Meilė

Tyrimo dalyviai žvelgė į priešingos lyties atstovų nuotraukas ir ilgai nesvarstydami turėjo nurodyti, ar nepažįstamasis jiems kelia romantiškų arba seksualinių minčių. Kol jie sprendė, ką atsakyti, mokslininkai specialiais prietaisais fiksavo žvilgsnius. Ir štai ką pastebėjo: jei asmuo nuotraukoje keldavo romantiškus jausmus, tiriamieji žvelgdavo jam į akis, jei seksualinius – žvilgsniai nukrypdavo žemyn, „skenuodami“ nepažįstamojo kūną. Mokslininkai nustatė, kad partneriai, kurie vienas kitą suranda iš karto, yra daug laimingesni už mylimuosius, turinčius nemažą pasimatymų patirtį.

Kaip užbaigti meilės romaną?

autorius

Kai apgaudinėji tą, kurį myli, vienas geriausių dalykų, kurį tu gali padaryti - užbaigti meilės romaną. Kai nusprendi užbaigti meilės romaną, tu įsipareigoji stengtis, kad tavo santykiai su tuo, kuriam buvai neištikima, pasisektų. Tai puikus sprendimas. Dabar sunkioji dalis. Kad galėtum išsaugoti dabartinius santykius, tu turi visiems laikams užbaigti savo meilės romaną. Tai įmanoma, bet tau teks nemažai paplušėti, rašoma Ezinearticles.com. Prisipažink žmogui, kuriam buvai neištikima, kad tu turėjai meilės romaną. Kai bandai užbaigti meilės romaną, tai yra paskutinis dalykas, kurį norėtum daryti, bet tai padės tau greičiau užbaigti romaną su kitu. Kai pasakysi tam, kurį myli, kad jį apgaudinėjai, atgailauk ir maldauk atleidimo. Pasakyk jam, kad romanas baigtas ir tu padarysi viską, ko reikia, kad tik išsaugotum jūsų santykius. Pasakyk žmogui, su kuriuo turi meilės romaną, kad viskas baigta. Tai daryti antru žingsniu yra būtina tam, kad apsaugotum save. Žmogus, su kuriuo ruošiesi išsiskirti, gali būti labai įskaudintas ir pranešti tavo partneriui, kad tu jį apgaudinėjai. Yra daug lengviau, jei tu jam jau pasakei, kad turėjai romaną, nei tada, kai jis apie tai išgirsta iš ko nors kito. Pasakyk žmogui, su kuriuo buvai neištikima, kad tai, ką jūs darėte, buvo klaida. Svarbu, kad pasakytum jam, kad dabar tu stengsies padaryti viską, kad kiti tavo santykiai pasisektų, ir kad dėl to jis nebegali likti tavo gyvenimo dalimi. Visam laikui užbaik romaną, kurį turėjai.

Jis myli mane... kaip auką

autorius

Tarp vyrų ir moterų dažnai būna nesutarimų. Taip vyksta todėl, kad vienai ir tai pačiai sąvokai priskiriame skirtingas reikšmes. Ji sako: "Aš tave myliu", o turi omenyje: "Myliu tavo pinigus", arba "Pagimdysiu tau vaiką", o galbūt "Niekur tavęs nepaleisiu". Daug reikšmių, tiesa? Jis sako jai: "Aš tave myliu", o turi omenyje "Man patinka su tavim mylėtis", arba "Gerai, kad neverti manęs įsitempti", o galbūt "Dabar privalėsi manęs klausytis". Ir tai dar ne viskas. Kaip mums suprasti vienas kitą, kai egzistuoja toks didelis, atrodytų pažįstamų ir suprantamų jausmų, galimų traktavimų kiekis. Pasirodo, jei žinai, kaip vyras supranta meilę, galima nuspėti būsimus jūsų santykius! Tą pažymėjo net Aristotelis, išskyręs 6 meilės rūšis. AGAPE – pasiaukojanti meilė. Vyras, kuris suvokia šį jausmą, kaip atsidavimą, padarys viską, kad mylimajai būtų gera. Kaip jis save išduoda. Greičiausiai jis ilgai su jumis draugavo ir tik po to prisipažino meilėje. Jūs pastebite, kad jis niekada nereikalauja atsako į jo jausmus. Kai toks vyras sako jums "Aš tave myliu", reikia suprasti: "Atiduosiu tau paskutinius marškinius". Ko iš jo tikėtis. Tokia meilė, be abejo, turi daug teigiamų savybių. Vyras, kuris nuolat aukoja save ir savo interesus dėl jūsų, pelno pasitikėjimą ir pagarbą. Tačiau nieko daugiau, išskyrus tai. Paprastai totalus rūpinimasis pradeda įgristi. Tai, be abejo, malonu, tačiau seksualinės traukos tikrai neskatina.

