Veganizmas: kodėl turime permąstyti savo santykį su maistu. Augalinė dieta skatina aplinkos tvarumą. Gyvulininkystė prisideda prie miškų naikinimo.

Veganizmas: kodėl turime permąstyti savo santykį su maistu

Maistas yra daugiau nei tik maitinimas; tai malonumo, kultūrinio tapatumo ir mitybos šaltinis. Tačiau šiuolaikinės maisto gamybos sudėtingumas atitolino vartotojus nuo jų mitybos pasirinkimo kilmės ir poveikio supratimo. Industrializuotas žemės ūkis ir masinė gamyba sukėlė aplinkos blogėjimą ir sveikatos krizes, kurias daugiausia lėmė per didelis gyvūninės kilmės produktų vartojimas. Miškų naikinimas, tarša ir lėtinės ligos yra tik keletas neigiamų padarinių, susijusių su mūsų dabartine maisto sistema. Prisijunkite prie veganizmo – gyvenimo būdo, skatinančio augalinę mitybą, neįtraukiančią visų gyvūninės kilmės produktų. Šis judėjimas ne tik kvestionuoja mūsų maisto pasirinkimo etiką, bet ir siūlo tvarią alternatyvą. Šiame straipsnyje mes gilinamės į tai, kodėl mūsų santykio su maistu permąstymas per veganizmo objektyvą yra būtinas ir mūsų planetai, ir mūsų sveikatai.

Maistas yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, suteikianti mums maisto, malonumo ir kultūrinio tapatumo. Tačiau pastaraisiais metais mūsų santykis su maistu tapo vis sudėtingesnis ir problemiškesnis. Pramoninio žemės ūkio ir masinės gamybos augimas lėmė vartotojų ir jų maisto šaltinių atitrūkimą, todėl mūsų maisto kilmė nesuvokiama ir neįvertinama. Be to, per didelis gyvūninės kilmės produktų vartojimas prisidėjo prie daugelio aplinkos ir sveikatos problemų, tokių kaip miškų naikinimas, tarša ir lėtinių ligų plitimas. Būtent šiame kontekste veganizmo samprata įgijo populiarumą, pasisakanti už augalinę mitybą, į kurią neįtraukiami visi gyvūninės kilmės produktai. Nors šis gyvenimo būdas buvo sutiktas ir pagyrų, ir kritikos, jis kelia svarbių klausimų apie mūsų dabartinę maisto sistemą ir mūsų mitybos pasirinkimo etines pasekmes. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime priežastis, kodėl turime permąstyti savo santykį su maistu ir apsvarstyti veganizmo įtraukimo į kasdienį gyvenimą naudą.

Augalinė dieta skatina aplinkos tvarumą.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad augalinės dietos taikymas gali turėti didelį teigiamą poveikį aplinkai. Gyvūninio maisto gamybai išteklių, įskaitant žemę, vandenį ir energiją. Priešingai, augalinis maistas turi daug mažesnį poveikį aplinkai, nes juos apdirbti reikia mažiau žemės ir vandens. Be to, gyvulininkystės pramonė prisideda prie miškų naikinimo, nes miškai iškertami siekiant sukurti ganyklą arba auginti pašarinius augalus. Dėl šio miškų naikinimo ne tik prarandama daugybės rūšių buveinė, bet ir prisidedama prie klimato kaitos, nes sumažėja Žemės gebėjimas absorbuoti anglies dioksidą. Pereidami prie augalinės mitybos, asmenys gali sumažinti savo ekologinį pėdsaką ir prisidėti prie gamtos išteklių ir biologinės įvairovės išsaugojimo.

Gyvulininkystė prisideda prie miškų naikinimo.

Miškų naikinimas dėl gyvulininkystės kelia didelį susirūpinimą aplinkosaugos požiūriu. Plečiantis gyvulininkystei, dažnai reikia išvalyti didelius žemės plotus, kad būtų sukurta erdvė ganyti arba auginti pašarinius augalus. Dėl didelio miškų naikinimo ne tik prarandama gyvybiškai svarbi daugelio augalų ir gyvūnų rūšių buveinė, bet ir pablogėja klimato kaita. Miškai vaidina lemiamą vaidmenį sugeriant anglies dioksidą – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, atsakingas už visuotinį atšilimą. Kai miškai iškertami gyvulininkystei, šis natūralus anglies absorbentas mažėja, todėl atmosferoje padidėja CO2 lygis. Taigi, siekiant sumažinti su šia pramone susijusį poveikį aplinkai, labai svarbu spręsti ryšį tarp gyvulininkystės ir miškų naikinimo.

