10 moksliškai įrodytų dalykų, kurie trukdo mūsų laimei

Ar kada nors pastebėjote ryškų ryšį tarp gyvenimo būdo, mūsų sveikatos ir mūsų laimės lygio? Kiekvienas iš mūsų kasdien atliekame daugybę veiksmų, kurie turi įtakos ir sveikatai, ir dvasios ramybei. Nustebsite, bet depresija, kaip ir laimė, yra tik mūsų pasirinkimas.

Žemiau pateikiame 10 dažniausiai pasitaikančių mokslu pagrįstų klaidų, kurios neleidžia mums būti sveikiems ir laimingiems. Taip, teisingai išgirdote – ligas ir liūdesį sukelia ne atsitiktinumas, o mūsų pasirinkimas.

Pradėkime...

1. Kurkite nuoširdžius ir ilgalaikius santykius (draugystę, meilę, šeimą)

Žmonės yra socialūs tvariniai ir didžioji dalis mūsų patirties kyla iš bendravimo su kitais žmonėmis. Meilės ir artumo jausmas suteikia gyvenimui prasmę, užpildo jį aukštomis vertybėmis. Šią tezę patvirtino moksliniai stebėjimai. Pavyzdžiui, žmonės, turintys gilių socialinių ryšių, gali pasigirti gera sveikata, daugumą šimtamečių supa didžiulės šeimos globa. Yra ir radikalesnių pavyzdžių – keliais atvejais stipri draugystė ir šeimos palaikymas padėjo žmonėms įveikti vėžį.

Stiprių socialinių ryšių nauda apima ir šeimos gyvenimą, o ilgalaikiai santykiai sumažina depresijos, minčių apie savižudybę ir priklausomybės nuo narkotikų riziką. Remiantis tyrimu, kuriame buvo apklausti 6000 žmonių, santuoka pailgina gyvenimo trukmę, o ilgalaikė vienatvė yra dažnas priešlaikinės mirties lydinys. Galiausiai, daugybė tyrimų rodo, kad tvirti šeimos ryšiai yra neįtikėtino Okinavos (vienos skurdžiausių Japonijos prefektūrų) žmonių ilgaamžiškumo priežastis.

Ką tai reiškia mums?

Gilūs, intymūs santykiai yra neatsiejama visaverčio gyvenimo dalis. Draugystė, santuoka, šeima ar visa tai nesvarbu, bet žmogus turi turėti artimus ryšius su kitais žmonėmis.

2. Kovok su sėsliu gyvenimo būdu

Galbūt po šio momento norėsite atsikelti ir bėgioti į artimiausią kūno rengybos klubą – ir tai būtų puiku. Neseniai pasaulinį internetą susprogdino infografika apie sėslaus gyvenimo būdo pavojus, o ją pamatę suprasite rezonanso priežastį.

Trumpai tariant: poilsis prie televizoriaus ar kompiuterio, darbas biure, kelionės automobilyje – apskritai visos neatsiejamos šiuolaikinio gyvenimo dalys didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei ankstyvos mirties tikimybę. Ar dar nesinori pabėgti iš biuro? Dabar norėsite, nes šie duomenys buvo gauti atlikus plataus masto tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 240 000 žmonių. Jei norite patikrinti, prašome, skaičiai paimti iš atvirų šaltinių. Bet vietoj to atsikelkite ir apeikite aplink stalą. Netrukdo.

3. Stebėkite kvėpavimą

Prieš kelerius metus jogos instruktorius pasakė: „Manau, kad žmonės ateina į mano užsiėmimus tik todėl, kad tai suteikia jiems galimybę atsikvėpti“.

