Kodėl žmonės tampa vegetarais? Priežastys, kodėl žmones pereina į vegetarizmą. Ar verta tapti vegetaru? Vegetarizmo rūšys. Vegetarizmas: pliusai ir minusai. Kokie vegetarizmo privalumai?
Kodėl žmonės tampa vegetarais?
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atsisako mėsos ir pereina į augalinę mitybą. Dideliuose miestuose atsiranda vegetariškos kavinės ir parduotuvės. Keistas požiūris į žmogų, kuris maitinasi tik agurkais ir pomidorais jau praeityje. Kas verčia visus šiuos žmones keisti įprastą mitybos racioną? Noras išgelbėti gyvūnus? Problemos su sveikata? Kaip vegetariška mityba daro įtaką mums ir pasauliui, kuris mus supa? Atsakymą į šiuos ir kitus klausimus jūs rasite šiame straipsnyje.
Priežastys, kodėl žmones pereina į vegetarizmą
Pirmiausia reikia paminėti, kad perėjimas į vegetarizmą yra sąmoningas kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tarp augalinės mitybos šalininkų jūs vargu ar rasite tuos, kurie pasakys, kad atsisakyti mėsos juos kažkas privertė jėga. Žinoma,yra žmonių, kurie atėjo į vegetarizmą pasiūlius daktarui, dėl savo sveikatos būklės, tačiau pasirinkimą atsisakyti mėsos arba ne jiems teko daryti savarankiškai.
Problemos su sveikata – viena iš priežasčių, kodėl žmonės tampa vegetarais. Vegetariška mityba, skirtingai nei mėsos patiekalai, turi savyje mažesnį kiekį riebalų, todėl teigiamai atsiliepia visam organizmo darbui. TIems, kas rūpinasi savo sveikata, naudinga žinoti tai, kad neseni mokslininkų tyrimai parodė, kad vegetarizmo pasekėjai rečiau serga storojo žarnyno ligomis, įskaitant ir vėžiu. ()
Vakaruose jau seniai vegetarais tampa tie, kurie nori gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą. Kita perėjimo į vegetarizmą pusė – etiniai suvokimai. Deja, mūsų šalyje žmonės mažiausiai galvoja apie gyvūnų teises.
Mūsų mažųjų brolių apsauga ir sveikata pasilieka tik nedidelės aktyvistų grupės reikalas. Tie, kurie neabejingi gyvūnų likimui, atsisako vartoti mėsos patiekalus. Statistika rodo, kad Europoje, ypač Vokietijoje, mažėja mėsos produktų vartojimas.
Ir tai vyksta sąmoningai, šalyje, kuri visada buvo šlovinama savo mėsos delikatesais. () Savo straipsnyje Europos žurnalistai rėmėsi mokslinio žurnalo Food tyrimais. Rusijoje taip pat buvo pastebėtas nedidelis mėsos produktų vartojimo kritimas nuo 2016 iki 2019 metų, tačiau kritimas buvo iššauktas ne etinių suvokimų, o ekonomine situacija.
Kita priežastis, kodėl žmonės tampa vegetarais, tai religiniai įsitikinimai. Kai kurios religinės tradicijos, pavyzdžiui, judaizmas, draudžia vartoti skirtingas mėsos rūšis, kiti, pavyzdžiui, budizmas, džainizmas ir induizmas, nusako pilną mėsos atsisakymą. Tai susiję su nekenkimo arba nežudymo principu.
Dėl šitos pačios priežasties mėsos atsisako tie, kurie, rimtai užsiiminėja joga. Ahimsos, neprievartos principo laikymasis yra svarbiausias jogos filosofijoje. Žinoma, kad praeities budistų dvasininkai (praktikai) pririšdavo prie savo lazdos varpelį, kad jų garsas perspėtų gyvūnus ir vabzdžius apie žmogaus atsiradimą. Praeities budistai nenorėjo netgi atsitiktinai užlipti ant vabzdžio, atimti jo gyvybę, jau nekalbant apie mėsos vartojimą. ()
Aplinkos užteršimas, globalinis atšilimas – štai priežastys, kodėl tapti vegetaru. Tarp aplinkos apsaugos ir vegetarizmo yra glaudus ryšys. Specialiai sukurtos gyvūnų dauginimo fermos griauna aplinką vartojančios vandenį ir žemės resursus. Žinant, kad atskirose šalyse didėja mėsos produktų poreikis, tampa baugu dėl mūsų planetos ateities. Tie, kurie nori padėti aplinkiniam pasauliui, pereina į augalinę mitybą.
