6 moksliniai įrodymai, kad muzika yra naudinga jūsų sveikatai. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad muzika nėra tik menas, nes ji veikia ne tik mūsų sąmonę, bet ir kūną.
Muzika yra nuostabi meno forma. Joks kitas informacijos perdavimo būdas nesugebėjo įveikti visų įmanomų barjerų: kalbos, amžiaus, tautybės… Bet ar mes viską apie tai žinome?
Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad muzika nėra tik menas, nes ji veikia ne tik mūsų sąmonę, bet ir kūną. Neurologas, muzikantas ir rašytojas Danielis Levitinas savo knygoje paaiškino, kodėl svarbu mokytis ir suprasti muziką:
Kuo geriau suprantame šią meno formą, tuo geriau suprantame save: savo motyvus, baimes, troškimus, prisiminimus ir net elgesį.
Muzika daro žmogų protingesnį
Muzika suaktyvina įvairias smegenų dalis, prisimename tekstus, motyvus. Tikrai žinoma, kad skirtingos melodijos ir ritmai sukelia skirtingas emocijas. Be to, muzika leidžia atkurti smegenų funkciją trauminio smegenų pažeidimo atveju.
Įjungta muzikantams, ypač tiems, kurie groti pradėjo vaikystėje, muzika įtakoja dar daugiau. Taigi vienas iš tyrimų šia tema parodė, kad muzikos studijos prisideda prie tvaraus neverbalinio mąstymo vystymosi. Interviu „News in Health“ Harvardo medicinos mokyklos neurologas Gottfriedas Schlaugas teigia, kad muzikantų nervų sistema skiriasi nuo su muzika nesusijusių žmonių nervų sistemos. Muzikanto smegenys turi daugybę jungčių tarp pusrutulių.
Kuriant muziką aktyvuojamos įvairios smegenų dalys, įskaitant regimąją, klausos ir motorinę. Todėl melodijų rašymas gali būti vienas iš nervinių sutrikimų gydymo būdų.
Gotfrydas Šlaugas
Pastaba: neabejoju, kad klausytis matematikos metalo muzikos studijuojant aukštesniuosius matematikos egzaminus yra naudinga. Kai kuriems tokiais atvejais padeda avangardinis ar atmosferinis black metalas.
Liūdna muzika pakelia nuotaiką
Tačiau žurnale „Frontiers in Psychology“ paskelbtas tyrimas parodė, kad liūdna muzika nepaveikia žmonių taip, kaip tikimasi. Mokslininkai nustatė, kad tokie takeliai sukelia dviejų tipų emocijas: atpažįstamas ir patyrimo. Nors tiriamieji muziką suvokė kaip tragišką, jos klausydami neapimdavo depresija. Tiesą sakant, žmonės patyrė įvairiausių emocijų, net buvo vietos romantiškiems ir gana džiaugsmingiems jausmams.
Muzika gydo
Darbe “„ (Muzikos poveikis žmogaus kūnui ir protui) Dawn Kent pateikia įdomių faktų apie muzikos poveikį žmogaus fizinei būklei. Taigi Platonas pasiūlė nerimui gydyti pasitelkti muziką, o Aristotelis šią meno rūšį laikė priemone, padedančia atsikratyti nestabilaus emocinio fono.
Muzika turi reikšmingą fiziologinį poveikį daugeliui biologinių procesų. Sumažina nuovargio poveikį, keičia pulsą, lygina kvėpavimą, stabilizuoja kraujospūdį, taip pat turi psichogalvaninį poveikį.
Donas Kentas
Įdomus Michele Lefevre darbas yra Playing With Sound: The Therapeutic Use of Music in Direct Work with Children, išleistas 2004 m. Remiantis Lefebvre’o tyrimais, aukšto dažnio garsai gali sukelti paniką ir padidinti nerimą.
Yra net vadinamasis Mocarto efektas: klausantis Sonatos dviem fortepijonams D-dur (K. 448) kai kuriems pacientams pasireiškia epilepsijos priepuoliio simptomai. Ir net tiems, kurie yra komos būsenoje.
Muzika gali reguliuoti lyčių santykius
Tačiau klinikinio psichologo ir šeimos konsultanto Curtiso Levango pastebėjimais, muzika gali padidinti libido. Pavyzdžiui, urologas Y. Mark Hong mano, kad muzika ir seksas panašus: abu sukelia stiprius emocinius atsakymus. Muzikos pagalba galite pakelti serotonino kiekį kraujyje ir pagerinti savo sveikatą sergant tam tikromis ligomis.
Muzika taip pat gali padėti per pasimatymus: prancūzų tyrimo duomenimis, vienišos moterys, klausančios romantiškų dainų, buvo daug labiau linkusios nurodyti savo telefono numerį, palyginti su tomis, kurios klausėsi kažko neutralaus.
Muzika padeda fiziniam aktyvumui
Muzika didina ištvermę ir padeda efektyviau naudoti fiziniio aktyvumo šteklius. Taigi tyrimas „Pasiimkime fiziškai: efektyvios treniruočių muzikos psichologija“ rodo, kad važinėjimas dviračiu su muzika leidžia išleisti 7% mažiau deguonies nei be jo.
Dainos smūgiai per minutę (BPM) turi motyvacinį poveikį, bet tik tam tikru mastu. Lubos – 145 dūžiai per minutę, greitesnės melodijos nebepajėgios motyvuoti. Kai kuriais atvejais dainos žodžių greitis pradeda išstumti melodiją: todėl daugelis žmonių nori dirbti, o ne muzikinį akompanimentą su ritmingais žodžiais, pavyzdžiui, hip-hop.
Apskritai nenuostabu, kad „Spotify“ pradėjo paslaugą Spotify bėgimas, kuri leidžia sekti bėgiko tempą ir grojaraštyje leisti dainas su atitinkamais dūžiais per minutę.
Dainuoti duše yra gerai
Tai patvirtina daktaras Jerry Saliman. Anot jo, dainavimas garsiai yra naudingas sveikatai, ypač kalbant apie vyresniąją kartą. Dainavimas gali pagerinti smegenų funkciją vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo afazijos (visiško ar dalinio kalbos praradimo) arba Parkinsono ligos. Be to, daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvena vieni ir dėl lėtinių ligų, tokių kaip artritas, gyvena sėslų gyvenimo būdą. Paprastos ir prieinamos pramogos turės teigiamos įtakos jų savijautai. Be to, dainavimas gerina kvėpavimo sistemos veiklą ir gali sumažinti dusulį.
Nikolajus Maslovas
Šaltinis:
Įvertinkite straipsnį
