Sveikos mitybos pagrindai nuo gimimo

baby, pumpkin patch, pumpkin picking

Sveikos mitybos pagrindų kūdikis pradeda mokytis nuo pat gimimo, nors iki 6 mėnesių jo maistas bus tik tavo pienas (arba mišinukas, jei dėl kokių nors priežasčių žindyti mažylio negalėsi). Štai kaip tu gali prisidėti prie sveikos mitybos įgūdžių formavimo pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais: Maitink, kai kūdikis yra išalkęs. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais maitink tuomet, kai mažylis yra praalkęs, o ne pagal iš anksto nustatytą grafiką. Kiekvienas kūdikis yra savitas: vieni valgo rečiau ir ramiai miega tarp maitinimų, kiti linkę „užkąsti“ dažniau. Naujagimiai puikiai jaučia, kada yra išalkę ir apie tai praneša niurzgėdami, verkdami, instinktyviai ieškodami krūties – ilgainiui pati išmoksi atpažinti savo mažylio siunčiamus „alkio“ ženklus. Nesijaudink, laikui bėgant maitinimų skaičius bet kokiu atveju mažės, o grafikas susidėlios savaime. Nemaitink per prievartą. Net jei tau atrodo, kad kūdikis suvalgė per mažai, neversk jo valgyti dar. Naujagimiai ir kūdikiai natūraliai jaučia ne tik alkį, bet ir sotumą. Jei raginsi vaiką valgyti daugiau, nei jis nori, ilgainiui jis praras gebėjimą atpažinti sotumo jausmą, ir jis bus linkęs persivalgyti.

Kada pradėti maitinti kietu maistu?

Kada pradėti maitinti kietu maistu?

Ko gero, nekantraujantys seneliai ar vyresnius vaikus auginantys draugai gali pradėti tave raginti duoti kūdikiui taip vadinamo „kieto“ maisto kai jam sukaks keturi mėnesiai. Kai kurie senesnio kirpimo pediatrai taip pat vis dar gali rekomenduoti duoti kieto maisto vos keturių mėnesių sulaukusiam kūdikiui, tačiau absoliuti dauguma vadovaujasi 2001 m. atnaujintomis PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijomis ir pataria palaukti šešių mėnesių. Jos pagrįstos tyrimais ir stebėjimais, kurie parodė, kad iki to laiko visus mažylio mitybos poreikius patenkina motinos pienas ir tai daro geriau, nei bet kurios kitos alternatyvos. Kas, jei pradėsiu kūdikiui duoti kieto maisto anksčiau? Kalbant apskritai, tyrimai parodė, kad per ankstyvas primaitinimas kietu maistu padidina alergijos maisto produktams riziką, apsunkina maistinių medžiagų iš motinos pieno pasisavinimą, o anksti kietu maistu pradėti maitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Be to, jaunesnio nei šešių mėnesių kūdikio žarnynas ir inkstai dar nėra pakankamai išsivystę, kad susitvarkytų su įvairiu maistu.

Primaitinimas kietu maistu

Primaitinimas kietu maistu

Kieto maisto jaunesniam nei 4 mėnesių kūdikiui duoti negalima, nes jo virškinimo sistema dar nėra tam pasirengusi, kietame maiste nėra kūdikiui būtinų maistinių medžiagų, o esamos įsisavinamos sunkiai. Be to, per ankstyvas primaitinimas kietu maistu siejamas su alerginėmis reakcijomis maistui. Įprastas laikas, kada kūdikiui reikėtų pradėti duoti ir kieto maisto, yra šeši mėnesiai, tačiau vaikutis yra unikalus, ir šis laikas gali ateiti šiek tiek anksčiau ar šiek tiek vėliau. Tikslių rekomendacijų klausk savo gydytojo. Nuo kokio maisto pradėti? Tiesa yra ta, kad rekomendacijos skirtingose šalyse yra skirtingos. Europoje (taip pat ir Lietuvoje) pastaraisiais metais rekomenduojama pradėti nuo daržovių tyrelių (dažniausiai tai būna morkų tyrė). JAV vis dar populiariausia pradėti nuo grūdų košių (paprastai ryžių košės, nes joje nėra glitimo (arba kitaip gliuteno)), o štai Afrikoje pirmas rimtas maistas dažnai būna mėsa. Kas link prieskonių, Lietuvoje kūdikius stengiamasi maitinti prėsku, jokiais prieskoniais negardintu maistu, tačiau Indijoje sodrūs ir net labai aštrūs prieskoniai yra vaiko kasdienybė vos ne nuo pirmųjų dienų. Taigi, vienos tiesos šiuo atveju nėra, ir apsispręsti, nuo ko pradėsite, turite patys (arba padedami vaiką prižiūrinčio pediatro). Galiausiai, jūsų sprendimą gali paveikti ir vaikas: kartais pasitaiko, kad mažylis kategoriškai atsisako valgyti kūdikišką maistą, nuo krūties peršokdamas „tiesiai prie karbonadų“ (ta prasme, suaugusiųjų maisto, pagardinto prieskoniais).

