sliced vegetables on stainless steel bowl
| | | | | | |

Už žaliavalgystę ir po žaliavalgystės. Viktorija Boutenko – žinoma žaliavalgė, lektorė ir keleto šios krypties knygų autorė, dėstanti apie sveiką gyvenimo būdą ir žaliavalgystę Oregono universitete.

Už žaliavalgystę / Po žaliavalgystės

Viktorija Boutenko – žinoma žaliavalgė, lektorė ir keleto šios krypties knygų autorė, dėstanti apie sveiką gyvenimo būdą ir žaliavalgystę Oregono valstijos universitete. Namų šeimininkė neturinti medicininio išsilavinimo, tačiau išsigydžiusi žaliavalgystės pagalba (kaip ji pati manė tuo metu), ir pradėjusi komercinę veiklą skleidžiant šį maitinimosi būdą, pripažįsta savo klaidas ir teigia, jog dabar ji sąmoningai pasitraukė nuo 100% -inės žaliavalgystės.

Automatiškai išsaugotas juodraštis



Jos tikslas dabar – ne būti 100% žaliavalge, o būti sveiku žmogumi.

Viename iš savo interviu (2011 m) ji pasakoja apie jos padarytus perlenkimus, apie tai, kad dabar ji gailisi, kad rašė savo knygose „Bet koks žalias maistas geriau už paruoštą ir dėl to net nediskutuojama“, „Čia nieko nereikia įrodinėti, ir taip matosi, jog tas veikia“. Gyvenimas parodė, jog diskutuoti teko, ir, matomai, ne viskas veikia taip, kaip buvo tikėtasi, nes prasidėjo problemos su sveikata. Ir ne tik pas ją, bet ir pas jos pasekėjus.

Priėjus iki kažkokio gerėjimo lygmens, sveikata ėmė blogėti. Ji pasakoja apie pernelyg didelį polinesočiųjų rūgščių Omega-6 susikaupimą pas žaliavalgius, ir jų žymiai padidėjusią riziką numirti nuo vėžio, nei žmonėms, pas kuriuos nėra omega-6 perviršio.

Viktorija prisipažįsta, jog pas ją buvo toks didelis Omega-6 perviršis, toks disbalansas organizme, jog ji ėmė pastebėti problemas su savo atmintimi. Ir apskritai, ji ėmė jausti, jog organizmui kažko trūksta.

Antroji klaida, dėl kurios prisipažino Viktorija Boutenko, tai jos teiginys – „Jei visi gyvūnai valdo žalią maistą, tai ir mes turime valgyti tokį patį“. Šiai dienai Viktorija, žinoma žaliavalgė su stažu, mano, jog žaliavalgystė gali būti naudojama kaip gydomoji dieta bet kuriam žmogui apibrėžtą laiko tarpą – nuo keleto mėnesių iki 2 metų, ir pabrėžia būtinybę naudoti lengvai apdorotus termiškai produktus.

Viktorija, pripažinusi perlenkimus, kuriuos ji pati darė ir propagavo, pasakoja apie savo naują požiūrį į maitinimąsi – geriau vartoti maistą, dalinai sudarytą iš lengvai apdorotų produktų, tipo iš truputį blanširuotų daržovių, paruoštų garuose.

Viktorija ir toliau tvirtina, kad žalios daržovės geriau, nei termiškai apdorotos, ir tik riebūs riešutai blogai veikia su jų pernelyg dideliu aliejų kiekiu. 2012 metais bedraautorystėje su kitomis žaliavalgystės pasekėjomis (Elaina Love, ir Chad Sarno (žaliavalgė su 15-mečiu stažu) Viktorija išleido knygą „Raw and Beyond: How Omega-3 Nutrition Is Transforming the Raw Food Paradigm“.

Buvusios 100% žaliavalgės savo knygoje nuodugniai pateikiama dieta, kurios jos daugelį metų, ir kuri su laiku sudavė smūgį jų sveikatai, nors pirmuoju metu žaliavalgystė veikė palankiai.

Visos trys autorės buvo 100% žaliavalgės daugelį metų. Ir visos trys, nepriklausomai viena nuo kitos priėjo išvados, kad žaliavalgystė – nėra geriausias pasirinkimas.

Persvarstyti savo požiūrį į žaliavalgystę jas pastūmėjo naujausi moksliniai tyrimai apie Onega-6 įtaką sveikatai, ypač uždegimams ir nutukimui (tipiška žaliavalgių dieta įtraukia labai didelį kiekį riešutų ir sėmenų, turinčių labai daug Omega-6. Tarp kitko, Viktorija atrodo labai įmitusi moteris. O juk atrodytų – visi žaliavalgiai turėtų būti liekni ir grakštūs!

Viktorija pasakoja, jog gyvena Amerikos mieste, kuriame (kaip išaiškėjo, nelaimei) parduodamas migdolų aliejus 75% mažesne nei parduotuvėse kaina. Kadangi mieste yra pats stambiausias fabrikas gaminantis šį ekologiškai švarų aliejų, tai saviems gyventojams pasisekė gauti tokias didžiules nuolaidas.

Tapusi žaliavalge Viktorija ir jos pasekėjai valgydavo šį aliejų indeliais. Ir kitiems patarė. O atitinkamų aliejų perdozavimas gali privesti prie neprognozuojamų rezultatų, kadangi Omega-6 polinesočiųjų rūgščių migdolų aliejuje virš normos žmogui yra šimtus kartų (tuose kiekiuose, kuriuos vartojo autorė ir jos pasekėjai)

Daugelis žaliavalgių su 10-15 metų stažu ėmė daryti kraujo analizes, įvairius tyrimus ir aptiko, jog pas juos ne viskas gerai, o pas kai ką ir visai rimtos problemos.

Kai kurie žinomi žaliavalgiai (knygoje išvardinti amerikiečiai, nes Viktorija gyvena ten ir knyga orientuota į Šiaurės Amerikos skaitytoją) sutiko su liūdnomis Viktorijos Boutenko išvadomis.

Ji su liūdesiu prisipažįsta, kad pridėjo savo ranką prie fanatizmo, propaguodama pilną žaliavalgystę, veganizmą. Ji pilnai atitraukė savo vaikus (8 ir 9 metų amžiaus) nuo gyvulinio maisto, tačiau tai nesiteikė jiems ypatingos sveikatos. Taip pat ji svarsto kai kuriuos žaliavalgių receptus, pavyzdžiui žaliavalgių tortą. Jis labai sunkus (pareiškia Viktorija), maitintis tuo nuolat negalima.

Viktorija teigia, jog norėtų, kad žaliavalgystė nebūtų fanatiška idėja, kad būtų pasirinkimo laisvė ir visi žinotų apie klaidas, padarytas kitų. Todėl knygos autorės ir parašė ją iš širdies, sąžiningai, taip kaip galvoja (pasak Viktorijos).

p.s.: Knyga mokama, todėl negalime įdėti atsisiuntimo nuorodos, tačiau paspaudę knygos pavadinimą (parašytą aukščiau) galite ją paskaityti Google Play skaityklėje (anglų kalba).

Autorius

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Kiti straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *