Vaistinė svilarožė (Althaea officinalis)

Vaistinė svi­larožė yra kilusi iš Vidu­rio Euro­pos bet papli­to iki Afrikos ir Sibiro.Anksčiau ji daž­nai būda­vo aptinka­ma natūrali­ai aug­in­ti drėgn­u­ose drusk­ingu­ose dir­vožemi­u­ose, tači­au dabar ją gal­i­ma matyti tik aug­in­imą sodu­ose ar daržu­ose. Šios rūšies lauk­inė for­ma yra saugo­ma. Auga­lo gydy­mo­sios savy­bės buvo žinomos jau Karo­lio Didžio­jo laikais. Vaistinės svi­larožės šaknys ir šian­di­en yra svar­bi mik­stūros nuo kosulio sudedamo­ji dalis.

Šis tanki­ak­eris dau­giametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Stiebai menkai šakoti ir padengti tankia plauke­lių dan­ga. Labai deko­ratyvūs jų stam­būs širdiš­ki lapai, kurie taip pat išti­sai plaukoti. Vasarą vaistinė svi­larožė pražys­ta bal­tais ar vio­le­tini­ais žiedais. Mėsin­gos šaknys, kuri­u­ose yra daug ypač vert­ingų gleiv­ingų madži­agų, į dir­vožemį pra­siskver­bia iki 50 cm gylio.

Labi­au­si­ai tin­ka drėg­ni der­lin­gi, o dėl ilgų šaknų – gili­ai įdirbti dir­vožemi­ai saulį­tu­ose vietose.

Paprasči­au­sia yra pavasarį nusipirk­ti jaunų augalų ir pasod­in­ti. Senes­nius stambesnius augalus nesunki­ai gal­i­ma padal­in­ti. Be to, gal­i­ma nusipirk­ti sėk­lų arba jų prisirink­ti patiems ir pavasarį pasėti patalpo­je. Pamažu užgrūd­i­nus jau­ni augalai gegužės mėnesį paso­d­i­na­mi į atvirą grun­tą. Šiam išsikero­janči­am augalui nepa­gailėkite vietos. Anksti pavasarį patręškite kom­pos­tu ar kit­o­mis organ­inėmis trąšomis. Jei saus­ros metu gau­si­ai lais­toma ir dir­vožėmis nuo­lat pure­na­mas, svi­larožė klesti. Prieš išbarstant sėk­las, bet ne vėli­au negu žiemą, antžem­inė dalis nup­jau­na­ma.

Šaknys rudenį iškasamos, nuval­o­mos ir sup­jaus­to­mos į gabalus. Džiov­inamos orkaitė­je 30–50ºC tem­per­atūro­je, kol nebe­lieka drėg­mės. Laiko­ma sauso­je ir vėd­i­namo­je patalpo­je. Nuskin­ti žiedai ir lapai pasklei­dži­a­mi plonu slu­ok­sniu ir džiov­ina­mi natūral­iu būdu. Lapus geri­au­si­ai skin­ti prieš žydėjimą.

Glež­nas ūglių viršunėles ir jaunus lapus gal­i­ma smulki­ai sup­jaustyti ir dėti į salotas.

Šaknų ekstrak­tas pade­da nuo kosulio ir užkim­i­mo, taip pat esant skrandžio ir žarnyno sutriki­mams. Jis ram­i­na sudir­gu­sias gleivines, todėl juo skalau­ja­ma esant dan­tenų, ryk­lės ir gerk­lės uždegimui. Žiedus užvir­i­nus nedideliame kieky­je van­dens su medu­mi gau­na­mas veiksmin­gas vais­tas nuo kosulio.

Vaistinės svi­larožės ekstrak­tas gydo žaiz­das. Jos kaukė ram­i­na sudir­gusią odą.

Šis tip­iškas kaim­iško­jo stil­i­aus sodo augalas labai dail­i­ai atro­do pasod­in­tas atoki­ai nuo kitų augalų šalia priebučio ar namo sienos. Žiedai ilgai laikosi pamerk­ti.

VAISTINĖS SVILAROŽĖS ARBATA NUO KOSULIO

2 arba­tinius šaukštelius sus­mulk­in­tų šaknų gabalėlių užpilti ¼ l šal­to van­dens ir palik­ti 6 valan­das ekstrahuo­tis. Ekstrak­tą išmaišyti ir perkošti per drobę ar tankų rėtį. Arbatą pašildyti ir ger­ti mažais gurkšneli­ais.

Vaistinės svi­larožės arba­ta nuo skrandžio ir žarnyno sutrikimų

2 šaukštelius lapų užpilti ¼ l ver­dančio van­dens. Po 10 min. arba­ta perkošti ir ger­ti nesald­in­tą.