Perdirbtam maistui trūksta būtinų maistinių medžiagų.

Perdirbtuose maisto produktuose, kurie pasižymi dideliu rafinuotumu ir priedais, dažnai trūksta būtinų maistinių medžiagų, būtinų optimaliai sveikatai. Išsamus šių maisto produktų apdorojimas pašalina iš jų daug gyvybiškai svarbių vitaminų, mineralų ir antioksidantų, esančių jų natūraliuose atitikmenyse. Pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės yra perdirbami, pavyzdžiui, konservuojami arba užšaldomi, todėl gali sumažėti maistinių medžiagų kiekis. Be to, rafinuoti grūdai, naudojami perdirbtuose maisto produktuose, pašalinami iš maistinių medžiagų turinčių sėlenų ir gemalų, paliekant daugiausia krakmolą. Be to, pridėjus konservantų, skonio stipriklių ir dirbtinių dažiklių, dar labiau sumažėja perdirbtų maisto produktų maistinė vertė. Vadinasi, didelis pasitikėjimas perdirbtais maisto produktais gali prisidėti prie nesubalansuotos mitybos, kurioje trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, būtinų bendrai gerovei.

Veganizmas susijęs su mažesne ligų rizika.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė įtikinamą ryšį tarp veganiškos mitybos ir mažesnės rizikos susirgti įvairiomis ligomis. Augalinė dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, ankštinių augalų ir riešutų, suteikia gausybę būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir antioksidantų, kurie yra būtini optimaliai sveikatai palaikyti. Be to, atsisakydami gyvūninės kilmės produktų, veganai linkę vartoti mažiau sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra žinomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Be to, tyrimai parodė, kad veganiška dieta gali padėti sumažinti riziką susirgti tokiomis ligomis kaip 2 tipo diabetas ir tam tikros vėžio rūšys. Šios išvados pabrėžia, kaip svarbu apsvarstyti veganizmą kaip perspektyvų požiūrį į mūsų santykį su maistu ir galimą jo poveikį ligų prevencijai.

Augaliniai baltymai skatina raumenų augimą.

Kalbant apie raumenų augimo skatinimą, augaliniai baltymai parodė daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų. Augaliniai baltymai, tokie kaip pupelės, lęšiai, tofu ir quinoa, gali aprūpinti visomis būtinomis aminorūgštimis raumenų sintezei. Nors buvo paplitęs įsitikinimas, kad gyvūninės kilmės baltymai yra pranašesni skatinant raumenų augimą dėl didesnio leucino kiekio, naujausi tyrimai ginčijo šią mintį. Tyrimai parodė, kad gerai suplanuota veganiška mityba, kurioje gausu įvairių augalinių baltymų šaltinių ir tinkamai subalansuota aminorūgščių sudėtis, gali veiksmingai stimuliuoti raumenų baltymų sintezę ir palaikyti raumenų atsistatymą bei augimą. Šios išvados rodo, kad augaliniai baltymai gali atlikti vertingą vaidmenį permąstant mūsų požiūrį į maistą ir svarstant veganizmą kaip perspektyvią galimybę asmenims, siekiantiems pagerinti savo raumenų vystymąsi ir bendrą sveikatą.

Mėsos suvartojimo mažinimas naudingas žarnyno mikrobiomui.

Nauji tyrimai rodo, kad mėsos suvartojimo sumažinimas gali turėti didelės naudos žarnyno mikrobiomui. Žarnyno mikrobiomas, susidedantis iš trilijonų virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų, vaidina lemiamą vaidmenį įvairiuose žmogaus sveikatos aspektuose, įskaitant virškinimą, imuninę funkciją ir medžiagų apykaitą. Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad asmenys, kurie laikėsi vegetariškos ar veganiškos dietos, turėjo įvairesnę ir naudingesnę žarnyno bakterijų sudėtį nei tie, kurie vartojo maistą, kuriame gausu gyvūninės kilmės produktų. Ši didesnė žarnyno mikrobų įvairovė yra susijusi su geresne žarnyno sveikata ir sumažėjusia įvairių lėtinių ligų rizika. Be to, augalinės kilmės dietoje paprastai yra daugiau skaidulų, kurios veikia kaip prebiotikas ir maitina naudingąsias žarnyno bakterijas. Toliau tiriant sudėtingą ryšį tarp dietos ir žarnyno sveikatos, tampa akivaizdu, kad mėsos suvartojimo mažinimas ir augalinės kilmės alternatyvų pasirinkimas gali turėti didelės įtakos mūsų bendrai gerovei, išryškinant poreikį persvarstyti savo santykį su maistu. veganizmo.

