Druskos svarba žmogaus mityboje. Druska – labiausiai paplitęs maisto priedas, jos vartojimo poreikis gana prieštaringas: vieni druską laiko vaistu nuo visų ligų, kiti – pavojingu nuodu.

Druska – labiausiai paplitęs maisto priedas, jos vartojimo poreikis gana prieštaringas: vieni druską laiko vaistu nuo visų ligų, kiti – pavojingu nuodu. Išsiaiškinkime, kas yra druska, kokios valgomosios druskos rūšys egzistuoja ir kokį poveikį ji iš tikrųjų daro organizmui.

Stalo druska yra paprastas natrio ir chloro junginys ir atrodo kaip balti kristalai. Natrio ir chloro jonai yra labai svarbūs žmogaus gyvybei ir atlieka pagrindinį vaidmenį tokiuose procesuose kaip vandens ir elektrolitų pusiausvyros palaikymas, ypač sportininkams ir žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimo būdą; nervinių impulsų laidumas ir nervų susitraukimai; druskos rūgšties gamyba skrandyje; kraujospūdžio reguliavimas; raumenų ir kaulų audinio augimo normalizavimas.

Druska į žmogaus organizmą patenka su maistu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja apriboti valgomosios druskos suvartojimą iki 5 g per dieną.

Sistemingas druskos perteklius sukelia kraujospūdžio padidėjimą, kraujotakos sistemos, inkstų, virškinimo sistemos ligų ir osteoporozės vystymąsi. Be to, valgomoji druska gali sukelti akių ligas, pvz., padidėti akispūdį ir išsivystyti katarakta.

Yra daugybė druskos rūšių, kurias žmonės naudoja maistui. Labiausiai paplitusi valgomoji druska „Extra“ yra pati agresyviausia druskos rūšis, nes joje yra tik grynas natrio chloridas. Visi naudingi mikroelementai sunaikinami iš jo išgaravus vandeniui ir valant soda. Šios rūšies druska mažiausiai naudinga, nes skatina skysčių susilaikymą organizme.

Joduotą druską rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis ir gyvenantiems endeminėse vietovėse. Vartojant tokią druską, svarbu stebėti jos galiojimo laiką – tai 9 mėnesiai nuo pagaminimo datos.

Akmens druska yra nerafinuotas, išgrynintas natūralus produktas. Tai visiškai nenaudinga, nes dėl virimo pašalinami visi reikalingi mikroelementai.

Jūros druska gali būti priskiriama prie vienos sveikiausių druskos rūšių, nes yra praturtinta mineralais. Jis gaunamas išgarinant iš jūros vandens su nedideliu gryninimu, todėl išsaugo daug naudingų mikroelementų (kalio, bromo, cinko, vario, jodo, seleno, geležies, kalcio).

Juodojoje druskoje (natūrali, nerafinuota) gausu įvairių mikroelementų: geležies, jodo, sieros, kalio. Jis pagerina virškinimą ir sulaiko mažiau skysčių nei kitų rūšių druska. Tačiau jis turi du trūkumus – nemalonų poskonį ir gana didelę kainą.

Raudonoji Havajų druska yra jūros druska su raudonojo vulkaninio molio dulkėmis, kurią labai vertina Havajų žmonės. Sudėtyje yra jodo ir magnio, o molio dėka taip pat geležies. Šios rūšies druska gerina skydliaukės veiklą, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja vandens balansą organizme.

Rožinė Himalajų druska yra stambi mineralinė druska, kurios švelnią rausvą spalvą lemia kalio chlorido ir geležies oksido priemaišos. Sudėtyje yra 84 mineralai ir mikroelementai. Tarp pagrindinių yra kalis, kalcis, geležis, magnis, cinkas, fosforas, varis.

Juodojo ketvirtadienio druska yra tikrai rusiškas produktas. Iš pradžių ši druska buvo ritualinė, tačiau dabar dėl neįprasto skonio labai aktyviai naudojama kulinarijoje. Jis ruošiamas krosnyje deginant stambią akmens druską su giros tirščiais ir vandenyje išmirkyta rugine arba Borodino duona. Kartais kartu su duona galima dėti ir kiaušinių. Dėl to ketvirtadienio druskos pagrindas yra akmens druska ir 6% pelenų. Šioje druskoje natrio chlorido yra mažiau nei įprastoje baltojoje valgomojoje druskoje. Bet beveik dvidešimt kartų daugiau kalio. Ketvirtinėje druskoje taip pat gausu kalcio ir magnio.

Korėjietiška skrudinta bambuko druska yra garsus ir tradicinis prieskonis Pietryčių Azijoje ir yra unikalus savo paruošimo būdu. Surinkta jūros druska džiovinama saulėje ir dedama į tuščiavidurį bambuko kotelį. Jis padengtas geltonu moliu ir kepamas ant pušų šakų laužo. Šis procesas leidžia druskai absorbuoti visas naudingas medžiagas iš bambuko, taip pat pašalina kenksmingus komponentus, toksinus ir sunkiuosius metalus. Druskos sudėtis priklauso nuo skrudinimų skaičiaus – su kiekvienu kepimu naudingųjų mineralų kiekis didėja.

Persų mėlynoji druska yra viena iš rečiausių druskos rūšių ir išsiskiria iš kitų neįprasta mėlyna spalva. Tai natūrali akmens druska, turinti daug mineralinių medžiagų: geltoni intarpai yra silvinitas (natrio chloridas ir kalio chloridas), o mėlyna spalva yra retas optinis efektas, atsirandantis dėl šviesos lūžio pakitusiose kristalų gardelėse.

Murray upės rožinė druska kilusi iš Australijos, kur ji išgaunama iš sūraus požeminio vandens Murray ir Darling upių baseine. Dėka pigmento karotino, kurio sūriuose povandeninių ežerų vandenyse gausu raudonųjų dumblių, iš jų esanti druska įgauna švelnią rausvą abrikoso spalvą. Ši druska yra laikoma gurmaniška druska dėl labai švelnaus skonio ir didelio kalcio, magnio ir kalio kiekio.

Taip pat yra maistinės druskos. Jame yra sumažintas natrio chlorido kiekis, bet pridėta magnio ir kalio. Ši druska skirta sergantiesiems įvairiomis lėtinėmis inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, turintiems polinkį į edemą, taip pat nutukusiems žmonėms.

Bandydami naujas ir nežinomas druskos rūšis, eksperimentuodami patiekalų ruošimo procese nepamirškite rekomenduojamo jos vartojimo kiekio ir būkite sveiki!