Sveikas gyvenimo būdas – tai asmens gyvenimo būdas, kurio tikslas – užkirsti kelią ligoms ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius.

Sveikas gyvenimo būdas – tai asmens gyvenimo būdas, kurio tikslas – užkirsti kelią ligoms ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, sėkmingai įgyvendinti planus, susidoroti su sunkumais ir, jei reikia, su milžiniškomis perkrovomis. Gera sveikata, palaikoma ir sustiprinta paties žmogaus, leis jam gyventi ilgai ir džiaugsmingai.

Sveikata yra neįkainojamas kiekvieno žmogaus individualiai ir visos visuomenės turtas. Susitikdami ir išsiskirdami su artimais žmonėmis, visada linkime jiems geros sveikatos, nes tai yra pagrindinė visaverčio ir laimingo gyvenimo sąlyga.

Pagrindiniai veiksniai, griaunantys sveikatą

Psichoaktyviosios medžiagos (narkotikai)

Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų (narkotikų) vartojimo yra skausmingas potraukis, sukeliantis sunkių sutrikimų, pirmiausia psichinių ir fizinių organizmo funkcijų. Ne paslaptis, kad vaistai yra nuodai. Nepriklausomai nuo suvartojamo kiekio, jie daro nepataisomą žalą mūsų sveikatai.

Visuotinai pripažįstama, kad narkotikai turi turėti tris savybes: palaipsniui sukelia priklausomybę ir fizinę bei psichologinę priklausomybę. Fizinė priklausomybė išreiškiama tuo, kad nesant narkotiko narkomano būklė smarkiai pablogėja, atsiranda skausmas, pykinimas, vėmimas, vidaus organų sutrikimai, šnekamojoje kalboje vadinama „atsitraukimu“. Psichologinė priklausomybė pasireiškia narkomano noru padaryti bet ką, kad vėl gautų narkotikų.

Pagrindinis narkotinių medžiagų pavojus yra tas, kad jas išgėrus atsiranda nenugalimas potraukis pakartotinai vartoti, o narkomanas nebegalvoja apie mirtinas pasekmes, kurias sukelia narkotikas.

Narkotikai įvedami į kūno šventumą – žingsnis po žingsnio jie ardo narkomano nervų sistemą, jo smegenis, ir tai daro ciniškai, o kartais ir negrįžtamai. Sutrikimai paveikia atskirų neuronų, smegenų sričių, ypač atsakingų už atmintį ir semantines operacijas, funkcionavimą. Tai savo ruožtu tiesiogiai veikia žmogaus elgesį, mažėja jo profesinis aktyvumas, jis atjungiamas nuo visuomeninės veiklos, visas laisvalaikis yra užimtas mintimis apie narkotikus. Vadinasi, dažnos pravaikštos ir mažas darbo našumas, mokymosi mokykloje ar kolegijos nutraukimas, noro rūpintis vaikais, žmona, sergančiais tėvais nebuvimas, namų ruošos darbų aplaidumas. Kitaip tariant, narkomanas degraduoja kaip žmogus, virsdamas bejausmiu, ribotu egoistu, užsiėmusiu tik laukimu kito apsvaigimo nuo narkotikų.

Visi vaistai, nepriklausomai nuo patekimo į organizmą būdo, neišvengiamai pažeidžia didesnį ar mažesnį: nervų sistemą (taip pat ir smegenis); imuninė sistema; kepenys; širdis; plaučiai.

