.

Baltymai – alergijos kaltininkai

autorius
Proteins.jpg

Maisto produktus sudaro daugybė komponentų – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai alergines reakcija sukelia maisto produktuose esantys baltymai dar vadinami proteinais, kurių yra įvairių atmainų. Pavyzdžiui vien karvės pienas turi daugiau nei 15 skirtingų rūšių baltymų. Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai mažos, todėl jokio pavojaus nekelia. Tačiau žmonių, turinčių padidėjusį jautrumą maisto produktams, organizmas ne visada sugeba skaidyti ilgas baltymų molekules, kurios iššaukia antikūnų pasipriešinimą. Kitaip tariant, kai kurių žmonių organizmas netoleruoja ilgų baltymų molekulių ir gindamasis sukelia alerginę reakciją. Jei molekulė trumpa, ji lengvai suskaidoma, todėl nesuerzina imuninės sistemos, kurią galėtume palyginti su armija, verčiau puolančią stiprų ir galingą priešą, šiuo atveju ilgą baltymo molekulę, ne silpną ir nepavojingą karį. Pastebėta, kad maisto alergija dažniau pasireiškia mažiems vaikams negu suaugusiems. Viena iš priežasčių yra nepilnai išsivysčiusi virškinimo sistema, kuri dar nesugeba skaidyti ilgų baltymų molekulių, kurios ir sukels alerginę reakciją.

Magnis - gyvybiškai svarbus žmogaus organizmo mikroelementas

autorius
Magnesium.jpg

Normaliam organizmo funkcionavimui būtina tiksli skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Svarbiausi organizmo mikroelementai yra kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas. Iki pastarojo meto magnio reikšmei gyvybiniuose procesuose buvo skiriama kur kas mažiau dėmesio nei kalio ar kalcio. Tuo tarpu magnis yra labai paplitęs ir gyvybiškai svarbus organizmo mikroelementas. Visų pirma, magnis aktyvina per 300 fermentų veiklą, todėl be jo dalyvavimo negali vykti jokių metabolinių energijos tiekimo, kaupimo ar išsaugojimo reakcijų. Nuo pagamintos energijos kiekio priklauso žmogaus fizinės ir protinės veiklos intensyvumas. Be to, magniui būdingos ląstelių membranas stabilizuojamosios savybės, jis slopina kai kurių neurohormonų išsiskyrimą. Magnis veikia ir kaip fiziologinis kalcio antagonistas. Dėl paminėtų savybių magnis ypač svarbus širdies, kraujagyslių, kaulinio skeleto, raumenų ir nervų sistemos veiklai. Organizmas negali pats pasigaminti magnio ar jo junginių, todėl jie turi patekti su maistu, bet ne visada maiste yra pakankamas jo kiekis. Pagal PSO mitybos normas, suaugusiems asmenims vienos dienos magnio poreikis vidutiniškai yra 300-350 mg. Magnis pasisavinamas plonosiose žarnose, paprastai aktyvaus transporto reakcijų metu, didesni kiekiai - vykstant pasyviai jo difuzijai. Magnio atsargos organizme yra 24-28 g, 60 proc. jo yra kauluose, 40 proc. - raumenyse bei vidaus organuose ir tik 1 proc. - intersticiniame skystyje ir kraujo serume.

1 2 3 … 6 7 8 9 10 11
1 2 3 … 6 7 8 9 10 11