Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.
Višta ar kiaušinis, Baltai ar slavai? Iš vadinamosios indoeuropiečių prokalbės išsirito tiek Baltai, tiek slavai, tiek germanai. Tačiau Baltų – slavų Kalbų problematika yra išskirtinė, sako profesorius R. Eckertas. Kas atsirado pirmiau – Baltai ar slavai? Pasak profesoriaus, yra įvairių teorijų, yra mitų ir legendų. Augustas Šleicheris XIX amžiuje sukūrė prokalbių teoriją, kurioje buvo teigiama, ... Skaityti toliau
Civilizacija, kuriai Mes priklausome, nėra miestų, metropolių, mūro anei rašto civilizacija. Ir vis dėlto ji turi visus civilizacijos požymius. Tačiau ji grindžia save kitais pagrindais. Betarpiškas stichijų ir pirminių elementų suvaldymas, tai jos esmė. Ir natūros, Gamtos daiktų bei elementų panaudojimas civilizacijos statybai. Tai stichijų civilizacija. Ne gamtinis būvis, kuriame stichijos ir daiktai, žvėrys ir priešai užgriūva kaip neišvengiama duotybė ir gentis išgyvena reaguodama, priešindamasi, ieškodama nišos, prieglobsčio Girioje, medžioklėje, ar stepėje, nomadinėje gyvulininkystėje. Ar žemdirbystėje – ten, kur yra irigacija ar derlingą dumblą kasmet nešantys potvyniai. Mes darėme kitaip. Mes iš Gamtos elementų kūrėme civilizacines plytas. Tai ekologiška civilizacija, jeigu norime. Jos plytos buvo Medis, jos cementas samanos ir Žemė ir smėlis. Tai ką nors reiškia? Taip. Nes ji buvo pakilusi virš Gamtos tiek, kad galėjo racionaliai ir drauge meditatyviai (Rūpintojėlis) naudoti ją kaip pagrindą Kultūrai kurti. Kultūra, paremta meditatyviniu pradu, primenanti japonų šintoizmą, ir savo pagrindo Gyvybei ir plėtrai pagimdžiusi aktyvaus kario idealą (samurajus, Vytis). Mes tą aptarsime. Bet prieš tai apie civilizaciją kaip tokią.
Nuo to, ką iki šiol pasakojau, gali manyti kiekvienas, jog didžiai karingi yra buvę, drąsūs, kantrūs bei narsūs karėje žmonės, o namuose dori, malonūs ir taikūs ūkininkai, noris visados ne vien ginkluoti namie brūzdė ar kelionę keliavo, bet pačiose suvodbose ginkluoti linksminos, pavojaus nevengė, tardami: "Nuo vilko bėgęs, mešką sutiksi", kaipogi ne vien reikėjo saugotis ... Skaityti toliau
Lietuvių chartija – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto 1949 m. birželio 14 d. parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ 1949 m. Augsburge paskelbtas dokumentas, išreiškiantis Lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Lietuvių chartija sumanyta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijai, kurią sudarė Domas Krivickas, Kipras Bielinis, Petras Karvelis, Vytautas Vaitiekūnas ir Mečys Valiukėnas1948 m. kuriant Pasaulio Lietuvių bendruomenę – Lietuvių chartija paskelbta kartu su laikinaisiais Pasaulio Lietuvių bendruomenės nuostatais. Lietuvių Charta LIETUVIŲ TAUTA, užsigrūdinusi amžių ... Skaityti toliau
Kalbėdami apie užjūrio kolonijas, turtus nešusias turtingiausiomis tapusioms Europos Valstybėms, užmirštame, kad šalia Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos visada galima paminėti ir Lietuvą. Jeigu kada dar kartą skaitysite Danieliaus Defo aprašytus Robinzono Kruzo nuotykius negyvenamoje saloje, tai atminkite, kad realus minėtos salos prototipas kolonizavimo amžiais buvo tiesiogiai susijęs su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir ... Skaityti toliau
Kalbėdami kasdienybėje savaja Lietuvių Kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios Baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus Žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis Mūsų Kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti Žodžio, neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame, kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz.: Dangus, ... Skaityti toliau
Būdama indoeuropiečių Kalbų Šeimos narė, Lietuvių Kalba kitų Europos Kalbų atžvilgiu nevykdo, be abejo, tokios skirtingos Pasaulio interpretacijos, kaip semitų-chamitų ar Uralo-Altajaus Tautų Kalbos. Vis dėlto ir joje esama tam tikro „regėjimo kampo“, kuris kitų Kalbų Žmonėms vargu ar įmanomas suprasti. Sakysime, Lietuvių Kalbos veiksmažodžio 3-iasis asmuo visuose vientisiniuose laikuose turi tą pačią lytį tiek ... Skaityti toliau
Tautos mastu pradedamas naujas sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai". Šio sumanymo tikslas - surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios ... Skaityti toliau
Apie priebalsius esame svarstę kaip apie formos, skvarmõs atstovus lietuvškajame Žodyje; bandėme įspėti, ką jie ar jų tarpusavio sąveika reiškia. O ką reiškia balsė? Slėpinys ir yra, kad balsė nieko nereiškia. Balsės yra grynas garsas. Balsės paskirtis visai kita – suteikti Gyvybę, esmę, pagaliau emociją Žodžio konstrukcijai, Žodžio skeletui. Priebalsiai yra griaučiai, balsės – tai, kas griaučius paverčia gyva būtybe. Vien priebalsinė konstrukcija yra ... Skaityti toliau
Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių Kalbų. Tačiau 6 puslapiai prūsiško teksto pirmuose dviejuose katekizmuose ir 54 ... Skaityti toliau
Praėjus vos trims savaitėms po Klaipėdos krašto atplėšimo, per Vokietijos atstovą Kaune Dr. Zechliną Reicho užsienių reikalų ministeris pakvietė mane dalyvauti balandžio 20 d. Hitlerio 50 m. amžiaus sukakties proga rengiamose iškilmėse ir dideliame kariuomenės parade Berlyne. Prezidentūroje ir užsienių reikalų ministerijoje buvo svarstomas klausimas – važiuoti į Berlyną ar ne. Buvo nutarta važiuoti… Berlyno geležinkelių stoty Friedrichstrasse mus sutiko vienas vokiečių generolas ir generalinio štabo pulkininkas Schulz, kaip vokiečių kariuomenės vadovybės atstovai, be to, vokiečių užsienių reikalų ministerijos Skandinavijos ir Pabaltijo skyriaus viršininkas von Grundherr, Lietuvos atstovas Vokietijoje Škirpa ir kiti. Iš stoties buvome nuvežti į Adlon viešbutį Unter den Linden, prie kurio buvo išrikiuota pėstininkų garbės kuopą su karo orkestru mus pasitikti. Man teko priimti kuopos vado raportą, apeiti rikiuotę-frontą ir priimti suteiktą mūsų delegacijai karinę pagarbą.
Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti, t.y. suteikti visas galimybes Žmonai visuomet būti patraukliai; 3. Ginti ir saugoti; 4. Mokyti savo Žmoną, teikti jai dvasines žinias; 5. Nuolat apdovanoti ją pasitikėjimu, Meile ir švelniais žodžiais; 6. Niekada jos neliūdinti ir neskriausti. ... Skaityti toliau