Paauglys nori būti išgirstas

Paauglys nori būti išgirstas

Nebesusišneku su sūnumi. Viską suprantu, kad paauglystė sunkus amžius, na, bet ne tiek. Drasko akis, atsikalbinėja, kad ir ką bepasakyčiau. O svarbiausia, kad ir su tėvu nesiskaito. Ir geruoju, ir piktuoju bandau kalbėtis, o jis kaip kurčias. Bandžiau prikalbinti nueiti pas psichologą. Be šansų. Tik pasišaipė ir tiek. Kaip man elgtis? Psichologė Irena Ramoškaitė: Paauglių tėvai neretai skundžiasi atžariu atžalų elgesiu, per grubia kalba, vis dažniau pasitaikančiu melu ar iš viso nereagavimu į jų pastabas ar prašymus. Sociologinių tyrimų duomenimis, iš visų paauglių auklėjimo sunkumų būtent šie yra paplitę labiausiai. Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo "suaugimo" išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis "jau didelis".

Naujas paauglių jaukas

Naujas paauglių jaukas

Širdies infarktas, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis, insultas ar vėžys – visus šiuos sveikatos sutrikimus ir daugelį kitų gali sukelti lakiųjų organinių cheminių medžiagų naudojimas ar žolių mišinių vartojimas ne pagal paskirtį. Tačiau jaunimas linkęs juos bandyti ir nuodijasi, negalvodamas apie pasekmes sveikatai. Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės jau yra uždraudęs tam tikrų medžiagų patekimą į rinką ir siekia apriboti keleto naujų platinimą. Kasmet rinkoje atsiranda 1-2 tūkst. naujų cheminių medžiagų. Skatinant jas vartoti ne pagal paskirtį, keliama rimta grėsmė žmonių sveikatai. Cheminių medžiagų, dar vadinamų „buzais", „poperiais", „niochais", uostymas yra tapęs paauglystės problema. Tiek internete, tiek parduotuvėse šios medžiagos pristatomos ir parduodamos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai bei odinių dirbinių valikliai. Kaip teigia Narkotikų kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė, Lietuva nesiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Ir jeigu jaunimas kažką naujo svaiginimuisi išbando kitur, dažniausiai panašūs pranešimai pasirodo ir mūsų šalyje. „Šiuo metu dedama labai daug pastangų, kad tų medžiagų, kurias jaunimas vartoja svaiginimuisi, platinimas rinkoje būtų griežtai kontroliuojamas. Turiu omenyje augalinės ir cheminės kilmės sintetines organines medžiagas, kurios nėra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, tačiau veikia žmogaus psichiką".

Prastas miegas žaloja paauglių sveikatą

Prastas miegas žaloja paauglių sveikatą

Tyrėjai teigia, jog labai daug paauglių mažai miegodami bei užmigdami prie veikiančių elektros prietaisų kenkia savo sveikatai. Trečdalis apklaustų 12–16 metų paauglių miegojo tik 4–7 valandas per naktį. Ekspertai rekomenduoja miegoti bent 8 valandas. Miego taryba, atlikusi 1 tūkst. paauglių apklausą, teigia, jog tokie prietaisai miegamuosiuose kaip kompiuteriai ir televizoriai – svarbiausi prasto miego veiksniai. Beveik ketvirtadalis paauglių prisipažino, kad bent kartą per savaitę užmigo žiūrėdami televizorių, klausydami muzikos ar su kitu veikiančiu elektros prietaisu. Beveik visi savo miegamuosiuose turi telefoną, muzikos centrą ar televizorių, o du trečdaliai – visus tris prietaisus. Trys iš keturių (58 proc.) 12–14 metų berniukų savo miegamuosiuose turėjo telefoną, muzikos grotuvą, televizorių bei žaidimų valdymo pultą. 40 proc. paauglių prisipažino, kad dienos metu jie dažnai jaučiasi pavargę, o tik 10 proc. daug dėmesio skiria geram nakties miegui. Miegas svarbus tiek fiziniam, tiek psichiniam organizmo funkcionavimui. Ankstesni tyrimai rodo, kad mažai miegantiems žmonėms paprastai kyla problemų dėl viršsvorio, jie linkę nutukti. Jungtinės Karalystės tyrėjai nustatė, kad miego trūkumas gali lemti hormonų pakitimus, kurie skatintų organizmą valgyti saldumynus bei daug krakmolo turintį maistą.