Žinoma, visa tai – bendros priežastys. Paliesti konkrečias (asmenines istorijas) straipsnio rėmuose neįmanoma. Yra žmonės, kurie nuo vaikystės atsisako mėsos vartojimo nežinodami nei apie gyvūnų žudymą, nei apie aplinkos problemas. Mažyliai nesijaudina dėl religinių postulatų, jie tiesiog nenori valgyti skerdienos arba, kaip sako Indijoje, mirusio maisto. Kas tai? Pilnai įmanoma, kad tai yra praeito gyvenimo patirtis ir sielos baimė prisiimti sau nuodėmę dėl eilinio gyvūno žudymo.
Ar verta tapti vegetaru?
Šis klausimas – kiekvieno asmeninis reikalas. Negalima jėga priversti žmogų kažką daryti arba kaip sakė Buda “prievarta iššaukia kančias”. Kiekvienas privalo padaryti savo pasirinkimą savarankiškai. Svarbu prisiminti ateityje, kad tai buvo mūsų pasirinkimas, sąmoningas pasirinkimas.
Neverta bijoti visuomenės teisimo ir kolegų apkalbų. Jūs darote savo pasirinkimą ir keičiate savo gyvenimą į geresnę pusę čia ir dabar, o nelaukiate “skambučio” iš savo organizmo, jūs vartojate šviežią, maistingą maistą, o ne tą, kuris chemiškai buvo apdorotas nužudant gyvūno kūną. Jeigu kalbėti apie straipsnio autoriaus pozicija (ji būtent tokia ir nepretenduoja į galutinę tiesą), tai pereiti į vegetarizmą verta.
Pradžiai pabandykite paeksperimentuoti, įvesdami iškrovos dienas: 1-2 dienos atsisakykite mėsos patiekalų ir pastebėkite savo savijautą. Greičiausiai jūs pajausite lengvumą kūne, susijusį su tuo, kad suvalgytos yrančios mėsos liekanos nustojo patekti į jūsų organizmą, jūsų kūnas taps lankstesnis ir judresnis (pastebėta per asmeninę patirtį). Svarbiausia prisiminti, kad elementus, esančius mėsos sudėtyje, juos galima gauti iš kitų produktų.
Pereinant į vegetarišką dietą, suplanuokite savo meniu, nepamirškite apie produktus, kurie turtingi baltymais. Šiandieną dideliuose miestuose yra parduotuvės su vegetariškais produktais, kur galima nupirkti šaldytus kotletus ir netgi vegetariškas dešreles. Jeigu tokios parduotuvės nėra, neverta liūdėti, internete didelis vegetariškų receptų kiekis kiekvienam skoniui. Be naudos aplinkiniam pasauliui, pas jus atsiras puiki galimybė praplėsti savo kulinarinius pomėgius. Svarbiausia – nenukrypti nuo pasirinkto kelio. Įsitvirtinkite bendraminčių palaikyme (o jų nemažai) ir atverkite sau nuostabų vegetarizmo pasaulį.
Vegetarizmo rūšys
Egzistuoja keletas vegetariškos mitybos rūšių.
– Veganizmas – pati žinomiausia ir, jeigu taip galima pasakyti, radikali vegetarizmo forma, kuri nusako pilną atsisakymą nuo gyvulinės kilmės produktų. Šios mitybos šalininkai atsisako netgi nuo pieno. Perėjimas į veganizmą turi eiti etapais. Tie, kurie tik pradeda atsisakyti skerdienos, turi atkreipti dėmesį į kitą mitybos rūšį, pavyzdžiui lakto-vegetarizmą.
– Lakto-vegetarizmas nusako atsisakymą nuo gyvulinės kilmės produktų, išskyrus pieną ir medų. Toks priėjimas prie augalinės mitybos skaitosi labiausiai paplitęs ir populiarus tarp sveiko gyvenimo būdo šalininkų, kurie nusprendė atsisakyti mėsos.
– Ovo-vegetarizmas – mitybos sistema, kur pienas nėra vartojamas, tačiau galima maitintis kiaušiniais ir medumi.
Taip pat pastaruoju metu žaliavalgystė ir vaisiavalgystė tampa vis populiaresnė. Abi dietos yra vegetariškos, trumpai paminėsime, kad žaliavalgystės šalininkai vartoja maisto produktus, kurie nėra termiškai apdorojami, vaisiavalgiams draudžiama valgyti tai, be ko augalas negali gyventi, leidžiama vartoti tik neapdorotus vaisius. Kitais žodžiais, vaisiavalgis nevalgys morkos, nes jis yra augalo šaknis ir atima iš jo gyvybę.