Rūkymas

Šiais laikais rūkymas yra giliai įsišaknijęs daugelio žmonių gyvenime ir tapo kasdieniu reiškiniu. Nepaisant visuomenės kovos, įvedus naujus „kovos su tabaku“ įstatymo reikalavimus, dalis gyventojų vis dar išlieka aktyviais rūkaliais, o visi žino, kad nikotinas yra stipriausias nuodas. Be nikotino, neigiamą poveikį turi ir kiti tabako dūmų komponentai. Kai anglies monoksidas patenka į organizmą, deguonies badas išsivysto dėl to, kad anglies monoksidas lengviau susijungia su hemoglobinu nei deguonis ir kartu su krauju patenka į visus organus ir audinius. Dažnas ir ilgalaikis rūkymas susijęs su fizinio diskomforto apraiškomis: rytiniu kosuliu, galvos skausmu, aštriu diskomfortu skrandyje, širdyje, prakaitavimu, kraujospūdžio svyravimais, miego, apetito, atminties praradimu. Žmogus tampa nervingas ir irzlus. Be to, rūkaliai kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įkvėpus dūminio tabako oro (pasyvus rūkymas) atsiranda tų pačių ligų, kuriomis serga rūkaliai. Rūkalius įkvepia dūmus, kurie praėjo pro cigaretės filtrą, o nerūkantis įkvepia visiškai nefiltruotus dūmus. Šiuose dūmuose yra 50 kartų daugiau kancerogenų, dvigubai daugiau dervos ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako nei dūmuose, įkvėptuose per cigaretę. Todėl mesti rūkyti yra būtina sveikos gyvensenos sąlyga.

Alkoholis

Alkoholizmo problema – šakotas socialinių patologijų kompleksas, turintis įtakos normaliam visuomenės funkcionavimui. Net mažų alkoholio dozių vartojimas mažina darbingumą, sukelia nuovargį, abejingumą ir apsunkina teisingą įvykių suvokimą. Alkoholizmas yra rimta lėtinė liga, kurią sunku išgydyti. Jis vystosi nuolatinio ir ilgalaikio alkoholio vartojimo pagrindu ir pasižymi ypatinga patologine organizmo būkle: nevaldomas potraukis alkoholiui, jo tolerancijos laipsnio pasikeitimas ir asmenybės degradacija. Alkoholis itin žalingai veikia smegenų ląsteles, paralyžiuoja jų veiklą ir jas naikina. Alkoholio poveikis kepenims yra žalingas: ilgai vartojant, išsivysto lėtinis hepatitas ir kepenų cirozė. Geriant alkoholinius gėrimus, nepriklausomai nuo stiprumo, sutrinka širdies ritmas, sutrinka medžiagų apykaitos procesai širdies ir smegenų audiniuose, negrįžtami šių audinių pokyčiai. Nuo alkoholizmo pasekmių kenčia visa visuomenė, tačiau pirmiausiai gresia jaunoji karta: vaikai, paaugliai, jaunimas, taip pat besilaukiančių mamų sveikata.

Stresas

Stresas – išvertus iš anglų kalbos reiškia „slėgis, spaudimas, įtampa“. Stresą patiria bet kuris žmogus, nepaisant jo padėties, padėties visuomenėje ir materialinės gerovės. Įtempta emocinė būsena neigiamai veikia psichologinę ir fizinę žmogaus būseną. Stresas sukelia psichoemocinius sutrikimus (nerimą, depresiją, neurozes, slogią nuotaiką arba, atvirkščiai, per didelį susijaudinimą, pyktį, atminties sutrikimą, nemigą). Stresas yra pagrindinis daugelio ligų pasireiškimo ir paūmėjimo rizikos veiksnys: širdies ir kraujagyslių (hipertenzija, krūtinės angina, insultas), virškinamojo trakto (opos, gastritas), peršalimo ir infekcijų, o tai paaiškinama susilpnėjusiu imunitetu. Daugumos streso veiksnių iš savo gyvenimo pašalinti neįmanoma, tačiau galime pakeisti savo suvokimą ir neutralizuoti neigiamą jų poveikį mūsų sveikatai ir gyvenimui apskritai.

Fizinis neveiklumas

Šiuolaikiniame pasaulyje darbas biure, gamybos automatizavimas, judėjimas automobiliu, buitinės technikos tobulinimas mažina žmogaus judėjimo poreikį. Mažas fizinis aktyvumas prisideda prie tokių ligų, kaip arterinė hipertenzija, aterosklerozė, miokardo infarktas, cukrinis diabetas, nutukimas ir osteoporozė, išsivystymo. Net įprasta kasdienė fizinė veikla (vaikščiojimas lauke, namų ruošos darbai, lipimas laiptais) padės palaikyti raumenų tonusą ir išlaikyti svorį, nes tokia veikla degina kalorijas.

Taigi akivaizdu, kad pagrindinis vaidmuo palaikant ir ugdant sveikatą vis dar tenka pačiam žmogui, jo sveikai gyvensenai, vertybėms ir pažiūroms.