Veganiški valgiai tampa vis labiau prieinami.

Pastaraisiais metais pastebimas veganiškų pasirinkimų prieinamumo pokytis. Šis pokytis gali būti siejamas su įvairiais veiksniais, įskaitant augančią vartotojų paklausą ir maisto technologijų pažangą. Prekybos centruose, restoranuose ir net greito maisto tinkluose dabar vis plačiau galima rasti augalinės kilmės alternatyvų tradiciniams gyvūninės kilmės produktams, tokiems kaip mėsa, pieno produktai ir kiaušiniai. Sukūrus naujoviškus augalinės kilmės baltymų šaltinius, tokius kaip žirnių baltymai ar sojos pagrindu pagaminti alternatyvūs produktai, buvo galima sukurti veganiškas populiarių maisto produktų, tokių kaip mėsainiai, dešrelės ir sūris, versijas. Be to, išpopuliarėjus apsipirkimui internetu ir maisto pristatymo paslaugoms tapo lengviau nei bet kada anksčiau pasiekti platų veganiškų produktų ir ingredientų asortimentą. Didėjantis veganiškų patiekalų prieinamumas ne tik suteikia asmenims daugiau pasirinkimų, susijusių su mityba, bet ir prisideda prie tvaresnės ir etiškesnės maisto sistemos.

Valgyti dėl sveikatos, o ne dėl patogumo.

Kalbant apie mūsų santykį su maistu, svarbu pirmenybę teikti sveikatai, o ne patogumui. Patogus maistas, kuris paprastai yra perdirbtas ir kuriame daug pridėtinio cukraus, nesveikų riebalų ir natrio, gali būti greitas ir paprastas sprendimas užimtam žmogui. Tačiau tyrimai nuolat rodo, kad mityba, kurioje gausu visaverčio, ​​neperdirbto maisto, turi daug naudos sveikatai. Visavertis maistas, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai, ankštiniai augalai ir riešutai, yra kupini būtinų maistinių medžiagų, įskaitant vitaminus, mineralus ir antioksidantus. Šios maistinės medžiagos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant optimalią sveikatą ir mažinant lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, 2 tipo diabetas ir tam tikras vėžys, riziką. Be to, dieta, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas visaverčiam, neperdirbtam maistui, skatina sotumą, palaiko svorio valdymą ir pagerina bendrą virškinimą. Teikdami pirmenybę maistinių medžiagų turinčio maisto vartojimui, o ne patogiems, perdirbtiems patiekalams, asmenys gali pagerinti savo bendrą sveikatą ir gerovę.

Apibendrinant, akivaizdu, kad mūsų dabartinė maisto sistema nėra tvari nei aplinkai, nei sveikatai. Veganizmo augimas suteikia daugelio šių problemų sprendimą ir skatina permąstyti savo santykį su maistu. Pasirinkę laikytis augalinės dietos, galime sumažinti savo anglies pėdsaką, sumažinti gamyklos ūkininkavimo poreikį ir pagerinti bendrą sveikatą. Mokslui ir toliau įrodant veganizmo naudą, laikas mums priimti sąmoningus ir pagrįstus sprendimus, ką dedame į savo lėkštes. Savo planetos ir mūsų gerovės labui maitinkimės gailestingesniu ir tvaresniu būdu.

DUK

Koks yra gyvulininkystės poveikis aplinkai ir kaip veganizmas padeda sumažinti šį poveikį?

