Sveikos gyvensenos patarimai. Sveika gyvensena – tai žmogaus gyvenimo samprata, kurios tikslas – pagerinti ir palaikyti sveikatą per tinkamą mitybą, fizinį pasirengimą ir moralę.

Sveikas gyvenimo būdas – asmens gyvenimo būdas, siekiant užkirsti kelią ligoms ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena – tai žmogaus gyvenimo samprata, kurios tikslas – pagerinti ir palaikyti sveikatą per tinkamą mitybą, fizinį pasirengimą, moralę ir atsisakant žalingų įpročių.

Filosofinės ir sociologinės krypties atstovai (P. A. Vinogradovas, B. S. Erasovas, O. A. Milšteinas, V. A. Ponomarchukas, V. I. Stoliarovas ir kt.) sveiką gyvenseną laiko globaliu socialiniu aspektu, neatsiejama visos visuomenės gyvenimo dalimi.

Psichologine ir pedagogine kryptimi (G. P. Aksenovas, V. K. Balsevičius, M. Ya. Vilenskis, R. Ditlsas, I. O. Martynyukas, L. S. Kobelyanskaya ir kt.) „sveikas gyvenimo būdas“ svarstomas sąmonės, žmogaus psichologijos, motyvacija. Yra ir kitų požiūrių (pavyzdžiui, medicininių ir biologinių), tačiau tarp jų nėra aštrios ribos, nes jais siekiama išspręsti vieną problemą – stiprinti asmens sveikatą.

Sveika gyvensena yra būtina sąlyga vystytis įvairiems žmogaus gyvenimo aspektams, pasiekti aktyvų ilgaamžiškumą ir visapusiškai atlikti socialines funkcijas.

Sveikos gyvensenos aktualumą lemia didėjantis ir žmogaus organizmo streso pobūdžio pasikeitimas dėl socialinio gyvenimo komplikacijos, didėjančios žmogaus sukeltos, aplinkos, psichologinės, politinės ir karinės rizikos, provokuojančios neigiamus pokyčius. sveikatos.

Yra ir kitų požiūrių į sveiką gyvenseną: „Sveika gyvensena – tai protingo žmogaus elgesio sistema (saikumas visame kame, optimalus motorinis režimas, grūdinimasis, tinkama mityba, racionalus gyvenimo būdas ir žalingų įpročių atsisakymas), pagrįsta morale, religinės ir tautinės tradicijos, suteikiančios žmogui fizinę, protinę, dvasinę ir socialinę gerovę realioje aplinkoje bei aktyvų ilgaamžiškumą Viešpaties leidžiamo žemiškojo gyvenimo rėmuose.

Sveikos gyvensenos elementai

Sveika gyvensena – tai aktyvus dalyvavimas darbiniame, socialiniame, šeimos, buities, laisvalaikio žmogaus gyvenime.

Siaurąja biologine prasme kalbame apie fiziologines žmogaus adaptacines galimybes prie išorinės aplinkos įtakos ir vidinės aplinkos būklės pokyčių. Autoriai, rašantys šia tema, įtraukia įvairius sveikos gyvensenos komponentus, tačiau dauguma jų laiko juos pagrindiniais:
• sveikų įpročių ir įgūdžių ugdymas nuo ankstyvos vaikystės;
• aplinka: saugi ir palanki gyventi, žinios apie aplinkinių objektų poveikį sveikatai;
• žalingų įpročių atsisakymas: apsinuodijimas legaliais narkotikais (alkoholiu, tabaku) ir nelegaliais.
• mityba: saikinga, atitinkanti konkretaus žmogaus fiziologines ypatybes, sąmoningumas apie vartojamų produktų kokybę;
• judesiai: fiziškai aktyvus gyvenimas, įskaitant specialius fizinius pratimus (pavyzdžiui, gimnastiką), atsižvelgiant į amžių ir fiziologines ypatybes;
• kūno higiena: asmens ir visuomenės higienos taisyklių laikymasis, pirmosios pagalbos įgūdžių įvaldymas;
• grūdinimas;

Žmogaus fiziologinei būklei didelę įtaką daro jo psichoemocinė būsena, kuri, savo ruožtu, priklauso nuo jo psichinių nuostatų. Todėl kai kurie autoriai taip pat pabrėžia šiuos papildomus sveikos gyvensenos aspektus:
• emocinė gerovė: psichinė higiena, gebėjimas susitvarkyti su savo emocijomis ir sudėtingomis situacijomis;
• intelektinė gerovė: asmens gebėjimas mokytis ir panaudoti naują informaciją optimaliems veiksmams naujomis aplinkybėmis;
• dvasinė gerovė: gebėjimas kelti tikrai prasmingus, konstruktyvius gyvenimo tikslus ir jų siekti, optimizmas.

Sveikos gyvensenos, skatinančios žmogaus sveikatą, formavimas vykdomas trimis lygmenimis:
• socialiniai: propaganda žiniasklaidoje, informavimo darbas;
• infrastruktūros: specifinės sąlygos pagrindinėse gyvenimo srityse (laisvo laiko, materialinių išteklių prieinamumas), prevencinės (sporto) įstaigos, aplinkosaugos kontrolė;
• asmeninis: žmogaus vertybinių orientacijų sistema, kasdienybės standartizavimas.

10 sveikos gyvensenos patarimų

Yra 10 tarptautinės gydytojų, mitybos specialistų ir psichologų grupės parengtų patarimų, kurie sudaro sveikos gyvensenos pagrindą. Laikydamiesi jų, galime pratęsti ir padaryti savo gyvenimą malonesnį.

