Sėkmingas senėjimas: atrankos, optimizavimo ir kompensacijos modelis

Paste­bė­ta, jog maž­daug 50 proc. pokyčių, kuri­u­os laikome senėji­mo padarini­ais, iš tikrųjų suke­lia hipokinezė, kitaip sakant, rau­menų ir kaulų nyki­mas ir funkci­jų silpi­mas dėl jų nenau­do­ji­mo, aplei­di­mo (Drinkwa­ter, 1988). Prieš sen­atvę reikia kovoti kaip prieš ligą, moko mus Ciceronas. Toli­au pateikia­ma viena iš gal­imų strate­gi­jų, kaip šiai lig­ai priešin­tis ir gyven­ti pil­navertį gyven­imą gar­biame amži­u­je.

Išskiria­ma kele­tas kri­ter­i­jų sėk­min­go senėji­mo įver­tin­imui:

• Gyven­i­mo truk­mė
• Fiz­inė sveika­ta
• Prot­inė sveika­ta
• Kog­ni­tyvini­ai gebėji­mai
• Social­inė kom­pe­ten­ci­ja ir pro­duk­tyvu­mas
• Savikon­trolė (per­son­al con­trol)
• Pasitenk­in­i­mas gyven­imu

Teorinis modelis

1. Senėji­mas gali būti nor­malus, opti­malus ir patologiškas, šios senėji­mo kat­e­gori­jos tar­pusavy­je reikšmin­gai skiri­asi.
Nor­malus senėji­mas api­brėžia­mas, kaip senėji­mas be biologinių ar psi­chologinių sutrikimų, ligų. Opti­malus senėji­mas, tai ide­ali senėji­mo ver­si­ja, poz­i­tyvi asmens rai­da, draugiš­ka, palaikan­ti aplin­ka. Patologiškas senėji­mas, tai senėji­mas apsunk­in­tas ligomis, pvz. Alzheime­rio.

2. Žmonės sen­s­ta skirtin­gai. Yra 70-mečių kurie atro­do ir mąs­to kaip 50-meči­ai ir atvirkšči­ai. Tai gali lemti genai, asmeny­binės charak­ter­is­tikos, ligos.

3. Sen­u­ose žmonės yra užs­lėp­tas poten­cialas. Įvairūs tyri­mai atsklei­džia, kad dau­gu­ma pagyvenusių žmonių turi nemenką užs­lėp­tą poten­cialą kurį gal­i­ma aktyvuoti mokan­tis nau­jų dalykų, atliekant, nau­jas užduo­tis, mankšti­nan­tis.

4. Senėji­mo netek­tys ir gal­imy­bių ribos. Vien­aip ar kitaip, bet sen­stant gal­imy­bių rez­er­vas po truputį menks­ta, kas maži­na asmens lanks­tu­mo ir adap­tatyvu­mo poten­cialą. Kita ver­tus, nere­tai vyres­nio amži­aus žmonės gali atlik­ti vis dar taip pat efek­tyvi­ai įvairias užduo­tis, kaip ir jau­ni­mas. Gal­imy­bių ribos matuo­jamos nus­tatant žemutinę atliki­mo, gebėjimų ir poten­cia­lo ribą.

5. Prak­t­inės žin­ios ir tech­nologi­jos gali sušvel­nin­ti kog­ni­tyvinių funkci­jų susilp­nėjimą. Pvz., tam­pant mnemotech­nikų eksper­tu.

6. Sen­stant, pasiekimų ir praradimų bal­ansas tam­pa maži­au teigia­mas. „… galu­ti­nis žmo­gaus rai­dos tik­slas – teigia­ma pasiekimų ir praradimų pusi­ausvyra bet kuri­ame amži­aus tarp­sny­je.“ (Bar­bara Hansen Lemme. Suau­gu­sio­jo rai­da. Kau­nas: Poligrafi­ja ir infor­mati­ka. 2003, 33p.) Tiki­masi, kad sen­atvė­je praradimus kom­pen­su­os išmintis ir pagar­ba.

7. Savastis senė­jant. Tyri­mai rodo,kad senų žmonių savęs suvoki­mas nelabai keiči­asi, savi­vaizdis gali išlik­ti vis toks pat poz­i­tyvus, ypač lygi­nant save, savo pasiekimus ir efek­tyvumą su ben­draamži­ais.

Sėkmingo senėjimo strategijos

Pagrin­dini­ai prin­ci­pai. Sveikas gyven­i­mo būdas, stiprinti likusių vidinių resursų įsisavin­imą per treniruotes, mokymąsi, moty­vaci­ją, aplinkos opti­miza­v­i­mas. Pasitelk­ti tech­nologi­jų kom­pen­sac­inę gal­ią sušvel­ni­nant gebėjimų apatines ribas, did­in­ti teigiamą praradimų/pasiekimų bal­an­są, talk­in­ti seniems žmonėms siekiant savų tik­slų.

Atrankos, optimizavimo ir kompensavimo principai

Pavyzdžiui, gar­sus pianistas Rubinstein’as paste­bėjęs, kad sen­s­ta: pir­ma, sumaži­no savo reper­tu­arą ir ėmė groti mažes­nius kūrinius (atran­ka); antra, ėmė skir­ti dau­giau laiko repeti­ci­joms (opti­miza­v­i­mas); sulėti­no atliki­mo gre­itį, prieš gre­itas kūrinio vietas, ko paseko­je, atsir­adęs kon­trastas, suke­lia gre­ito gro­ji­mo įspūdį (kom­pen­saci­ja).

Parengė Edvar­das Šid­lauskas | psichika.eu

Šaltiniai

Markas Tuli­jus Ciceronas. Pokalbi­ai apie sen­atvę ir biči­ulystę. Vil­nius: Vytu­rys. 1998, 33 – 34p.
Drinkwa­ter, B. L. (1988). Exer­cise and aging:The female mas­ters ath­lete.
Paul B. Baltes ir Mar­garet M. Baltes. Sėk­min­gas senėji­mas: atrankos, opti­miza­v­i­mo ir kom­pen­saci­jos mod­elis.