Gyvulininkystė daro didelį poveikį aplinkai, įskaitant miškų naikinimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, vandens taršą ir buveinių naikinimą. Veganizmas padeda sumažinti šį poveikį panaikindamas gyvūninės kilmės produktų paklausą, o tai savo ruožtu sumažina žemės ir vandens išteklių, naudojamų gyvulininkystei, poreikį, mažina gyvulių išmetamą metano kiekį ir sumažina atliekų nutekėjimo sukeliamą taršą. Be to, veganiškos dietos paprastai turi mažesnį anglies pėdsaką, nes jai reikia mažiau išteklių ir išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su dieta, kurioje gausu gyvūninės kilmės produktų. Laikydamiesi veganiško gyvenimo būdo, asmenys gali prisidėti prie gyvulininkystės pasekmių aplinkai mažinimo.

Kaip veganiška mityba prisideda prie sveikatos ir savijautos gerinimo?

Veganiška mityba gali padėti pagerinti sveikatą ir gerovę keliais būdais. Pirma, jame paprastai yra daug skaidulų, kurios padeda virškinti ir padeda išlaikyti sveiką svorį. Antra, augalinėje dietoje paprastai yra mažiau sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl sumažėja širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio rizika. Trečia, jame gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą ir skatina bendrą sveikatą. Galiausiai, veganiška mityba skatina vartoti visavertį maistą ir pašalina perdirbtus ir labai rafinuotus maisto produktus, o tai gali pagerinti energijos lygį, skaistesnę odą ir pagerinti bendrą savijautą.

Kokios etinės priežastys patvirtina argumentą priimti veganišką gyvenimo būdą?

Yra keletas etinių priežasčių, pagrindžiančių argumentą priimti veganišką gyvenimo būdą. Pirma, veganizmas sutampa su tikėjimu gyvūnų teisėmis – idėja, kad gyvūnai nusipelno, kad su jais būtų elgiamasi pagarbiai, o ne išnaudojami žmonių maistui. Atsisakydami gyvūninės kilmės produktų vartojimo, veganai atmeta įgimtą žiaurumą ir kančias, susijusias su gamykline žemdirbyste ir gyvulininkyste. Antra, veganiškas gyvenimo būdas sumažina žalą aplinkai, nes gyvulininkystė labai prisideda prie miškų naikinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir vandens taršos. Galiausiai, veganiškas gyvenimo būdas skatina tvaresnį ir gailestingesnį gyvenimo būdą, skatina žmones rinktis, atspindinčias jų gerumo ir neprievartos visų gyvų būtybių vertybes.

Ar veganiška mityba gali aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis ir baltymais optimaliai sveikatai?

Taip, gerai suplanuota veganiška mityba gali aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis ir baltymais optimaliai sveikatai palaikyti. Kruopščiai apsvarstydami maisto pasirinkimą, veganai gali gauti baltymų iš augalinių šaltinių, tokių kaip ankštiniai augalai, tofu, tempeh, quinoa ir seitanas. Maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, kalcis, vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys, galima rasti augaliniuose maisto produktuose, tokiuose kaip lapiniai žalumynai, spirituotas augalinis pienas, riešutai, sėklos ir dumblių papildai. Veganams svarbu užtikrinti, kad jų mityba būtų įvairi ir subalansuota, todėl gali tekti papildyti vitaminu B12, nes jo daugiausia yra gyvūniniuose produktuose. Konsultacijos su registruotu dietologu gali padėti užtikrinti, kad būtų patenkinti mitybos poreikiai.

Kaip veganizmas skatina gyvūnų teises ir prisideda prie žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos?

Veganizmas propaguoja gyvūnų teises, atmesdamas gyvūnų naudojimą maistui, drabužiams ir kitiems produktams, todėl mažėja gyvūnų išnaudojimo pramonės paklausa. Ji prisideda prie žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos, nes pašalina kančias, patiriamas gyvūnams fabrike, kur jie dažnai yra uždaromi mažose erdvėse, patiria atšiaurias sąlygas ir patiria skausmingas procedūras. Veganizmas taip pat prieštarauja bandymams su gyvūnais ir gyvūnų naudojimui pramogose, taip dar labiau mažindamas žalą gyvūnams. Priimdami veganišką gyvenimo būdą, asmenys aktyviai pasirenka teikti pirmenybę gyvūnų gerovei ir teisėms, taip prisidedant prie gailestingesnio ir etiškesnio pasaulio.

Viršutinis paveiksliukas: © Jannis Brandt