Meilė per atstumą

autorius
Meilė per atstumą

Jei su savo svajonių vyru susipažįsti kavinėje, šokiuose, bibliotekoje ar dar kur ir paaiškėja, jog jūs gyvenate tame pačiame mieste, - puiku! Draugystei ir meilei kelias atviras. Tačiau būna, kad fantastišką nepažįstamąjį sutinki toli nuo namų – seminaruose, kurorte arba autobuse. Akimirka, - ir tarp Jūsų jau įsiplieskė deginanti aistra! Džiaugiesi kiekviena kartu praleista akimirka, pamiršti viską aplinkui, tačiau…kuo arčiau išsiskyrimo valanda, tuo neramiau tu jautiesi – juk Jūs gyvenate toli vienas nuo kito, vadinasi ir matysitės retai! Kuo gi grįsta meilė per atstumą ir kas taves laukia, jei jau apsispręsi, kad be savojo princo gyventi tiesiog negali. Didžiausias skirtumas tarp kasdienio bendravimo, kai įsimylėjėliai gyvena tame pačiame mieste ir kai užsimezga ryšys tarp skirtinguose miestuose, o gal net skirtingose valstybėse gyvenančių moters ir vyro, be abejo, yra fizinis kontaktas. Pirmuoju atveju, jis yra natūrali santykių dalis, antruoju, - didžiąją laiko dalį jo paprasčiausiai nėra. Tai reiškia, kad kai kitos merginos glaustysis prie savo vaikinų, tu galėsi mėgautis tik prisiminimais arba svajoti. Be abejo, reti pasimatymai įmanomi ir tada, kai tu ir vaikinas gyvenate tame pačiame mieste. Tačiau tokiu atveju, jei objektyvių priežasčių nesimatyti nėra, o tu jauti, kad jis stengiasi išlaikyti atstumą, - tai rodo, kad fizinis kontaktas tavo brangiausiojo nevilioja. Kodėl? Į šį klausimą psichologai turi keletą atsakymų.

Meilė gali būti amžina

autorius

Kas dešimta pora meilę, kuri egzistavo santykių pradžioje, išsaugo dvidešimčiai metų ar dar ilgiau. Tokias išvadas padarė Niujorko Stony Brooko universiteto mokslininkai, kurie naudodami magnetinės rezonansinės tomografijos metodą palygino cheminius procesus, vykstančius ką tik įsimylėjusių porų ir porų, kartu gyvenančių ilgiau nei 20 metų, smegenyse. Mokslininkai nustatė, kad kai kurių ilgą laiką kartu gyvenančių porų smegenyse pamačius partnerio fotografiją vykdavo visiškai tokios pačios cheminės reakcijos, kaip ir žmonių, išgyvenančių ankstyvąjį įsimylėjimo periodą. Šis atradimas paneigė tradicinį įsitikinimą, kad su meile susiję, pakilią nuotaiką sąlygojantys cheminiai procesai pradeda silpnėti praėjus vos 15 mėnesių nuo santykių pradžios ir visiškai išnyksta per dešimt metų. Anksčiau skirtingi tyrinėtojai yra teigę, kad meilė miršta per 12-15 mėnesių, trejus ir septynerius metus.

Menas būti kartu (I dalis)

autorius
Menas būti kartu (I dalis)

„Man sunku sutarti su vyru, dažnai pykstamės” „sūnus tiesiog nesuvaldomas, visai manęs neklauso”, „tarp draugų jaučiuosi labai prastai, nemoku bendrauti”… Daugelis problemų, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichologą, yra susijusios su santykiais. Kaip surasti bendrą kalbą, susikalbėti, būti kartu? Ką tai reiškia – mylėti kitą žmogų? Klausimai, į kuriuos atsakymų kiekvienas iš mūsų ieškome skirtingais būdais. Tačiau ieškome to paties, tad galime tikėtis, kad egzistuoja ir universalios tiesos bei šiame kelyje padedantys orientyrai. Pamėginkime pažvelgti, kas apie tai rašoma filosofinėje, psichologinėje literatūroje. Galbūt tai padės geriau suvokti kai kuriuos dalykus, arba iškels naujų klausimų, paskatins kitaip pasižiūrėti į tai, kas vyksta. Jokiu būdu nepretenduoju pateikti išsamią mokslinę analizę. Ne, aš noriu aptarti tas mintis, kurios man atrodo vertingos, skatinančios pamatyti ir suprasti daugiau, giliau, ir neabejotinai yra svarbios man pačiai, susijusios su tuo, kas artima širdžiai – egzistencine, humanistine psichologija. Kodėl žmonės bendrauja? Ko jie iš tiesų nori vienas iš kito? Kartais savo poreikius išsakome tiesiogiai („gal gali paduoti druskos”, „man reikia tavo pagalbos”), o kartais mūsų norai lieka paslėpti po sakomais žodžiais. Taip žodžiai: „neturiu laiko”, „turiu labai daug darbo, esu užsiėmusi” neretai slepia nenorą daryti tai, kas siūloma, atsisakymą bendrauti, dalintis laiku ir artuma.

