Moteriška draugystė – mitas?
Но женщины – те, что могли быть, как сестры, –
Красят ядом рабочую плоскость ногтей,
И во всем, что движется, видят соперниц,
Хотя уверяют, что видят блядей.(Bet moterys – tos, kur galėjo būti kaip sesės / nuodu dažo darbinį nagų paviršių, / Ir visame, kas juda, mato konkurentes ,/ Nors tvirtina, kad mato kekšes.)
Borisas Grebenščikovas
Šie kultinio rusų roko muzikanto Boriso Grebenščikovo dainos žodžiai puikiai apibrėžia vyrišką požiūrį į moterišką draugystę. Kodėl taip yra? Ar vyrai pavydi betarpiškos moteriškos draugystės, iki intymumo apnuoginto atvirumo valandėlių… ar jie mato gerokai toliau? Kodėl taip dažnai saldžią mergaitiškos draugystės medaus statinę apkartina šaukštas deguto?
myJane.ru išskyrė kelias pagrindines moteriškų draugysčių kategorijas ir išgrynino tąjį šaukštą deguto, kuriuo pateptu keliu perbėga drauges priešėmis paverčianti juoda katė.
Neišskiriamosios
Patirtis: „Su Viktorija buvome neišskiriamos nuo pat vaikų darželio laikų. Daugelis manė, kad esame tikros seserys – ir tai mums labai patiko. Abi ilgaplaukės brunetės, net rengėmės panašiai. Visur – net į pasimatymus – eidavome drauge. Vėliau aš sutikau savo būsimą vyrą. Šis kartą neatsargiai mestelėjo: ” Jūs gi siamo dvynės! Jums nieko daugiau nereikia!” Tuomet pirmasyk suvokiau, kad baigiu ištirpti draugės bendrijoje. Mes ir dabar esame artimos, bet skiriame viena kitai gerokai mažiau laiko. Tiesa, draugė manęs pavyduliauja šeimai, nes pati kol kas neištekėjo…”
Draugystės tipas: beveik ideali. Iš pirmo žvilgsnio teigiamai nepavojinga. Kaip taisyklė, prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Dvi draugės – du patys artimiausi pasaulyje žmonės. Ir varge, ir džiaugsme. Merginos išsiverkia viena kitai ant peties, nebijodamos, kad gandai apie krizę šeimoje pasieks viso miestelio ausis, nubanguodami fantazijų pagražintais ratilais kelis mėnesius į priekį.
Šaukštas deguto: tokie santykiai padaro moterį visiškai nesavarankiška būtybe, nuolat bėgančia nuo asmeninių problemų. Pokalbiai su drauge tampa savotiška šeimos pakaitalu. Bendravimas su kuo nors trečiu, net jei tas trečias – tavo nuosavas teisėtas sutuoktinis – prilygsta išdavystei.
Ką daryti? Užduok sau klausimą: ar ši draugystė tikra, ar tave valdo tik baimė ją prarasti?
Darbiniai, bet ne darbingi
“Atėjusi dirbti į naują kolektyvą susidraugavau su Monika. Dirbome viename kabinete. Suprasdavome viena kitą be žodžių. Ji daug ko mane išmokė, dalinosi savo patirtimi, o aš dalinausi pasakojimais apie savo asmeninį gyvenimą. Po to Monikai pasiūlė aukštesnes pareigas ir gerokai didesnį atlyginimą. Tolome viena nuo kitos, artėdamos prie liūdno finalo. Kartą ji pakvietė mane ir mano vyrą į beprotiškai prabangų restoraną. Vakarienė prie prancūziško šampano taurės, krevečių užkandėlės, juodųjų ikrų prabanga, sidabriniai įrankiai ir dailiai išlankstytos standžios staltiesių draperijos. Kad taurių skimbčiojimas nebūtų toks graudus mano ausims, o mano suknelė – aplinkinių akims, pažadėjo man ką nors paskolinti iš savo garderobo. Vyrui pasiūlė išsinuomoti smokingą. Aš, žinoma, nedrįsau jai priminti, kad mano atlyginimo, ko gero, ir užtektų tik to smokingo nuomai, ką jau kalbėti apie restorano sąskaitą. Vakarienė liko kaip miglotas nesusapnuotas sapnas, pranašaujantis draugystės žlugimą su visomis nemaloniomis pasekmėmis. Graži draugystė baigėsi kaip trumpametražinis filmas. Vėliau mano ausis pasiekė kalbos, kad Monika visiems pasakoja, jog mane užvaldė pavydas.”
