Ko gero, jau visi žinote, kad meditacija mums yra naudinga. Ji padeda atsipalaiduoti, susitelkti, pasijusti ramiam, atsikratyti streso. Ir tokių tyrimų, kurie įrodo, koks nuostabus priedas prie gana sudėtingo šiuolaikinio gyvenimo gali būti meditacija, vis daugėja. Viename paskutiniųjų tyrimų Wake Forest Baptist Medical centras (JAV) tyrinėjo meditacijos ir jogos programos, žinomos kaip streso valdymo ir ... Skaityti toliau
Susitapatinimą (identivication) daugelis psichologų laiko svarbia samprata, kuri padeda suvokti ankstyvą asmenybės augimą bei tolesnę jos raidą. Kita vertus, tapatinimasis yra daug gilesnis reiškinys, nei įprastai apie jį manoma. Šio teksto tikslas yra šį fenomeną kiek plačiau išskleisti bei užpildyti tuštumą. Kaip psichologinė koncepcija, susitapatinimas turi keletą skirtingų, tačiau tarpusavyje susijusių reikšmių ir prasmių. Galima išskirti keturias ... Skaityti toliau
Sakoma, kad pajaustum, jog išties gyveni, kartais turi sustiprinti savo pojūčius. Lengviau pasakyti nei padaryti. Tačiau yra įvairios tam gelbstinčios technikos, ir viena jų – meditacija. Anot „Scientific Reports“ žurnale aprašomo tyrimo, Zen meditacija ne tik padeda efektyviai susidoroti su kasdieniu stresu, bet ir „įaudrina“ mūsų pojūčius. Ypač lytėjimą. Tyrime Vokietijoje dalyvavo 20 Zen mokyklos mokinių. Atlikdami ... Skaityti toliau
Visa eilė mokslinių tyrimų įrodė meditacijos naudą. Ji veiksminga daugelyje sričių, pavyzdžiui, mažina kraujospūdį, padeda atgauti jėgas ar mesti rūkyti. Visa tai susiję su vidinio dialogo, kuris kone visą laiką vyksta mūsų galvose, nuraminimu. Meditacijos galima išmokti tam skirtuose užsiėmimuose arba klausantis meditacinių įrašų. Galima ir paprasčiausiai patogiai atsisėsti, užsimerkti bei pabandyti nuraminti mintis. Vienas iš ... Skaityti toliau
„Genetiko darbas leidžia prisiliesti prie būsimą gyvybę dengiančio paslapties šydo, tačiau nereikia pamiršti, kad genetika ir bioetika visada turi eiti koja kojon. Tik tokia humanizuota medicina yra visavertė“, – įsitikinęs klinikos „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas. – Prieš trejus metus pirmasis Lietuvoje pradėjote taikyti naujus genetinius tyrimus – NIPT, leidžiančius prognozuoti vaisiaus sveikatos ... Skaityti toliau
„Kada paskutinį kartą gyvenime jūs nieko nedarėte? Nežiūrėjote į telefoną ar kitą ekraną, neplanavote, ką darysite šiandien arba rytoj, nesprendėte galvoje kokios nors problemos? Dažniausiai to reikia gerokai paieškoti, nes esame labai užimti. Ir nors gyvenimo pakeisti mes negalime, savo požiūrį į gyvenimą pakeisti galime“,- sako psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė, pristatydama unikalų streso valdymo metodą, ... Skaityti toliau
Sąmoningumo praktiką galime įsivaizduoti kaip fotografavimą. Jei norite, kad nuotrauka būtų ryški, iš pradžių turite nustatyti fotoaparato objektyvą. Mokydamiesi susikaupti, tarytum reguliuojame psichikos objektyvą, priartinimo-nutolinimo ar ryškumo-išplaukimo funkciją, kad aiškiai matytume tai, į ką kreipiame dėmesį. Susikaupimas yra būtinas sąmoningumo pagrindas. Dėmesį, kaip ir daugumą kitų gebėjimų, galima išlavinti treniruojant. Dauguma dėmesingumo pratybų vyksta pagal ... Skaityti toliau
Turbūt visais laikais žmones viliojo paslaptys, o sykiu ir noras pažinti savo aplinką, ne tik buitine, bet ir plačiąja prasme, siekiant pažvelgti už kasdienio pasaulio horizonto, kas matyt visai natūraliai tampa susidomėjimu psichologija, filosofija, gamtos mokslais, parapsichologija, įvairiausiomis egzotiškomis religijomis, metafizika ar tiesiog populiaria ezoterika. Visa tai ir paskatino šio teksto autorių, kreiptis į Rudolfo Steinerio darbus, ... Skaityti toliau
Nerimą gali sukelti daug išorinių aplinkybių. Mus gali išgąsdinti grėsmė sveikatai, saugumui, ekonominei gerovei, baisu gyventi su smurtaujančiais žmonėmis, dirbti slogioje aplinkoje ar bendrauti su tais, su kuriais negali būti atviras. Baimė ir nerimas gali įgyti daug įvairių pavidalų, todėl negali būti vieno visiems atvejams tinkamo metodo. Vis dėlto, jei darysite toliau pateiktą pratimą, yra ... Skaityti toliau
Nerimo, skausmo, pykčio, liūdesio ar priklausomybės impulsų atveju siekis kovoti su jausmais ir nemaloniais pojūčiais yra mūsų problemų pagrindas. Vienas iš būdų sušvelninti padėtį, tai pastebėti, kad nemalonūs ar trikdantys pojūčiai, emocijos yra tarsi bangos, per kurias galima išmokti nardyti. Nardymas per bangas Užsimerkite ir pirmiausia kelioms minutėms sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Paskui leiskite sau ... Skaityti toliau
Mintys tėra mintys: jos nebūtinai apibrėžia tikrovę. Dauguma sąmoningumu grįstų išgijimo programų siekia, kad žmogus pats atrastų šią tiesą. Vienas itin naudingas pratimas, padedantis išsigelbėti nuo žiaurių savikritikos, savigailos, savęs nuvertinimo ar tiesiog nuo skausmingų, nerimą, įtampą keliančių minčių – yra stebėjimas iš šalies. Tai puiki priemonė, jei kyla pavojus pasiduoti kaltės jausmui ar tiesiog ... Skaityti toliau
Iš pradžių tyliai kartokite: „Tebūnu laimingas, tebūnu ramus, tebūnu laisvas nuo kančių.” Tiesiog tarkite žodžius ir linkėkite sau to. Jei šiuo metu jus slegia kažkoks konkretus sunkumas, galite susitelkti ties juo. Pavyzdžiui, pakeiskite frazės pabaigą: „Tebūnu laimingas(-a),tebūnu ramus (-i)…teišmokstu paleisti”, „… tepriimu tai, kas vyksta”, „… teišdrįstu pažvelgti į savo baimes” arba „…teatleidžiu”. Kaip ir ... Skaityti toliau