Nepamirškite, kad jūsų sveikata yra jūsų rankose. Nebūkite blogų įpročių įkaitas.

Meskite rūkyti ir alkoholį, daugiau judėkite, stenkitės lengviau priimti gyvenimo bėdas ir bėdas! Būkite sveiki!

Sveikos gyvensenos taisyklės

1. Žalingų įpročių atsisakymas.

2. Sportuokite.

Fizinis aktyvumas gerina bendrą organizmo būklę ir limfinės sistemos veiklą, kuri šalina iš organizmo toksinus. Remiantis tyrimais, reguliariai mankštinantys žmonės 25% rečiau serga peršalimo ligomis nei tie, kurie nesivadovauja sveiku gyvenimo būdu. Tačiau nebūkite per daug uolus. Vos 30-60 minučių mankštos per dieną leidžia tapti sveikesniems, o rimtesnė mankšta – silpnesni. Į savo programą būtinai įtraukite atsispaudimus – jie skatina geresnę plaučių ir širdies veiklą. Būtinai atlikite pilvo pratimus – tai pagerins virškinamojo trakto ir Urogenitalinės sistemos veiklą

Kasdienės rytinės mankštos yra privalomas dienos fizinio aktyvumo minimumas. Būtina suformuoti tokį pat įprotį, kaip ryte plauti veidą.

3. Sveika mityba.

Sveika mityba yra labai plati sąvoka (apie ją parašyta gausių mokslinių darbų), tačiau pagrindiniai racionalaus požiūrio į maistą principai yra tokie:

• Gyvūninių riebalų ribojimas;
• Į valgiaraštį įtraukti padidintą augalinių produktų kiekį;
• „Greitų“ angliavandenių – saldumynų, kepinių, sodos, greito maisto, traškučių ir kito „šlamiško“ maisto – pašalinimas iš kasdienio raciono;
• Perėjimas prie dalinio valgymo (nedidelis maisto kiekis vienu metu);

4. Valgykite maistą, kuriame gausu vitaminų.

Kokiuose maisto produktuose gausu vitaminų – šis klausimas labai dažnai jaudina savo sveikata besirūpinančius žmones. Juk, kaip žinia, pagrindinis žmogui būtinų medžiagų šaltinis, be kurio būtų neįmanomi beveik visi fiziologiniai procesai žmogaus organizme, yra maistas. Tinkamai subalansuota mityba gali aprūpinti organizmą reikalingais vitaminais ir mineralais.

Nė vieno iš vitaminų žmogaus organizmas nesintetina savarankiškai. Be to, iš pustrečios žmogui reikalingų vitaminų tik penki yra tirpūs riebaluose (tai yra, jie turi galimybę ilgiau kauptis kepenyse ir riebalinėje dalyje), o kiti yra tirpūs vandenyje. , tai yra, jie išsiskiria su vandens pertekliumi, todėl juos reikia reguliariai papildyti kasdien. Kad padėtume subalansuoti mitybą, pabandysime pasakyti, kuriuose maisto produktuose ypač gausu mums reikalingų vitaminų.

Riebaluose tirpus vitaminas A buvo pats pirmasis, kuris buvo atrastas (tai liudija jo raidinis pavadinimas). Dalyvauja beveik visose organizmo funkcijose: vitaminas A reikalingas regėjimui ir sveikiems plaukams bei odai palaikyti, kovai su infekcijomis ir normaliai imuninės sistemos veiklai, yra galingas antioksidantas ir svarbus plaučių veiklai, širdis ir skydliaukė. Suaugusiam žmogui per parą reikia gauti 0,9-1 mg vitamino A. Geriausi jo šaltiniai yra jautienos kepenys (100 g produkto yra 8,2 mg vitamino A) ir kiauliena (3,45 mg), po to – vištienos kiaušinio trynys (1,26 mg). , sviestas (0,43 mg); Iš augalinės kilmės šaltinių turtingiausios šio vitamino yra morkos, šaltalankiai, šermukšniai, erškėtuogės.