Draugystės tipas: profesinė. Tokia draugystė sujungia dvi moteris ir tęsiasi tol, kol viena kuri nepakeičia darbo. Dingsta bendri interesai, o tuo pačiu išblėsta ir draugystė. Kaip taisyklė, moterys darboholikės lengvai skiriasi su savo draugėmis, bet iškilus problemai, padeda viena kitai. Daugiau iš pareigos, nei iš draugystės.
Šaukštas deguto: Šiuo atveju draugystė neatlaikė išbandymo pinigais. Išgyvena tik tos, kurioms pinigai yra ne gyvenimo tikslas, o būdas realizuoti savo svajones. Jeigu santykiuose ima šmėkščioti nesupratimas, netaktiškumas ir abejingumas, ar verta gailėtis, kad tokia draugystė išgaravo kaip dūmas?
Trečias nereikalingas
„Su Ana gyvenome viename name. Plepėdavome, vaikščiodavome po parduotuves, bėgdavome viena pas kitą pasiskolinti druskos ar pipirų, keisdavomės savo firminiais receptais ir nešdavome viena kitai paragauti ką tik iškepto pyrago gabalėlį. Draugystė dar labiau sustiprėjo, kai padėjau Anai įsidarbinti mūsų biure. Bet vieną kartą į mūsų biurą atėjo jis. Andrius. Gražus, protingas. Ir jau išsiskyręs. Visu kūnu pajutau, kad kritau jam į akį. Ir štai aš girdžiu, kaip mano draugė išsijuosusi jam pasakoja, kad po skyrybų su buvusiu vyru aš priaugau septynis kilogramus! Aš taip įniršau, kad išpliurpiau Andriui, kaip nevykusiai Ana bandė susukti galvą mūsų šefui, bet šis išsigando jos celiulito. Baigėsi tuo, kad mūsų draugystė peraugo į skandalą. O Andrius, tas gražuolis pretendentas į mano širdį, netikėtai vedė savo buvusią kursiokę. Nes ši, matyt, celiulito neturėjo.”
Draugystės tipas: prozinė. Na, turi juk turėti nors kokią draugę! Lengviausia pasirinkti linksmą pleputę, gyvenančią ar dirbančią šalia. Jus jungia ne panašūs interesai ar darbinė veikla, o Bendra teritorija. Juk patogu, kai vaikštote tais pačiais maršrutais, plepate apie bendrus pažįstamus. Kartu užkandžiaujate per pietų pertrauką, o vakarais galite bet kada susibėgti išgerti arbatos. Tokia draugystė per daug neįtraukia į jausmų protrūkius, meiles, paguodas, bet ir draugystės nuopoliai negresia. Perauga į chronišką egzistavimą be potvynių ir atoslūgių ir tęsiasi metų metus.
Šaukštas deguto: net pati tvirčiausia draugystė dūžta į šipulius, kai horizonte pasirodo Vyras. Ir ne tik tuomet, kai abi draugės įsimyli tą patį tobuląjį. Draugystė perauga į konkurencinį sportą atvirame mūšio lauke – norą parungtyniauti „kuri – kurią”. Būtent tokie atvejai ir leidžia vyrams skalambyti visam pasauliui, kad moteriška draugystė neegzistuoja.
Ir vistik, ką vyrai bekalbėtų, draugystei nesvarbu lytis. Mes, moterys, išsijuosusios giname savo moterišką draugystę, taip atsidėkodamos už draugės ištikimybę, palaikymą sunkiais gyvenimo momentais, patarimus, kurių kartais taip prireikia…
Įvertinkite straipsnį