Vaistinė agurklė (Borago officinalis)

Nuo to laiko, kai arabai ją atvežė į Ispani­ją, vaistinė agurk­lė išpli­to visu­ose Viduržemio pajūrio kraš­tu­ose. Iš ten ji pateko į Šiau­rės Europą, kur nuo 12 amži­aus yra žino­ma kaip vais­ti­nis ir prieskoni­nis augalas.

Vien­amečio išsikero­jančio auga­lo šer­iškais plauke­li­ais apaugę stiebai siekia iki 80 cm aukščio. Pail­gai ovalini­ai lapai taip pat yra labai plaukoti ir sklei­džia stiprų agurkų kvapą. Dėl to augalas ir vad­i­na­mas agurkle. Žvaigždiš­ki ryški­ai mėlyni žiedai žydi visą vasarą. Jie, kaip ir lapai, yra val­go­mi ir labai turtin­gi vit­a­m­inų, min­er­alin­ių, gleiv­ingų ir raug­in­tų medži­agų bei eterinių aliejų.

Augavi­etė gali būti tiek saulė­ta, tiek pusi­au pavėsin­ga. Labai svar­bu, kad dir­vožemis turėtų daug mais­tinių medži­agų ir būtų kalkingas. Be to, jis turi būyi leng­vas, nes auga­lo liemeninė šak­nis ilga.

Įpusėjus pavasar­iui agurk­lę gal­i­ma sėti tiesi­ai į dirvą, geri­au­sia – dal­im­is tam tikrais laiko inter­valais. Pasirink­to­je vieto­je sėja­ma daug didelių agurk­lės sėk­lų ir užbe­riama žeme. Daigai reti­na­mi, paliekant didži­au­sius. Kadan­gi agurk­lė gre­itai nustel­bia mažus gležnus augalus, jai reikia skir­ti pakanka­mai vietos. Augalas gre­itai vys­ta ir jį reikia nuo­lat laistyti, tači­au dau­giau jokios kitokios priežiūros nereikia. Jei kele­tas žie­dynų palieka­ma sub­rand­in­ti sėk­lomis, agurk­lė pasisė­ja pati.

Jaunus gležnus lapus gal­i­ma skin­ti visą vasarą. Jie var­to­ja­mi švieži ir neturi būti ver­da­mi. Juos gal­i­ma užšaldyti, tuo tarpu džiov­in­ti praran­da aro­matą. Švieži žiedai taip pat yra val­go­mi. Juos sudžiov­i­nus ir sudėjus į san­dar­ius indus gal­i­ma var­toti visą žiemą.

Sus­mulk­in­tais lapais gal­i­ma paskan­in­ti varškę, sri­ubas, žuvies ir kiaušinių patiekalus. Vaistinė agurk­lė yra gar­sio­jo „Frank­fur­to žalio­jo padažo“ sudedamo­ji dalis. Ypač tin­ka agurkų salo­toms. Ji var­to­ja­ma šviežia, o į vir­tus patiekalus dedama pačio­je pabaigo­je. Agurk­lės žiedais gal­i­ma papuošti val­gius ir gėrimus.

Vaistinė agurk­lė geri­na krau­ją, varo šlapimą, maži­na kosulį, todęl var­to­ja­ma ser­gant bron­chi­tu. Taip pat ji pade­da ser­gant reumatu, širdies ir inkstų ligoms. Dėl šių savy­bių vaistinė agurk­lė buvo žino­ma jau sen­ovė­je ir dėl to buvo vad­i­na­ma „Wohlge­muts­blume“ (sveikos sie­los gėle).

Agurk­lė­je esančios medži­a­gos geri­na odos aprūpin­imą krau­ju.

Išsikero­jusi ir deko­ratyvius žiedus tur­in­ti vaistinė agurk­lė dail­i­ai atro­do ir aug­i­na­ma pavie­niui. Ji har­moningai įsilie­ja į daržo ar gely­no vaizdą. Be to, jos nek­tarin­gi žiedai priv­il­io­ja gausy­bę bičių.

Salotų užpi­las

3 šviežius agurk­lės lapus, šiek tiek vaistinės melisos ir peletrūno, ryšelį krapų nuplau­ti, nusaus­in­ti ir sus­mulk­in­ti. Nedidelį svogūną nulup­ti ir taip pat smulki­ai sup­jaustyti. 100 ml pasukų išmaišyti su 2 šaukš­tais rūg­pi­enio, sudėti daržoves ir svogūnus. Išmaišyti, pasūdyti ir įdėti daug pipirų bei muska­to. Salotų užpi­las ypač tin­ka agurkų, bul­vių salo­toms arba kaip priedas prie žal­ių daržovių.

Kaukė sau­sai odai

Šaukštelį vaistinės agurk­lės lapų užp­likyti ½ puode­lio van­dens. Laikyti, kol ekstrak­tas tam­pa drung­nas. Tada perkošti per popier­inį fil­trą ir sumaišyti su kiaušinio tryniu, šaukšteliu migdolų alie­jaus ir 7 g šviežių mielių. Kaukę dėti ant vei­do, kak­lo ir krūt­inės sri­ties. Laikyti 12 min­učių.