Meilė

„Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia“. Net nežinau, kodėl man kilo noras pradėti šį rašinį tokiais nuostabiais apaštalo Pauliaus žodžiais. Gal todėl, kad šiais žodžiais pasakoma tikrų tikriausia tiesa. Juk iš tiesu meilė yra tai, be ko mes negalime įsivaizduoti gyvenimo žemėje, be ko šis gyvenimas būtų neįmanomas. Kaip nuostabu yra žvalgytis aplinkui, kai visur matai trykštančias nuoširdumu, švelnumu ir draugiškumu akis. Tada supranti, jog iš visų pusių tave supa meilė. Koks neapsakomai gražus jausmas tada užplūsta: jautiesi toks tvirtas, saugus, stiprus ir norisi, taip norisi atsakyti tuo pačiu ir padėkoti kažkam už tai, ką prieš akimirką pajautei. Juk viskas, kas tik žemėje sukurta, tai yra iš meilės. Kad ir menkiausias daigtelis, kad ir mažutis, tačiau, jei jis yra sukurtas su meile, jo vertė yra neapsakomai didelė - tik tada kūriniai ir darbai yra kažko verti.

Virtualios pažintys vilioja savo anonimiškumu ir atvirumu. Juk realiame gyvenime pirmą kartą susitikus retai kada šnekama apie erotiką ar partnerystę. Internete tai padaryti daug lengviau.. Dažnai besinaudojantiems internetu, o ypač IRC ar kitomis pokalbių priemonėmis, atrodo, kad pasaulis tėra vienas didelis kaimas ir visi gyvena kažkur visai šalia, „už kampo". O anksčiau galiojusio stereotipo, kad kompiuteriais, o ypač internetu, naudojasi tik spuoguoti ir truputį pamišę informatikos studentai, jau senokai atsikratyta. Tiesą sakant, internete renkasi visi tie, kuriuos galima sutikti įprastoje kavinėje ar klube kokį penktadienio vakarą. Skirtumas tik tas, kad klube daugelis elgiasi ne taip drąsiai, kaip sėdėdami priešais savo kompiuterio monitorių. Tikriausiai būtent todėl internetas ir tapo kone svarbiausia šiuolaikinio jaunimo meilės nuotykių arena. Juk ten vieną nuo kito žmones skiria tik keletas klavišo paspaudimų...

O kad užmigtų laikas, kaip užmiega šakos,
O kad sugrįžtų vėl pavasariai žali.
Tačiau ir vėl nuplikę rankų šakės vėjy kratos
Ir vėl nuskęsta mintys dūmų sukūry.
Supies, supies apsnūdęs laumės vaike,
Velniūkiškas mintis sukėlęs mano galvoje.
Net pakaruoklis lapas tavo saujoj verkia,
Kai tu kaulėtom rankom apglėbi mane.

Meilužis, o ne meilė sudaužo tau širdį. Sunku būti vienam, dar sunkiau - mylėti, tačiau sunkiausia - mylėti ir vėl likti vienišu. Tol nepajunti meilės, kol ji nepasitraukia. Sugundyk mano protą ir gausi kūną. Atverk mano sielą ir būsiu tavo amžinai. Sakoma, kad tikri draugai vaikšto susikibę rankomis. Tačiau tikram draugui nereikia rankos, nes jis žino, kad ji visada bus ten. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienišas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį. Jei nori būti mylimas - mylėk.