Paaugliškos draugystės pamokos būna skaudžios

Paaugliškos draugystės pamokos būna skaudžios

Dabar aš, kaip ir visos mamos, drebančia širdim laukiu savo penkiolikmetės dukros, grįžtančios iš draugų gimtadienio, baru, jei nepareina laiku namo. Kaskart teigiu jai, kad draugus reikia labai atsargiai rinktis, kad juos patikrina gyvenimas. Kad labai dažnai paauglių draugystė nutrūksta, palikdama skausmingus išgyvenimus. Pasakoju dukrai ir savo to laikotarpio išgyvenimus... Buvau jautri ir nedrąsi paauglė. Jei užkalbindavo berniukas, skruostus išpildavo raudonis, drebėdavo ir linkdavo kojos. Suole sėdėjau viena, pertraukas praleisdavau tai su viena, tai su kita klasės drauge. Geriausios draugės neturėjau. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė, kai į klasę atėjo naujokė Valdonė. Ji drąsiai apžvelgė mus visus, pastebėjusi tuščią vietą šalia manęs, plačiai nusišypsojo: ,,Čia laisva?" Nuo tos dienos mes tapome draugėmis. Daug kalbama apie neužmirštamą pirmąją meilę, bet paaugliui gal dar didesnę žymę nei ji palieka pirmoji draugystė. Pastebite, kaip dažnai mes, suaugę, vaikų klausiame: ,,Kas tavo geriausias draugas?" Taip mes tarsi patvirtiname draugystės svarbą kiekviename amžiaus tarpsnyje. Juk tada tu jautiesi laimingas visur ir visada – klasėje, kieme tu turi artimą žmogų, kuriuo pasitiki, kuris tau pats artimiausias, artimesnis net už tėtį ir mamą. Su juo ruoši pamokas, tave meiliai pasitinka draugės mama, vaišina. Jūs geriate arbatą ar kavą, vaišinatės sumuštiniais, sprendžiate uždavinius... Kartais ir pietaujate pas draugę.

LVK Instrukcija dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo

Sužadėtiniai, norintys sudaryti bažnytinę santuoką, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatytos vestuvių datos užsiregistruoja parapijoje, kurioje nori susituokti, ir tada siunčiami į pasirengimo Santuokos sakramentui kursus. Klebonas, kurio parapijoje teikiama santuoka, turi užtikrinti tinkamą sužadėtinių parengimą, taip pat įsitikinti jų laisvu stoviu, t. y. tuo, kad jie neturi jokių kliūčių sudaryti bažnytinę santuoką, bei pasirūpinti sužadėtinių katecheze. Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti parapijoje, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę. Tada ikisantuokinės apklausos anketą ir kitus dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis už parapijos ribų sužadėtiniai pristato į parapiją, kurioje sudaroma santuoka. Kai tuokiamasi užsienyje, šie dokumentai siunčiami per vyskupijos kuriją. Tose bažnyčiose, kuriose laiminama daug santuokų, sužadėtiniai Santuokos sakramentui turi būti parengiami geriau, didesnį dėmesį skiriant sužadėtinių katechezei ir pasirengimo kursams. Tokių bažnyčių klebonai pateikia vyskupui sužadėtinių rengimo programą ir, ordinarui ją patvirtinus, gauna teisę santuokai rengti kitų parapijų sužadėtinius. Jeigu klebonas neturi galimybės gerai parengti sužadėtinius, gyvenančius ne jo parapijoje, jis turi atsisakyti laiminti jų santuoką.

Bažnytinės santuokos įregistravimo ypatybės

Bažnytinėms santuokoms keliamos tokios pačios santuokos sudarymo sąlygos kaip ir civilinėms, t.y. draudžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, pažeisti monogamijos principą, santuoka turi būti sudaroma laisva valia bei tarp veiksnių asmenų, sulaukusių aštuoniolikos metų. Be šių sąlygų bažnytine tvarka sudaromoms santuokoms keliami papildomi reikalavimai: santuoka turi būti sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotos religinės organizacijos kanonų nustatyta procedūra bei įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Šiuo metu iškyla problemų dėl bažnytinių santuokų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose, todėl tai reiktų aptarti plačiau. LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, todėl iš pirmo žvilgsnio Civilinio kodekso (toliau CK) reikalavimas registruoti bažnytine tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje gali pasirodyti prieštaraujantis Konstitucijai. Tačiau bažnytinės santuokos registravimas išreiškia viešą interesą. Tokiu būdu valstybė gali reguliuoti imperatyvių šeimos teisės principų (monogamijos, santuokos laisvos valios ir pan.) įgyvendinimą. Be to, bažnytinės santuokos įtraukimas į valstybinę apskaitą išreiškia ir sutuoktinių valią gyvenant bažnytinėje santuokoje naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis.