Pirmąją meilę geriau pamiršti

autorius

Kalbama, jog pirmąją meilę žmogus atsimena ryškiausiai. Tačiau nustatyta, kad visiems bus geriau, jei atsiminimų apie ją atsikratysime kuo greičiau. Britų mokslininkai tvirtina, kad atsiminimai apie pirmąją meilę kelia rimtą pavojų būsimiems santykiams. Tyrimas parodė, kad žmogus saugo atsiminimus apie euforiją, kurią patyrė pirmą kartą įsimylėjęs. Tokiu būdu jis susidaro klaidingą įsivaizdavimą apie santykius, ieško panašių jausmų, negali surasti ir patiria nusivylimą. Kaip teigia Esekso universiteto mokslininkas Malcolmas Bryninas, pirmoji meilė tokia pavojinga būsimiems santykiams, kad idealiu atveju jis rekomenduoja jauniems žmonėms visai neįsimylėti. Kadangi realiame gyvenime tai neįmanoma, mokslininkas pataria „neatsinešti“ pirmosios meilės patirties į tolimesnius ilgalaikius santykius ir realiai įvertinti savo lūkesčius.

Ištikimybė ir meilė šeimyniniame gyvenime

autorius
Ištikimybė ir meilė šeimyniniame gyvenime

Yra žinomas faktas, kurį ypač gerai suvokia vedusios poros, kad ištikimybė ir meilė - tai du pilioriai, ant kurių laikosi šeimyninis gyvenimas. Abu pilioriai yra lygiai svarbūs santuokiniame gyvenime. Kai jie sugriūva, šeimyninis gyvenimas virsta pragaru. Mūsų žmogiškasis trūkumas yra tas, kad mes tuos du piliorius stengiamės pakeisti kitais, sukurtais žmogaus ir turinčiais daug defektų. Mūsų protas yra „išplautas" klaidingos ištikimybės ir bendradarbiavimo santuokoje idėjos. Dešimtmečiais visuomenei teigiama, kad santuoka daugiau nebėra sudaroma visam gyvenimui. Iš esmės klaidingos ir keliančios įtampą idėjos dabar jau priimamos bemaž kaip tiesa. Mes gyvename laikmečiu, kai daugumos nuomonė laikoma tiesa, kuri prieštarauja Evangelinei tiesai - Dievo žodžiui. Kiekvienas galime paliudyti masinės informacijos priemonių, dainų, filmų ir muilo operų pateikiamą klaidingą meilės ir ištikimybės suvokimą santuokoje. Reklama kursto (provokuoja) egoizmo ir puikybės jausmus - aš ir tik aš, sukelia painiavą ir įtampą šeimose, tarsi visas pasaulis susidėtų iš sugriuvusių šeimų, gyvenimo susidėjus ir ištuokų. Tai yra pagiežos, gynybos, pykčio ir pavydo rezultatas apgaubtose paslapties, stokojančiose nuoširdumo ir kupinose nusivylimo sprendžiant problemas situacijose. Didžiulės agentūros, norinčios destruktyviai pavaizduoti tiesą ir meilę, žinoma, turi finansines galimybes aiškiai ir įtikinamai perteikti savo žinią.

Meilė ir susižavėjimas...

autorius
Meilė ir susižavėjimas...

