Gydomosios muzikos savybės, apie kurias nežinojai. Muzikiniai kūriniai teikia ne tik estetinį malonumą, bet ir gali būti gera pagalba gydant daugelį sunkių ligų.

Muzikiniai kūriniai teikia ne tik estetinį malonumą, bet ir gali būti gera pagalba gydant daugelį sunkių ligų.

Muzika kaip gydymo būdas

Muziką girdime beveik kasdien: per radiją, automobilyje, ausinėse, kai einame į darbą, net metro, dabar skamba klasika ar muzikiniai kūriniai iš visų mėgstamų sovietinių filmų. Ar kada pagalvojome, kad muzika yra ne tik malonumo šaltinis, bet ir tikras gydytojas, galintis išgelbėti nuo daugybės problemų?

Beje, pirmasis žmogus, kuriam kilo mintis apie gydomąsias muzikos savybes, buvo Pitagoras. Filosofas teigė, kad muzika paklūsta aukštesniam dėsniui (matematikai) ir dėl to gali atkurti harmoniją žmogaus kūne. Legenda pasakoja, kad kartą Pitagoras netgi sugebėjo muzika nuraminti supykusį vyrą, kuris pavydo priepuolio metu bandė padegti namą, o joks artimasis negalėjo jo sustabdyti. O senovės graikų gydytojas Hipokratas nemigą ir epilepsiją gydė muzika.

Muzikos terapija

Kalbant apie šiuolaikinius laikus, šiandien muzikos terapijos metodai taip pat yra gana plačiai žinomi ir sėkmingai praktikuojami dešimtmečius. Šiandien yra dviejų tipų muzikos terapija: aktyvioji ir pasyvioji.

• Pasyviojoje muzikos terapijoje pacientui siūloma tik klausytis įvairių muzikinių kūrinių, atitinkančių jo psichinės sveikatos būklę ir gydymo stadiją, tai yra, paprasčiau tariant, smagiai praleisti laiką, atsipalaiduoti ir pasikrauti energijos bei geros nuotaikos. kuriam laikui grįžk prie jo verslo
• Aktyvi muzikos terapija neleis sėdėti ramiai. Pagrindinis tokio gydymo principas – priversti pacientą dalyvauti muzikos atlikime: groti muzikos instrumentais, dainuoti, mušti koja ar ploti rankomis.

Kokia muzika gydo

Dažniausiai klasikinės muzikos kūriniai turi gydomųjų savybių.

• Taigi, pavyzdžiui, norint pakelti nuotaiką, patartina pasiklausyti Wolfgango Amadeus Mozarto „Rondo turkišku stiliumi“, „Habanera“ iš Georges’o Bizet operos „Karmen“ arba „Triumfo maršas“ iš Giuseppe Verdi „Aidos“.
• Franzo Schuberto „Ave Maria“ ir Johanneso Brahmso „Lopšinė“ padės atsikratyti nemalonių prisiminimų.
• Jei kamuoja miego trūkumas, jums į pagalbą ateis Antonio Vivaldi koncertai ir sonatos bei Franzo Schuberto serenados.
• Rytinio gaivos jausmu jus pripildys Richardo Strausso „Rytas“, Edvardo Griego „Ryto nuotaika“, Claude’o Debussy simfoninis eskizas „Jūra“, Olivier Messiaeno „Paukščių pabudimas“.
• Jei turite miego sutrikimų, jums padės Piotro Čaikovskio „Pjesės“, Christoph Gluck „Melodija“, Roberto Schumanno „Sapnai“ ir Jeano Sibelijaus „Liūdnas valsas“.
• Migrena padės įveikti Antonino Dvorako ir George’o Gershwino „Humoreskas“, Felixo Mendelssohno „Pavasario dainą“.
• Galvos skausmai dėl emocinės perkrovos praeis klausantis Mocarto kūrinių. Apie šį kompozitorių kaip apie gydytoją apskritai verta kalbėti atskirai. Teigiamame maestro kūrybos efekte nėra nieko stebuklingo, viskas priklauso nuo tempo ir ritmo. Mocarto pjesės išlaiko 30 sekundžių „garsiai tyliai“ intervalą, ir tai tiksliai atitinka žmogaus smegenų biosrovių prigimtį, štai ir visas atsakymas.

Bet, beje, magiškų savybių turi ne tik klasika. Yra gana daug žinomų kūrinių, kurie padės pamiršti nedidelius kūno trūkumus. Jei esate pervargęs, turėtumėte įdėti diskus su Elvio Presley, Louiso Armstrongo ar Duke Wellingtono įrašais.

Už ką atsakingi muzikos instrumentai?

Specialistai teigia, kad savijautą pagerinti padeda ne tik kompozitoriaus kūriniai, bet ir atskiri muzikos instrumentai.

• Arfa harmoningai veikia širdies veiklą.
• Būgnas taip pat padeda sergančiai širdžiai normalizuoti ritmą ir gydo širdies ir kraujagyslių sistemą.
• Smuikas yra tikras antidepresantas, daug geresnis nei daugelis šiuolaikinių tablečių, o smuikas taip pat atsakingas už sveiką stuburo veiklą.
• Fortepijonas normalizuoja skydliaukės veiklą.
• Saksofono garsas suaktyvina žmogaus seksualinę energiją.

Kaip iš tikrųjų klausytis muzikos

Čia didelę reikšmę turi jūsų pačių instinktas ir intuicija. Jis gali būti naudojamas kaip vadovas renkantis muzikos kūrinį, kurį ketinate naudoti kaip vaistą. Jei, pavyzdžiui, melodija, padedanti pakelti nuotaiką kitiems, atima jėgas, neskubėkite jos klausytis, raskite muzikos kūriniui alternatyvą.

Geriausias variantas klausytis muzikos būtų rami aplinka – geriausia visiškai atsipalaiduoti ir užsimerkti. Nepamirškite apie garso reguliavimą: net stimuliuojančios muzikos nereikėtų įjungti visu garsu, toks požiūris yra iš esmės neteisingas ir gali labiau pakenkti jūsų kūnui nei padėti, ir apskritai, kaip ir bet kuriuo klausimu klausantis muzikos, svarbu žinoti, kada sustoti: jei Bethoveno simfonijų klausysitės ilgiau nei valandą, poveikis gali būti priešingas. Toks klausymasis ne tik neatpalaiduos, bet gali išprovokuoti nuovargį ir susierzinimą. Atminkite, kad vienam užsiėmimui pakanka dešimties minučių.