Vitaminas D taip pat linkęs kauptis organizme riebaliniuose audiniuose. Jame yra dvi biologiškai aktyvios medžiagos, iš kurių cholekalciferolis gaunamas ir su maistu, ir sintetinamas ultravioletinių spindulių pagalba, o ergokalciferolis – tik iš maisto. Pagrindinė šio vitamino funkcija yra kalcio įsisavinimas plonojoje žarnoje. Papildomos funkcijos apima dalyvavimą medžiagų apykaitos procesuose ir ląstelių dauginimosi koordinavimą. Žmogaus organizmo dienos poreikis yra 15 mcg. Didžiausią vitamino D kiekį galima gauti valgant šprotus aliejuje (20,5 mcg 100 g produkto), po to sviestą (3,5 mcg), vištienos kiaušinį (2,5 mcg) ir mėsą (1,3 mcg).

Kitas svarbus vitaminas iš riebaluose tirpių kategorijos yra vitaminas E. Be to, kad yra pagrindinė antioksidacinė medžiaga, jis stiprina miokardo ir kraujagyslių sieneles, lėtina ląstelių senėjimą, gerina jų mitybą. Suaugusiam žmogui per dieną reikia suvartoti 8-10 mg vitamino E, šią normą galima gauti valgant sviestą (121 mg 100 g produkto), saulėgrąžų aliejų (44 mg), kukurūzų aliejų (18,6 mg), sojų aliejų (; 17 ,1 mg), taip pat daigintus kviečių ir kukurūzų grūdus (15-25 mg), avižų grūdus, rugius. Apskritai vitamino E yra daugelyje maisto produktų.

Vitaminas K svarbus sveikai inkstų veiklai, kai kurių organų kalcio pasisavinimui, taip pat jis vaidina svarbų vaidmenį kraujo krešėjimui. Per dieną rekomenduojama suvartoti 120 mcg vitamino K, kurio daugiausiai yra špinatuose (482 mcg), salotose (173,6 mcg), baltuosiuose kopūstuose (76 mcg).

Tarp vandenyje tirpių vitaminų didžiausia grupė yra B grupės vitaminai Natūraliuose produktuose jie egzistuoja kartu ir išsprendžia vieną pagrindinę užduotį – energijos gamybą ir dalyvavimą ląstelių kvėpavime. Jų nesikaupia, todėl B grupės vitaminus reikia vartoti kasdien. Verta paminėti, kad jie sunaikinami veikiami alkoholio, nikotino ir kofeino.

Vitaminas B1. Reikalinga norma yra 1,1-1,2 mg. Daugiausia jo yra žirniuose (0,81 mg 100 g), sojos pupelėse (0,94 mg), mielėse (0,60 mg), pupelėse (0,50 mg), grikiuose (0,43 mg), kviečiuose (0,42 mg), kiaulienoje ir jautienoje. kepenys (po 0,30 mg).
Vitaminas B2. Dienos norma yra 1,3 mg. Didžiausias jo kiekis yra kepenyse (2,19 mg / 100 mg), širdyje ir inkstuose (po 1,8 mg), kiaušiniuose ir piene.

Vitaminas B6. Norma, kurios organizmui reikia, yra 1,6-2 mg. Jo galima gauti valgant tokius maisto produktus kaip: graikiniai riešutai (0,80 mg 100 g riešutų), lazdyno riešutai (0,70 mg), jautienos kepenys (0,70 mg), vištienos mėsa (0,52 mg) per dieną, raudonieji saldieji pipirai (0,50 mg). ).

Vitaminas B9. Rekomenduojama paros norma yra 180-200 mcg. Didelis vitamino B9 kiekis yra jautienos kepenyse (240 mcg), pupelėse (90 mcg), špinatuose (80 mcg) ir graikiniuose riešutuose (77 mcg).

Vitaminas B12. Reikalinga norma yra 6 mcg. Didžiausias jo kiekis yra jautienos kepenyse (60 mcg 100 g produkto), kiaulienos kepenyse (30 mcg), jautienos širdyje (10 mcg) ir triušienoje (4,3 mcg).