Kas yra meilė... Susižavėjimas... Man šitie jausmai atrodo tokie artimi ir vienas su kitu susiję... Kur yra riba, tarp susižavėjimo ir meilės... Kada ateina tas momentas kai žmogui jauti kažką daugiau nei tik susižavėjimą juo... Ar tai jau būna meilė... Ir išviso kas yra meilė... Ar tai nėra tas pats susižavėjimas... Ar galima mylėti žmogų ir nesižavėti juo... Ir atvirkščiai ar galima žavėtis žmogumi ir nemylėti... Kažkurią dieną man pasakė, kad aš neskiriu meilės nuo susižavėjimo... Tikrai... Nuo tos dienos aš vis bandau surasti skirtumų tarp meilės ir susižavėjimo... Bandau rasti ribą kurią peržengus susižavėjimas virsta meile... Bandau, bet kol kas negaliu... Ar tai įmanoma... Ar tai nėra individualu... Kas vienam atrodo meilė - kitam gal tik susižavėjimas... Nemanau kad kas nors galėtų tiksliai pasakyti kur yra riba, tikrai nemanau... Atrodo kas čia tokio kažkas ėmė ir pasakė kad aš neskiriu meilės nuo susižavėjimo... Gal ir nieko, tačiau dabar mano galvoje sukasi mintys... Mintys apie taip dažnai mūsų vartojamus žodžius... Apie jausmus kuriuos jaučiam kiekvienas, tačiau nei vienas tiksliai nežinom kas tai yra... Tie jausmai tiesiog ateina į mūsų širdis, į mūsų protus... Ir kuo daugiau aš apie tai galvoju, tuo labiau įsitikinu kad aš ir nenoriu žinoti skirtumo tarp šių dviejų labai gražių jausmų... Aš ir toliau noriu nejausti jokio skirtumo tarp meilės ir susižavėjimo...

Įsimylėjusiems... autentiškos žinutės, eilėraščiai

autorius
Įsimylėjusiems... autentiškos žinutės, eilėraščiai

Dviejų žmonių polėkiai, ir visai nesvarbu, kokie šių žmonių vardai. Ar suklysiu juos pavadinus mylimaisiais? Žodžiai - žmonių kalba. Ir kartą sumanyti, ištarti ar parašyti, jie tampa visų žmonių - nes visi mes esame susiję. Šekspyras vienoje savo komedijų „As you like it" rašė apie Septynis žmogaus amžius (Seven ages of man). Šiame monologe žmogaus gyvenimas lyginamas su scena, kurioje žmogus lyg aktorius atlieka įvairius gyvenimo vaidmenis, suskirstytus pagal jo amžių. Pirmasis - kūdikystė, antrasis - vaikystė, trečiasis - paauglystė, ketvirtasis - jaunystė, penktasis - branda, šeštasis - senatvė, septintasis - „antroji vaikystė". Kam čia rašau apie Šekspyrą? Todėl, kad šita meilės poezija, jeigu ją taip galima pavadinti (nors iš tikro vardai nėra esminis dalykas), pagal Šekspyrą atitiktų paauglio gyvenimo tarpsnį, kurį jis apibūdina kaip gražiausią žmogaus gyvenimo etapą: jis įsimyli, jį jaudina (suaugusio žmogaus akimis žiūrint) „paprasti dalykai", savo jausmus jis reiškia per poeziją ir galbūt kitokias meno formas. Kaip ir iš visko gyvenime, galima iš to nusijuokti, o galima tuo ir pasigrožėti. Juk kiekvienas gyvenimo etapas ypatingas ir nuostabus, todėl sakau: Dalinkimės polėkiu ir švęskime džiaugsmą! Nes džiaugsmo niekad nebus perdaug!

Meilės būsena

autorius

Meilė yra būsena. Ji yra pastovi ir amžina. Meilė yra sąmonės išraiška - būsena. Meilė yra visur, ji - pasaulio pagrindas, kaip ir visos Kūrinijos. Iš jos gimsta Grožis, kurį matome, Išmintis, kurią įgyjame ir Laisvė, kurioje matome Meilę. Meilė niekada nesibaigia, niekada ir niekur nedingsta, tačiau nevaldomas protas ne akimirkai nebūna be veiklos ir pastoviai kuria chaoso principu. Protas paima ir suasmenina, sukoncentruoja žmogaus mintis į konkretų objektą, jį išskirdamas iš kitų. Pvz.: Jūs mylite gamtą ir visa jos išraišką, bet įvyksta kažkas, kas jus priverčia susikoncentruoti į vieną objektą, ir tuomet jūs pradedate apie jį suktis savaisiais tikslais. Taip jūs vientisą nedalomą pasaulį padalinate į daugybę dalių, suardote harmoniją, ir tampate prisirišęs prie savo minčių koncentrato, patikusio labiau už kitus objektus. Štai tada Meilė virsta jausmu, jausmas gimdo aistrą, norą turėti, valdyti, tuo būdu vyksta vidinis konfliktas, iš kurio gimsta pavydas, nusivylimas, kerštas, išsiskyrimas, kančia, jeigu objektas nepateisina jūsų vilčių. Meilė nežino, nepažįsta vergovės, ji yra nedali, visą apimanti, viską skandinanti savyje. Meilė yra Tiesa, ji yra ir visada bus, tik protas daro ją asmenišką, o žinių neturėjimas paverčia ją kančia. Mylėti reiškia paleisti, suteikti, atiduoti ir atsiduoti, - reiškia neįpareigoti, viską ištverti ir išlikti. Meilė tai - absoliutus atleidimas, o tai reiškia, kad nėra įsižeidimo.