1 patarimas: spręsdami kryžiažodžius, mokydamiesi užsienio kalbų, atlikdami protinį skaičiavimą, treniruojame savo smegenis. Taigi sulėtėja su amžiumi susijęs protinių gebėjimų degradacijos procesas; suaktyvėja širdies, kraujotakos sistemos ir medžiagų apykaitos darbas.

2 patarimas: darbas yra svarbi sveikos gyvensenos dalis. Raskite darbą, kuris jums tinka ir jus džiugina. Pasak mokslininkų, tai padės atrodyti jauniau.

3 patarimas: nevalgykite per daug. Vietoj įprastų 2500 kalorijų apsieikite su 1500. Tai padeda palaikyti ląstelių aktyvumą ir sumažinti stresą. Taip pat nereikėtų pulti į kraštutinumus ir valgyti per mažai.

4 patarimas: meniu turi atitikti amžių. Kepenys ir riešutai padės 30 metų moterims sulėtinti pirmųjų raukšlių atsiradimą. Inkstuose ir sūryje esantis selenas naudingas vyrams po 40 metų, padeda sumažinti stresą. Po 50 metų reikia magnio, kuris palaiko širdies formą, ir kalcio, kuris naudingas kaulams, o žuvis padės apsaugoti širdį ir kraujagysles.

5 patarimas: turėkite savo nuomonę apie viską. Sąmoningas gyvenimas padės jums kuo mažiau susirgti depresija.

6 patarimas: meilė ir švelnumas padės ilgiau išlikti jaunai, todėl susiraskite sau partnerį. Stiprinti imuninę sistemą padeda laimės hormonas (endorfinas), kuris organizme gaminasi žmogui įsimylėjus.

7 patarimas: geriau miegoti vėsioje patalpoje (17–18 laipsnių temperatūroje), tai padeda išsaugoti jaunystę. Faktas yra tai, kad medžiagų apykaita organizme ir su amžiumi susijusių savybių pasireiškimas taip pat priklauso nuo aplinkos temperatūros.

8 patarimas: judėkite dažniau. Mokslininkai įrodė, kad net aštuonios mankštos minutės per dieną prailgina gyvenimą.

9 patarimas: periodiškai palepinkite save. Nepaisant sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, kartais leiskite sau ką nors skanaus.

10 patarimas: ne visada slopinkite savo pyktį. Įvairioms ligoms, net ir piktybiniams augliams, imlesni žmonės, kurie nuolat save bara, užuot pasakoję, kas juos nervina, o kartais ir pasiginčiję.

Optimalus darbas ir tinkamas poilsis taip pat turi įtakos mūsų sveikatai. Aktyvi ne tik fizinė, bet ir protinė veikla gerai veikia nervų sistemą, stiprina širdį, kraujagysles ir visą organizmą. Yra tam tikras darbo dėsnis, kuris žinomas daugeliui. Žmonėms, dirbantiems fizinį darbą, reikia poilsio, nesusijusio su fizine veikla, o psichinę įtampą geriau atlikti poilsio metu. Žmonėms, kurių darbas susijęs su protine veikla, poilsio metu naudinga užsiimti fiziniu darbu.

Tokia kasdienybės samprata šiuolaikinio žmogaus gyvenime pasitaiko vis rečiau, tačiau šis veiksnys taip pat vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveikatą. Į žmogaus gyvenimo ritmą būtinai turi būti skirtas laikas darbui, poilsiui, miegui ir maistui. Kasdienės rutinos nesilaikantis žmogus laikui bėgant tampa irzlus, pervargsta, tokie žmonės dažniau yra imlūs stresui ir ligoms. Deja, šiuolaikiniam žmogui sunku išlaikyti gerą dienos režimą, jis turi paaukoti miegui skirtą laiką, valgyti tik tada, kai tam yra laiko ir pan.. Taisyklinga dienos tvarka padės ne tik išlaikyti sveikatą, bet ir geriau; organizuoti savo laiką.

Mūsų sveikata taip pat priklauso nuo gero miego. Normaliam nervų sistemos funkcionavimui būtinas pakankamas miegas. Miego poreikis kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau vidutiniškai rekomenduojama miegoti mažiausiai 8 valandas dėl reguliaraus miego trūkumo sumažėja darbingumas ir atsiranda stiprus nuovargis. Norint išvengti nemigos, 1 valandą prieš miegą reikia nutraukti fizinį ar protinį darbą. Paskutinis valgis turėtų būti ne vėliau kaip 2 valandos prieš miegą. Geriau miegoti gerai vėdinamoje patalpoje, taip pat patartina eiti miegoti tuo pačiu metu.

Fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveikatos stiprinimo priemonių. Net ir nedidelė kasdienė 20 minučių mankšta duoda didžiulę naudą. Gimnastika, lengvoji atletika, lauko žaidimai labai naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai, plaučiams, raumenų ir kaulų sistemos stiprinimui. Bėgimas teigiamai veikia nervų ir endokrinines sistemas. Vaikščiojimas padeda numesti svorio. Apskaičiuota, kad per 1 valandą greito ėjimo sudeginama iki 35 gramų riebalinio audinio.

Nepamirškite apie sveiką gyvenimo būdą vyresnio amžiaus žmonėms. Net ir pagyvenusiam žmogui reikia jo amžiui optimalaus fizinio aktyvumo. Esant nepakankamam fiziniam aktyvumui, vyresnio amžiaus žmonėms susergama nutukimu, medžiagų apykaitos ligomis, didėja rizika susirgti diabetu, sutrinka virškinamojo trakto veikla. Verta prisiminti, kad tokio amžiaus fizinis aktyvumas turi būti dozuotas ir atitinkantis amžių.

To svarbu laikytis kiekvienam, norinčiam gyventi sveiką gyvenimo būdą.
12 akademiko Uglovo gyvenimo principų.