Kodėl verta pereiti į augalinę mitybą. Andrejus Verba. Rusų kalba:
Vegetarizmas: pliusai ir minusai
Tam, kad būti objektyviais, verta panagrinėti tam tikrus vegetarizmo trūkumus, su kuriais jūs galite susidurti pereinant į augalinę mitybą.
– Maisto gaminimas užtruks daugiau laiko ir gaminti sau teks pačiam.
– Vaisius reikia apdirbti, valyti nuo žievės ir sėklų. Tai procesas nėra greitas, jis gerokai ilgesnis už tiesiog mikrobangų krosnelėje pašildytą prekybos centre nupirktą pusfabrikatį.
– Jeigu arti jūsų darbo vietos nėra vegetariškos kavinės, jums teks patiems savarankiškai gaminti maistą ir atnešti jį pietums. Čia ne apie tai, kad vegetarai nenori valgyti makaronų, ant kurių gulėjo kotletas. Valgant vien makaronus galima pakenkti savo organizmui. Vegetariška mityba turi būti įvairi ir turi turėti visus būtinus mikroelementus.
– Vegetariški produktai greičiau genda. Jums visada reikia sekti, kaip saugomos daržovės ir vaisiai. Augalinės kilmės produktai negali būti ilgai išsaugoti, kaip parduotuviniai kotletai – įmetei į šaldiklį ir pamiršai.
– Pradžioje valgysite daugiau. Organizmas priprato prie mėsos ir to, kad pasisotinti nuo mažos porcijos. Pereinant į naują mitybą jums gali prireikti ne vienos, o dviejų salotų porcijų Tai reiškia, kad produktus pirksite dažniau. Žiemos metu šviežios daržovės ir vaisiai brangesni, todėl verta būti tam pasiruošusiems, kad pirmi vegetarizmo etapai atitiktų finansines išlaidas.
Kokie vegetarizmo privalumai?
– Sumažėja įvairių susirgimų ligų tikimybė, įskaitant onkologinių.
– Organizmas prisipildo įvairiais vitaminais ir mineralais, kurių gerokai daugiau vaisiuose ir daržovėse.
– Organizmo detoksikuojasi, išsivalo.
– Stabilizuojasi maisto medžiagų apykaita, to pasekmė – per didelio svorio atsikratymas.
– Kancerogenų, priedų, dažiklių nebuvimas maiste.
– Apsauga nuo ligų, kurias iššaukia gyvulinės kilmės produktai (pavyzdžiui, paukščių gripas).
Žinoma, didžiausias vegetarizmo pliusas yra ilgas ir sveikas gyvenimas. Tarp šios mitybos šalininkų jūs dažniau sutiksite ilgaamžius. Daugeliui tai svari priežastis susimąstyti.
Vegetarizmas Rusijoje
Vegetarizmas Rusijoje – toli gražu ne naujas reiškinys. Tolimais 1860 metais, chirurgas Aleksandras Zelenkovas Sankt Peterburge organizavo ir vadovavo pirmai vegetariškai bendruomenei, kuri gavo linksmą pavadinimą “Nei žuvis, nei mėsa”. Vėliau Zelenkovo žmona parašys ir išleis pirmą kulinarinę knygą, sudarytą iš vegetariškų receptų, pavadinimu “Aš niekieno nevalgau”.
Vegetarizmas plačiai išsiplėtė dėka klasikinės rusų literatūros, dėka, Levo Nikolajevičiaus Tolstojaus. Knyga, kurią paskui pavadins vegetaro biblija, vadinosi “Pirmas laiptas”, ji iššaukė didžiulį rezonansą, joje buvo kalbama apie vegetarizmo naudą ir žalą, jie kėlė etikos ir moralės klausimus.
Priimta laikyti, kad laikas nuo šios knygos pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo buvo aktyvus vegetarizmo pasaulėžiūros skleidimas. 1984 metais vien Peterburge egzistavo įstaiga (заведение), kurioje gamino vegetarišką mitybą. Jau 1896 metais tokia įstaiga atsidaro Maskvoje.
1901 metais, mums jau žinomas daktaras Zelenkovas atidaro Peterburge “Vegetarišką visuomenę”, kuri užsiiminėjo moksliniu pagrindimu dėl būtino perėjimo į vegetarišką mitybą, kurią sudarė šiam klausimui parinktos knygos. Tada analogiška visuomenė atsidaro Maskvoje, ten taip pat atsidaro ir pirma vegetarams įstaiga (заведение), 1911 metais jų buvo penkios. 1909 metais pradėjo būti leidžiamas žurnalas “Vegetariška apžvalga”.