Nesidangstykite meile

autorius
Nesidangstykite meile

Po galais, "meilė" yra žmonių sugalvotas žodis, ant kurio žmonės sukaria visus šunis, ir kiekvienas ją įsivaizduoja kitaip. Kol nesutariame bendrai, kas ta meilė - tik aušiname burnas naudodami šį žodį, nes vienas šneka apie batus, kitas - apie ratus. "Meilė" yra patogus žodis. O aš sakau, nesidangstykite meile, sakykite taip, kaip yra. Nesidangstykite "meile" aiškindami, kitų veiksmus. Kaip paprasta pasakyti "jie viską ištvėrė, nes mylėjo vienas kitą". Greičiausiai jūs nė nežinote, kodėl jie viską ištvėrė. Galbūt todėl, kad palaikė vienas kitą. Galbūt todėl, kad kartu darydami tai, ką darė, buvo laimingi. Ir dar galėjo būti begalės priežasčių, kurių jūs nežinote, bet taip paprasta visa tai įvardinti kaip "meilė". Kaip paprasta pasakyti "jis laukė jos, nes mylėjo ją". Argi ne tiksliau būtų pasakyti "jis laukė jos, nes norėjo būti kartu su ja". Kai sakai, jog "jis neskiria man pakankamai dėmesio, nes nemyli manęs", galbūt pagalvok, kokia tikroji priežastis. Religija moko, jog visos problemos kyla tik dėl to, jog nemylime Dievo ir vieni kitų. Jie siūlo paprastą sprendimą visoms problemoms - meilė. O jei paklausi, kas tai yra ir kaip tai įgyvendinti, tada suprasi, kad po tuo jų siūlomu sprendimu visko paslėpta daugiau nei po rudeniniais lapais. Nesidangstykite "meile" aiškindami savo veiksmus ar teisindamiesi. Argi ne teisingiau yra sakyti "aš teku, nes noriu kurti šeimą su juo", nei sakyti "aš teku, nes myliu jį".

Ar jūs pasiruošę meilei?

autorius
Ar jūs pasiruošę meilei?

Galbūt jums nesiseka meilėje, nes neišmokote mylėti...kol kas. Šis metodas tikrai veiksmingas. Matau, kiek daug žmonių bando dalintis savo meile, ir jos neturi. Aišku, jų dalijimasis atneša kitiems bėdų. Galite galvoti, kad dalinatės savo meile, bet dalinatės tik savo bėdomis, nes tai yra viskas, ką turite. Jūs tikitės, svajojate, o koks rezultatas? Svajonėse meilė nuostabi; realybėje ji tampa nelaime, pragaru. Prieš tapdami mylimuoju, pirmiausia turite tapti meile. Žmonės mano, kad jie taps meile tik įsimylėję. Jų logika kvaila. Negali tapti mylimuoju, kol neturi meilės - o meilės jūs neturite. Kiekvienas įsitikinęs, kad sugeba mylėti; tiesiog jam reikia rasti kažką, kas jo meilę priimtų. Jis pilnas meilės energijos; jam tereikia žmogaus, kuris jį priimtų. Taip žmonės ir gyvena, randa. Dažnai jie sutinka nuostabių žmonių, bet galiausiai viskas tampa apgailėtina. Jie mano, kad dalinasi meile - jie dalinasi tik savo vienatve. Jie mano, kad dalinasi kažkuo dievišku - jie dalinasi tik savo bjaurumu. Jie mano, kad dalinasi pačia savo esybe - bet jie dalinasi tik savo purvinu paviršiumi. Jie patys nepažįsta savo esmės - toks vargšas žmogus. Turtingas žmogus yra tas, kurio gyvenime pilna poezijos, šokio, šventės, tylos, susicentravimo, įsišakinijimo. Turtingas žmogus tas, kuris toks pilnas kaip debesys lietaus sezonu, pasiruošęs lietumi išsilieti ant kiekvieno pakeleivio. Arba kaip pumpuras, pasiruošęs dalintis savo aromatu su bet kuriuo vėju ar keliauninku.