Netikėta nuomonė, bet verčia susimąstyti. Tikrai, pamenate, kada paskutinį kartą skyrėte 15 minučių tiesiog atsisėsti ir kvėpuoti? Labai seniai, tiesa? Tai gaila, nes dėmesingumo ir susikaupimo nauda yra didžiulė. Ar žinojote, kad meditacija mažina stresą, nerimą, gerina gyvenimo kokybę ir stiprina imuninę sistemą? Eksperimentai parodė, kad net tarp kalėjimo kalinių reguliari meditacija pagerino miegą ir sumažino agresijos lygį.

Susikoncentruokite į kvėpavimą bent 10 minučių per dieną, ir šis paprastas pratimas labai sumažins streso lygį. Tiesiog pabandykite: tiesiog įkvėpkite... iškvėpkite... ar vis dar esate įsitempęs?

4. Religija ir dvasinis gyvenimas

Yra nemažai įdomių tyrimų, rodančių religijos ir dvasingumo įtaką sveikatai. Ne, mes neskatiname jūsų gydytis kryžiaus ženklu, tačiau daugelis religinių ritualų turi šalutinį poveikį, gerinantį tiek fizinę, tiek dvasinę sveikatą. Pavyzdžiui, Rytų mokymų kvėpavimo praktika arba stačiatikių Epifanijos maudymosi tradicija. Atskira tema – krikščioniškas pasninkas, kuris yra ideali dieta sveikatai.

Be to, religinės organizacijos (iš esmės glaudžios bendraminčių grupės) savo nariams suteikia stiprų emocinį ryšį ir dvasinį intymumą, taip sumažindamos stresą. Tokie santykiai gali peraugti į nuoširdžią draugystę ir tęstis dešimtmečius. Bet jei nesate religingas, tuomet iš to reikia pasimokyti štai ką: kiekvienam iš mūsų reikia paramos, peties jausmo. Svarbu, kad galėtumėte pasidalinti savo įsitikinimais su žmonėmis, kurie jus supranta.

5. Kūrybinio potencialo ugdymas

Kūrybinė savirealizacija sumažina ligų riziką ir pagerina bendrą sveikatą. Pavyzdžiui, Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos atliktas tyrimas atskleidė, kad menas mažina stresą ir skatina teigiamas emocijas. Kitas tyrimas, paskelbtas Biobehavioral Medicine, parodė, kad kūrybiškumas stiprina ŽIV užsikrėtusių žmonių imunitetą. Visi turime talentų, o kūrybiškumą galima įnešti į bet kokią veiklą. Taigi pamirškite senamadišką dešiniųjų / kairiųjų smegenų retoriką, kuri sako, kad negalite būti kūrybingi, jei naudojate neteisingą smegenų pusę. Galbūt tai tinka tokių opusų autoriams, bet tikrai ne jums.

6. Nesėdėkite tarp keturių sienų

Taip, Josifas Brodskis pavadino „Neišeik iš kambario, nesuklysk“, tačiau jis pats keliavo po visą pasaulį, semdamasis įkvėpimo naujiems eilėraščiams iš įvairių šalių. Aplink jus supančio pasaulio tyrinėjimas – ar tai būtų kelionė pėsčiomis į Tibetą, ar traukinys iš miesto – turi daug privalumų. Tai ne tik įspūdžiai – tiesiog oras ir saulės šviesa jau gali pakeisti didmiesčio gyventoją. Jau vien dėl to, kad trūkstant šviežio deguonies sumažėja vitamino D kiekis organizme.

Be to, yra visas gydymo būdas, vadinamas „nuotykių terapija“ - jis atliekamas dykumoje, padeda esant antsvoriui ir žemai savigarbai žmonėms, turintiems polinkį į depresiją.

Pagrindinė tyrimo mintis – laikas gryname ore didina pasitikėjimą savimi ir bendravimo su kitais žmonėmis kokybę.

