Gydomosios muzikos savybės. Ką mes žinome? Muzika dažnai perteikia jausmų ir išgyvenimų atspalvius, kuriuos sunku išreikšti žodžiais. Savo ruožtu muzikinė kalba yra suprantama kiekvienam žmogui.

Muzika… Besvorė… Užpildanti visą erdvę… Kaip Visatos balsas. Muzika skamba visur: lauko žolės šnabždesyje, lapų ošime, šaltinio šniokštime, lakštingalų trilose ir vėjo melodijose. Muzika yra saulės spinduliuose: saulėtekio metu jie dainuoja dainą apie susitikimą su pabudusia Žeme, o saulei leidžiantis dainuoja simfoniją apie išsiskyrimą.

Muzika dažnai perteikia jausmų ir išgyvenimų atspalvius, kuriuos sunku išreikšti žodžiais. Savo ruožtu muzikinė kalba yra suprantama kiekvienam žmogui. Moksliškai įrodyta, kad muzika gali sustiprinti imuninę sistemą, mažina sergamumą, gerina medžiagų apykaitą ir dėl to suaktyvėja sveikimo procesai. XX amžiaus pradžioje buvo eksperimentiškai įrodyta, kad daugiau muzikos garsų turi įtakos kraujospūdžio, širdies ritmo, ritmo ir kvėpavimo gilumo pokyčiams. Neatsitiktinai muzikos terapija kartu su vaistažolių ir aromaterapija šiuolaikinėje medicinoje vis labiau plinta.

Ką mes žinome?

Mokslas sukaupė daug gyvybiškai svarbios informacijos apie muzikos poveikį žmogui ir gyviems organizmams, gautos atlikus eksperimentinius tyrimus. Muzikos įtaka ypač intensyviai pradėta tyrinėti paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais.

• Dar XIX amžiuje mokslininkas I. Dogelis nustatė, kad veikiant muzikai, tiek gyvūnų, tiek žmonių kinta kraujospūdis, širdies raumens susitraukimų dažnis, kvėpavimo ritmas ir gylis.
• Garsus rusų chirurgas akademikas B. Petrovskis muziką naudojo atliekant sudėtingas operacijas: jo pastebėjimais, muzikos įtakoje kūnas pradeda dirbti darniau.
• Mokslininkai iš Getingamo universiteto Vokietijoje atliko įdomų eksperimentą: su grupe savanorių išbandė mieguistumą mažinančių priemonių ir lopšinių įrašymo efektyvumą. Ekspertų nuostabai melodijos pasirodė daug veiksmingesnės už vaistus: po jų tiriamieji stipriai ir giliai miegojo.

2003 metais Rusijos sveikatos apsaugos ministerija muzikos terapiją pripažino oficialiu gydymo metodu. Muzikos terapija tampa pripažintu mokslu pasaulyje. Be to, daugelis Vakarų universitetų šiandien rengia profesionalius gydytojus, kurie gydo muzika.

Šiuolaikiniai mokslininkai muzikos įtaką sveikatai aiškina taip: muzikos garsai sukuria energetinius laukus, kurie priverčia vibruoti kiekvieną mūsų kūno ląstelę. Mes sugeriame „muzikinę energiją“ ir tai keičia mūsų kvėpavimo ritmą, kraujospūdį ir širdies ritmą. Muzika vien padeda įveikti sunkumus, nugalėti skausmą, įgyti proto tvirtumo, prideda jėgų. Kitas gali jus ištikti komoje, sukelti paniką ar sukelti pykinimą.

Muzikos gydomosios savybės

Teigiama, kad teigiamų ir lengvų melodijų naudinga klausytis tiek nėščiosioms, tiek mažiems vaikams. Todėl šiais laikais įvairių ligų gydymą klasikine muzika vis dažniau naudoja gydytojai. Visiškai sveiki žmonės turi klausytis malonių garsų, jei nori išlikti tokie patys. Gydomosios muzikos savybės žinomos nuo seno. Pagrindinė šios terapijos idėja – garso poveikis smegenų talaminei sričiai, atsakingai už emocinį ir jutiminį suvokimą. Sklandžiai instrumentinės vibracijos praeina per nervų galūnes ir suteikia galingą impulsą visam kūnui ir sistemai apskritai. Tokia banga pažadina įvairių biologiškai aktyvių elementų, padedančių reguliuoti visų vidaus organų veiklą, gamybą.

Raminanti muzika nesąmoningai suaktyvina intuiciją ir atlieka savotišką sąmonės paleidimą. Sklandžios melodijos nukreipia žmogų į rafinuotą jį supančio pasaulio suvokimą ir lengvas mintis. Ritminga ir garsi kompozicija aktyviai stimuliuoja fizines savybes. Poveikis jaučiamas kaip jėgų, energijos, džiaugsmo antplūdis, taip pat leidžia susidoroti su dideliu fiziniu krūviu. Toks nuolatinis dirbtinis stimuliavimas greitai išsekina organizmą. Neharmoningi ir įkyrūs garsai, taip pat triukšmas, priešingai, gali sukelti psichinį nestabilumą, dirglumą, agresiją ir depresiją. Ne paslaptis, kad nuolat tokioje aplinkoje gyvenantys žmonės dažnai demonstruoja savižudišką ar asocialų elgesį.

Naudingiausią poveikį organizmui turi klasika. Florencijos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad jei hipertenzija sergantys pacientai kasdien bent pusvalandį klausys ramių ir lengvų melodijų, jų sveikata pastebimai pagerės. O pradiniame etape gydymas muzika netgi gali pakeisti vaistų vartojimą.

Kuo mes baigsime…

Mūsų sudėtingame pasaulyje bet koks reiškinys gali būti nukreiptas tiek teigiama, tiek neigiama kryptimi. Muzika nėra išimtis.
Sudarę muzikinių receptų sąrašą išsiaiškinome, kad skirtinga muzika skirtingai veikia žmones. Viena muzika gydo galvos skausmą, kita – nuo ​​nemigos. Muzikos pagalba galite atsikratyti nepageidaujamų minčių ir prastos sveikatos. Muzika gali pakelti nuotaiką, tai raktas į sveiką gyvenimo būdą ir harmoniją visame kūne.