Pirmojo pasaulinio karo metu vegetariška visuomenė savo veiksmais parodė, kad jų gyvenimo būdas ne tik tobulos idėjos ir svajonės. Valgyklos buvo perdarytos į ligonines, o pasilikusios nemokamai kas dieną maitindavo atsargos karius. Nepamiršo vegetarai ir apie mūsų mažuosius brolius: arkliams buvo statomos stoginės.
Kai pasirodė, kad visiems jau įrodyta, jog vegetarų bendruomenė tai ne keisti žmonės, o patikima atrama visuomenei, šį puslapį iš istorijos nusprendė ištrinti. Nauja valdžia nusprendė, kad ūkininkai, užsiiminėję vegetarišku ūkiu gyvena per daug gerai, tai kartu su išbuožinimu atėjo ir vegetarizmo draudimas. Sovietų valdžia iki paskutinio momento buvo prieš augalinės mitybos idėją. 1961 metais sovietų žodynai rašė apie tai, kad vegetarizmas melagingas ir nėra mokslinis, neturintis ir negalintis turėti šalininkų Sovietų Sąjungoje.
1990 kartu su permainų vėju sugrįžo ir susidomėjimas augaline mityba. Žmonės gavo didžiulį kiekį iki tol jiems neprieinamos informacijos apie jogą, mitybą, filosofiją. Šiandieną pasaulis lojalus tiems, kas atsisakė nuo gyvūnų žudymo. Egzistuoja daugybė kavinių ir parduotuvių, skirtų vegetarams, leidžiančių knygas, yra tinklapiai internete. Žinoma, dabar egzistuoja tie, kurie mėsos atsisakymą vertina skeptiškai, pašiepdami juos “žolės valgytojais”. Neverta laikyti pykčio ir įsižeisti ant tokių žmonių: visuomenės stereotipai atkaklūs ir kartais jie pasiekia gilią mūsų šiuolaikinių žmonių praeitį.
Kokie žmonės tampa vegetarais?
Istorijų apie tai, kaip žmonės tampa vegetarais yra daugybė. Kiekviena iš šių istorijų savaip unikali ir įdomi. Jūs patys galite tuo lengvai įsitikinti, pavyzdžiui jeigu pažiūrėsite keletą vaizdo įrašų su atitinkamu pavadinimu tinklapyje arba perskaitysite realių žmonių istorijas tinklapyje .
Kažkam perėjimas buvo lengvas, kažkas susidūrė su sunkumais. Šių eilučių autoriui kažkuria prasme pasisekė, jis nuo vaikystės atsisakydavo valgyti mėsą. Aš visais įmanomais pretekstais bandžiau nepastebimai grąžinti ją į puodą, prieš mane nestovėjo pasirinkimas, dėl to man tai pliusas. Vėliau susipažinęs su joga, jos koncepcija ir filosofija, aš tik įsitvirtinau savo mintyse apie tai, kad nevalgyti mėsos – tai normalu.
Labai dažnai susiduriu su kolegų nesupratimu dėl to, kaip galima nevalgyti mėsos. Tekdavo sutikti tuos, kurie buvo pilnai įsitikinę tuo, kad tenka valgyti tik žoleles ir šakneles. Tai girdėti buvo ir įdomu, ir liūdna. Supančioti šablonų rėmuose, kažkieno įdėtose paradigmose, mes negalime ir nenorime matyti kitos klausimo pusės, nepasiruošę priimti svetimos nuomonės, net jeigu tai nedaro mums įtakos, tačiau pasiruošę kritikuoti ir neapkęsti. Ką gi, toks priėjimas prie gyvenimo taip pat turi teisę būti, kitas klausimas ar tai neveda į akligatvį?
Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta aukščiau verta paminėti, kad vegetarizmas, kaip ir bet koks kitas mitybos būdas, turi savo teigiamas ir neigiamas puses. Kas jums taps raktu – spręsti tik jums patiems, tačiau norisi tikėti, kad šis pokalbis nebuvo beprasmis ir privers jus bet minimaliai susimąstyti apie tai, ką ir kaip mes valgome. Pabaigai norėtųsi parekomenduoti dokumentinį filmą tiems, pas ką stiprūs nervai, pavadinimu “Žemiečiai”, kuris išleistas 2005 metais. Pažiūrėkite, jis papasakos, kodėl verta tapti vegetaru arba veganu gražiau, nei tai aprašoma daugybėje knygų.
Filmas. Переломный момент. Rusų kalba:
Straipsnio autorius: Nikita Zotov
Straipsnis išverstas iš tinklapio
Įvertinkite straipsnį
