Vaikams. Nervų sistemos ligos.

Reabilitacija vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ir kt. paralyžiniais sindromais, kuriems yra galvos ir nugaros smegenų pažeidimų, sergantys intrakranijine hipertenzija, kraujagysliniais galvos skausmais, hidrocefalija, mielopatijomis, polineuropatijomis ir kt.

Pacientai gali atvykti į reabilitaciją II (stacionarinė reabilitacija II) , palaikomąją reabilitaciją, sveikatą grąžinamajam gydymui arba į ambulatorinės reabilitacijos II procedūras. 

Nervų sistemos ligomis  sergančių pacientų gydymo ir reabilitacijos programų pagrindas – 18 arba 24 kalendorinių dienų trukmės reabilitacija , palaikomoji reabilitacija arba sveikatą grąžinamasis gydymas,  per kurią pacientui ir jo artimiesiems  taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip išsaugoti pasiektus rezultatus ir grįžus namo.

Po kruopščios apžiūros paskiriamos tinkamiausios reabilitacijos priemonės, sudaroma individuali tyrimo, gydymo programa, kuri gali būti koreguojama atsižvelgiant į paciento savijautą, tyrimo rezultatus.

Paciento sveikata rūpinasi įvairių sričių gydytojų ir specialistų komanda: gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, klinikiniai logopedai, FMR slaugytojos. Vaikų reabilitacijos metu svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, auklėtojams bei šeimos nariams.

Siekdami optimalaus reabilitacijos rezultato, individualiai taikome šiuolaikinius metodus ir priemones.

Pacientas ir jo šeimos nariai mokomi sveikos mitybos principų, fizinio aktyvumo palaikymo  būdų.

Reabilitacijos tikslai sergant nervų sistemos ligomis:

• Atkurti arba pagerinti pažeistą funkciją, o jei tai neįmanoma, – adaptuoti, išmokyti vaiką ir tėvus gyventi su turimais funkcijos sutrikimais;

• Sensomotorinė stimuliacija;

• Lavinti pusiausvyros, judesių koordinaciją;

• Stiprinti galūnių raumenis;

• Mažinti raumenų spazmus;

• Lavinti galūnių judesius;

• Lavinti kalbos ir artikuliavimo aparatą;

• Gerinti bendrą fizinę ir emocinę būklę.

Gydymo metu nuolat vertinamas reabilitacijos efektyvumas, stebima:

• Mobilumo ir savitarnos funkcijos pokyčiai;

• Judesių koordinacijos ir pusiausvyros pokyčiai;

• Kalbos ir artikuliavimo aparato pokyčiai;

• Fizinės ir emocinės būklės pokyčiai.