7. Atidėliojimas prieš kūrybiškumą

„Kai nustojame prisidėti, mes mirštame“. Eleonora Ruzvelt

Savo aplinkos kūrimas ir indėlis į visuomenę yra neatsiejama sveiko ir laimingo gyvenimo dalis. Pats gyvenimas, kurį išleidžiame vartojimui, nieko nesiūlydami pasauliui mainais. Tiksliau – siūlo savo laimę, kuria mokame už masinės kultūros džiaugsmus. Mes, apsinuodiję beprasmiška informacija, dienas leidžiame prie kompiuterio, vartodami ir vartodami kažkieno sukurtą, dažnai apgaulingą ir neraštingą turinį. Tačiau vienas klasikinės literatūros puslapis vertas kilometro Facebook kanalo.

Negalime nuspėti, kiek metų gyvensime, bet galime maksimaliai įkvėpti mums skirtus metus, nes gyventi reiškia kurti. Ne, jums nereikia rytoj ryte lipdyti Dovydo statulos - užtenka šiek tiek, bet nuolat prisidėti prie šio pasaulio paveikslo. Ir pasaulis atsilygins laime ir harmonija.

8. Ar tau patinka tavo darbas?

Kaip paaiškėjo, darbas yra vilkas, nes jis mirtinai pavojingas. Pavyzdžiui, Japonijoje viršvalandžiai ir stresas darbo vietoje tapo nacionaline rykšte, todėl atsirado naujas terminas „karoshi“, kuris pažodžiui reiškia „mirtis nuo pervargimo“. Taip, Japonijoje darbas žudo žmones – ir tai baisu.

Tačiau bet kokia veikla, sukelianti stresą, labai kenkia sveikatai. Pavyzdžiui, reguliarūs viršvalandžiai didina riziką susirgti koronarine širdies liga, o ginčytis kolektyvas ir sunkūs santykiai su viršininkais yra tiesioginis kelias į depresiją. Kaip būti?

Paprasčiausias patarimas – daryti tai, ką mėgsti iš visos širdies. Jei šiuo metu tai neįmanoma, tai bent jau laikykitės taisyklės – kas 90 darbo minučių rekomenduojama daryti trumpą pertrauką. Nusiimkite akinius, vaikščiokite po biurą ar gatve, leiskite kūnui pajusti gyvybę – ir pastebėkite savo būklės pagerėjimą.

9. Niekada nevalgykite vienas

Atrodytų, ką tai turi bendro su tuo? Bent jau leisk man ramiai pavalgyti! Bet ne, ir visur esantys mokslininkai mūsų čia nepaliks. Profesorius Brianas Wansinkas rašė, kad žmonės, kurie valgo vieni, gauna daugiau kalorijų vartodami labai mažai daržovių ir sveiko maisto. Pasirodo, kai niekas mūsų nemato, mes visiškai pamirštame apie savo kūną.

10. Keletas žodžių apie žemą savigarbą

Ar tu nevertas gero gyvenimo, sveikatos, laimės? Niekas tavęs nemyli ir niekada negalės tavęs mylėti? Na... Teisingai – tu esi nieko vertas. Jūs esate beviltiškas ir niekada nebūsite laimingas. Ar žinai kodėl?

Nes jie patys tuo įsitikino.

Profesorė Brene Brown, ilgai tyrinėjusi baimę, netikrumą ir pažeidžiamumą, padarė įdomią išvadą. Yra vienas skirtumas tarp žmonių, kurie patiria meilę ir priklausymą, ir žmonių, kurie siekia šios būsenos. Skirtumas tas, kad pirmieji laiko save verti meilės.

Štai ir viskas – pirmieji įsitikinę, kad nusipelnė geriausio. Žvelgiant iš šios perspektyvos, atrodo, kad baimė yra tik kliūtis, erzinanti iliuzija. Nebijokite atrodyti neverti – ir nustosite juo būti. Nebijokite mylėti – ir mylėkite visą pasaulį.

Bet gyvenimas yra stebėtinai paprastas, ar ne?

Laimingų Naujųjų metų ir daug konversijų!

Remiantis medžiaga iš blog.bufferapp.com