Vitaminas C yra būtinas normaliai kaulų ir jungiamojo audinio veiklai ir yra antioksidantas. Suaugusiesiems fiziologinis poreikis yra 90 mg per parą rūkantiems, ši norma padidėja maždaug 35 mg; didžiausias leistinas kiekis yra 2000 mg. Vitamino C daugiausia yra vaisiuose ir daržovėse. Daugiausia jo organizmas gaus, jei reguliariai vartosite šiuos produktus: erškėtuoges (650 mg šviežiose, 1000 mg sausose uogose 100 g uogų), saldžiųjų pipirų (200 mg, raudonųjų – 250 mg), serbentų ir jūros. šaltalankiai (200 mg), žalumynai, petražolės, džiovinti kiaulienos grybai (po 150 mg), Briuselio kopūstai (120 mg), žiediniai kopūstai (70 mg), apelsinai (60 mg), rūgštynės (43 mg), citrinos (40 mg).

5. Grūdinkitės.

Kūno grūdinimas gali būti jūsų asistentas išlaikant sveiką gyvenimo būdą. Geriausia tai pradėti nuo vaikystės. Lengviausias grūdinimo būdas – oro vonios. Vandens procedūros taip pat vaidina didžiulį vaidmenį kietėjimo procese – stiprina nervų sistemą, teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, normalizuoja kraujospūdį ir medžiagų apykaitą. Visų pirma, keletą dienų rekomenduojama trinti kūną sausu rankšluosčiu, o tada pereiti prie šlapių trynimų. Reikia pradėti šluostytis šiltu vandeniu (35-36 C), palaipsniui pereinant prie vėsaus vandens, o po to – į laistymą. Vasarą po mankštos vandens procedūras geriau atlikti gryname ore.

6. Baltymų suvartojimas.

Apsauginiai imuniteto faktoriai – antikūnai (imunoglobulinai) – susidaro iš baltymų. Jei valgysite mažai mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, riešutų, tada jie tiesiog negalės susidaryti.

7. Streso krūvio mažinimas.

Ilgalaikis stresas stipriai pažeidžia imuninę sistemą. Didindamas neigiamų hormonų kiekį, jis slopina hormonų, padedančių palaikyti sveikatą, išsiskyrimą. Išmokę susidoroti su stresu, sustabdysite hormonų perteklių, dėl kurio esate storas, irzlus ir užmaršus.

8. Gerai išsimiegokite.

Geras miegas yra vienas geriausių būdų išlikti sveikam. Žmonės, kurie miega 7–8 valandas, tikrai elgiasi teisingai. Tačiau nerekomenduojama miegoti ilgiau nei 8 valandas. Geras miegas stiprina imuninę sistemą. Faktas yra tas, kad nakties miego metu padidėja melatonino kiekis, o tai pagerina imuninės sistemos veiklą.

9. Sveikas seksualinis gyvenimas.

Prieš daugelį metų mokslininkai įrodė, kad nuolatinis, reguliarus seksualinis gyvenimas yra naudingas tiek vyrų, tiek moterų sveikatai. Galų gale, lytiniai organai, kaip ir visi kiti žmogaus organai, susidedantys iš raumenų, tam tikru mastu atrofuojasi dėl neveiklumo. O psichologai nustatė, kad kokybiškas seksas su mylimu žmogumi labai pagerina nuotaiką ir gerokai sumažina depresijos riziką. Tačiau taip pat verta žinoti, kad beveik visi ekspertai vieningai laikosi nuomonės, kad teigiami reguliaraus seksualinio gyvenimo aspektai atsiranda tik tada, kai vienas kito partneriai yra pastovūs. Išlaidumas niekada niekam nieko gero neatnešė.

Štai kodėl, jei dėl kokių nors priežasčių neturite nuolatinio partnerio, turėtumėte labai labai atidžiai rūpintis savo sveikata. Juk ištvirkimas greičiausiai gali sukelti pavojingas lytiškai plintančias ir autoimunines ligas. O bažnytiniu požiūriu palaidumas tiesiog vadinamas paleistuvavimu.

Jei norite būti sveiki, vadovaukitės sveiku gyvenimo būdu. Jūsų naujas šūkis: nebereikia gulėti ant sofos, daugiau mankštos ir gryno oro! Blogi įpročiai ir stresas yra pagrindinis sveikatos priešas. Stenkitės pasisemti kuo daugiau teigiamų emocijų ir pasirūpinkite tinkama mityba. Pirmyn ir sėkmės!!!