Senyvo amžiaus žmonių netinkamos mitybos prevencija. Nepakankama mityba ženkliai pablogina senyvo amžiaus žmogaus gyvenimo kokybę, mažina fizinį aktyvumą ir lėtėja sveikimo po ligų greitis.

Netinkama mityba (netinkama mityba) – patologinė būklė, kurią sukelia maisto medžiagų suvartojimo ir suvartojimo neatitikimas, dėl kurio sumažėja kūno svoris ir pakinta organizmo sudėtinė sudėtis.

Nepakankama mityba ženkliai pablogina senyvo amžiaus žmogaus gyvenimo kokybę, mažina fizinį aktyvumą ir lėtėja sveikimo po ligų greitis.

Pagrindiniai veiksniai, pabloginantys mitybą senatvėje

• Atminties sutrikimas.
• Fiziniai apribojimai, neleidžiantys žmogui išeiti apsipirkti, gaminti ar valgyti.
• Burnos ertmės, virškinamojo trakto ligos.

• Maisto skonio trūkumas.
• Žmogaus vartojami vaistai, galintys sukelti šalutinį poveikį, pvz., pykinimą, apetito praradimą.

Kaip įtarti prastos mitybos vystymąsi?

Norėdami įtarti netinkamos mitybos vystymąsi, turite stebėti savo svorį. Svertis reikia ryte, tuščiu skrandžiu po apsilankymo tualete. Patartina svertis bent kartą per 3 mėnesius. Jei jūsų kūno svoris sumažėjo 5% ar daugiau per 6 mėnesius arba 10% per daugiau nei 6 mėnesius (pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam asmeniui per 6 mėnesius svoris sumažėjo > 3,5 kg arba > 7 mėn. kg per > 6 mėnesius) – tai gali būti prastos mitybos požymis, todėl reikia kreiptis į specialistą.

Voverės
• Baltymų vartojimo norma vyresniame amžiuje – 1,2-1,5 g 1 kg kūno svorio per dieną.
• Optimali gyvulinių ir augalinių baltymų proporcija yra 1:1.
• Iš gyvulinių baltymų pirmenybę reikėtų teikti baltymams iš žuvies ir pieno produktų, o renkantis mėsą – liesoms veislėms.
• Iki 30% paros baltymų poreikio patartina užtikrinti iš pieno ir rauginto pieno produktų. Ypač naudingi rauginto pieno produktai.
• Augalinių baltymų yra grūduose, ankštiniuose augaluose, sojoje. Naudingiausios grūdinės kultūros yra grikiai ir avižiniai dribsniai. Ryžių vartojimas turėtų būti ribojamas dėl stiprinamojo poveikio.

Riebalai
• Augalinio (sėmenų, alyvuogių, saulėgrąžų) aliejaus per dieną galima suvartoti iki 25-30 gramų (1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus ir 1 valgomasis šaukštas saulėgrąžų).
• Venkite valgyti rūkytų produktų ir mėsos bei dešrų gaminių.
• Geriau maistą virti nepridedant riebalų – sveikiau virti, troškinti, kepti ar garuose.

Angliavandeniai
• Tolerancija angliavandeniams blogėja su amžiumi, todėl vyresnio amžiaus žmonių mityboje turėtų dominuoti vadinamieji „sudėtingi“ angliavandeniai ir maistinės skaidulos – įvairios daržovės, uogos, vaisiai, grikių ir avižinių dribsnių košė, rupių miltų duona. Ankštiniai augalai gali padidinti rūgimą žarnyne ir sukelti pilvo pūtimą.
• Reikėtų riboti vadinamųjų „paprastųjų“ angliavandenių vartojimą.

Vitaminai ir mineralai

Dauguma vitaminų organizme nesisintetina – jie gaunami tik su maistu. Žmogaus organizmas nepajėgus „sukaupti“ vitaminų ateičiai, todėl turi juos gauti reguliariai – visa apimtimi ir tokiais kiekiais, kurie atitinka kasdienį fiziologinį poreikį.
• Vitamino C turtingiausi citrusiniai vaisiai, špinatai, saldžiosios paprikos, juodieji serbentai, svogūnai, rauginti kopūstai.
• Vitamino E galima gauti iš augalinių aliejų, linų sėmenų, javų, pieno, sojos.
• B grupės vitaminų šaltinis – rauginti pieno produktai, sojos pupelės, žalios lapinės daržovės, žalieji svogūnai, daiginti kviečiai, špinatai, riešutai, o folio rūgštis – žalių augalų lapai.
• Vitaminas D organizme sintetinamas veikiant saulės spindulių ultravioletiniams spinduliams, todėl kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore šviesiu paros metu padės išvengti jo trūkumo išsivystymo. Tačiau su amžiumi gebėjimas sintetinti vitaminą D odoje mažėja, todėl jo būtina vartoti papildomai. Dozę nustatys gydytojas, atlikęs vitamino D kiekio kraujyje tyrimą.

• Kalcio yra pieno produktuose, žuvyje, žaliose daržovėse, riešutuose, sezamo sėklose, aguonose.
• Pagrindiniai magnio šaltiniai yra grūdai ir ankštiniai augalai, cinkas – žuvis, kiaušiniai, sūris, sėlenos, mielės.

• Grūduose ir ankštiniuose augaluose, grybuose, džiovintuose vaisiuose, obuoliuose, riešutuose, kepenyse, kiaušinio trynyje, jautienoje, kiaulienoje gausu geležies.

Vaisiai ir daržovės

Kasdien rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas vaisių ir 3-4 porcijas daržovių. Viena vaisių porcija – vienas didelis vaisius (obuolių, kriaušių, apelsinų) arba 3-4 maži (slyvų, mandarinų, braškių). Viena daržovių porcija yra 1/2 puodelio pjaustytų virtų arba vienas puodelis pjaustytų šviežių daržovių.

Skystis

Per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip 1,5 l. Senstant mūsų kūnas praranda gebėjimą jausti troškulį, todėl sumažėja skysčių suvartojimas ir išsivysto dehidratacija.

Priežastys kreiptis į gydytoją

• Jei valgant pradeda sunku ryti arba dažnai skauda gerklę, kreipkitės į gydytoją, kad nepraleistumėte rimtos ligos.
• Jei turite dantų ėduonies, dantenų patologijų ar problemų dėl dantų protezavimo, būtinai kreipkitės į odontologą.
• Jei pradėsite užkietėti viduriai, nepaisant sveikos mitybos (valgydami skaidulų, vartodami pakankamai skysčių) ir vidutinio fizinio aktyvumo, kreipkitės į gydytoją – gali tekti atlikti endoskopinį storosios žarnos tyrimą.
• Jeigu per pastaruosius 6 mėnesius netekote daugiau nei 5 kg. arba pastebėsite, kad jūsų įprasti drabužiai tapo per dideli, kreipkitės į geriatrą, kad išsiaiškintumėte svorio metimo priežastį.