Bažnytinę santuoką sudarantys asmenys turės pateikti mažiau asmens duomenų

Teisingumo ministras patvirtino naujos redakcijos Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką formą ir pranešimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į šių metų liepos 15 d. priimtą Seimo nutarimą, kuriuo buvo suteiktas valstybės pripažinimas Septintosios dienos adventistų Bažnyčiai, nuo šiol į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose bus įtraukiamos ir tos santuokos, kurios bus įregistruotos ir septintosios dienos adventistų religinės bendruomenės. Vadovaujantis naująja tvarka, santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamame nustatytos formos pranešime apie santuokos įregistravimą bus nurodoma mažiau asmens duomenų. Teisingumo ministerija pažymi, kad siekiant bažnytine tvarka sudarytą santuoką įtraukti į valstybinę apskaitą, religinės bendruomenės ar bendrijos (išskyrus lotynų apeigų katalikų) įgalioti asmenys, kaip ir ankščiau, santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, turės pateikti nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą. Taip pat primename, kad pagal galiojančią tvarką, užsienio valstybėse, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, kuriose bažnytinė santuoka prilyginama civilinei santuokai ir į valstybės apskaitą neįtraukiama, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka į apskaitą Lietuvoje taip pat neįtraukiama.

Prie altoriaus - antrą kartą

Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria", - daugybę metų šie žodžiai aiškiai bylojo apie tai, jog prie altoriaus einama tik kartą per visą gyvenimą. Tačiau Bažnyčios kanonai santuokos priesaikos žodžius leidžia tarti ir antrąjį kartą. Tiesa, tik tuomet, jei bažnytinis tribunolas, atlikęs tyrimą, pripažįsta, kad pirmoji santuoka negaliojo nuo pat santuokos sakramento priėmimo pradžios. 1983 metais Vatikanas paskelbė kanonus, kurie palengvino bažnytinio tribunolo darbą tiriant santuokų paskelbimo negaliojančiomis bylas. Vargu ar popiežius Jonas Paulius II manė, kad šia galimybe skubės pasinaudoti šimtai tūkstančių tikinčiųjų visame pasaulyje. 2000 m. Vatikanas skelbė, jog tiria 1000 žmonių prašymus anuliuoti bažnytines santuokas. Kaip per 9 metus augo prašymų skaičiai, galima iliustruoti kad ir Telšių vyskupijos, kuriai priklauso Klaipėdos apskritis, pavyzdžiu. Per pastaruosius keletą metų šios vyskupijos bažnytinį tribunolą kasmet pasiekia 60-70 prašymų. Tribunolo teisėjo Domo Gatauto teigimu, daugiausiai jų - iš Klaipėdos miesto. Faktą, kad per keletą metų pastebimai daugėjo asmenų, norinčių, kad tribunolas pripažintų jų santuokas negaliojančiomis, kunigas vertina ramiai.

Bažnytines skyrybos: ar įmanoma anuliuoti santuoką?

„Iš tiesų bažnytinių skyrybų nėra. Santuoka gali būti tik paskelbta negaliojančia, jei atrandama, kad priesaika buvo netikra. Mat Santuokos sakramentas – kai sutuoktinis labai sąmoningai ir laisva valia vienas kitam pažada savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, įsileisdami Dievą kaip trečią. Bažnyčia tokį pasižadėjimą vertina labai atsakingai. Jei santuoka sudaroma ne dėl to, o dėl kažkokios kitos priežasties, tai nėra tikras motyvas“, - svarstė Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Elvyra Kučinskaitė. Anot išskyrusių žmonių sielas gydančios pašnekovės, žmonės dažnai nesuvokia, kas yra Santuokos sakramentas. Nemažai jų tuokiasi bažnyčioje todėl, kad taip iškilmingiau ar gerbdami tradicijas. Santuoka „iš reikalo“. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, moteris neturėjo kito pasirinkimo, nes laukėsi kūdikio. Arba ji tuo metu nesuvokė, ką daro, nes tekėti spaudė tėvai, artimieji, o ji dėl savo jauno amžiaus ar nebrandumo šiam spaudimui pasidavė. Anot Vilniaus Arkivyskupijos tribunolo vyskupo Juozo Tunaičio, taip pat kreipiasi ir vyrai, teigdami, kad patyrė spaudimą santuokai, nes mergina laukėsi kūdikio. Taip pat bažnyčia atmeta santuoką dėl išskaičiavimo – siekiant gauti turto, pakeisti pavardę, dėl baimės likti senmerge arba noro turėti neapmokamą tarnaitę, jei vienas iš sutuoktinių smurtauja, priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, nusiteikęs neturėti vaikų.