Kaip laiku pastebėti vaikų laikysenos problemas ir kada kreiptis į specialistus? Artėjant mokslo metams, gydytojai savo ruožtu ragina kuo anksčiau atvykti su vaikais patikrinti jų sveikatos.

Vasarai per­sir­i­tus į antrąją pusę, natūralu, kad tėvai vis daž­ni­au pagalvo­ja apie artė­jančius mok­slo metus, o gydy­to­jai savo ruož­tu rag­i­na kuo anksči­au atvyk­ti su vaikais patikrin­ti jų sveikatos. Labai svar­bu išsi­aišk­in­ti, ar nėra laiky­senos prob­lemų.

Pasak spe­cial­istų, netaisyk­lin­ga laiky­se­na – vien­as esminių vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimų. Apie tai, kodėl svar­bu laiku paste­bėti ir gydyti laiky­senos bei stuburo iškryp­imus ir kokios priemonės yra veiksmin­giau­sios, pasako­ja Med­i­ci­nos diag­nos­tikos ir gydy­mo cen­tro kinezit­er­apeutė Aistė Jakš­tienė.

Kaip susiformuoja netaisyklinga laikysena?

Netaisyk­lin­ga laiky­se­na – tai stuburo nenatūrali padėtis įvairiose kūno pozose: stovint, sėdint, gulint. Tai lemia kaulų-rau­menų sis­te­mos bio­mechanini­ai ir funkcini­ai pokyči­ai.

Pasak kinezit­er­apeutės A.Jakštienės, daž­ni­au­si­ai netaisyk­lin­ga laiky­se­na susi­for­muo­ja, jei nėra užtikri­na­mas pakanka­mas fizi­nis aktyvu­mas. Esant silp­niems nugaros ir pil­vo pre­so rau­menims, gali atsir­asti laiky­senos pokyčių. Taip pat svar­bu atkreip­ti dėmesį į vaiko įpročius, pavyzdžiui, ar nešio­ja kuprinę ant abiejų pečių, kaip sėdi ruoš­damas namų dar­bus, ar daro per­traukas, ar jo sėdėji­mo vieta yra ergonomiš­ka ir kt.

Spe­cial­istė išskiria daž­ni­au­sias laiky­senos prob­le­mas:

• kūprin­i­ma­sis (krū­tin­inė kifozė),
• galvos padėtis (atsik­iši­mas į priekį),
• pečių juos­tos asimetri­ja,
• padidėjęs kelių fiziologi­nis kam­pas (į vidų arba išorę).

„Susi­dar­ius rau­menų dis­bal­an­sui, gali atsir­asti tem­pi­mas, maudi­mas pečių juos­tos ir stuburo sri­tyse. Taip pat kar­tu paste­bi­mas rau­menų jėgos defici­tas, sumažėjęs rau­menų paslanku­mas, vaikams trūk­s­ta lanks­tu­mo ir mobilu­mo“, – pasako­jo kinezit­er­apeutė A. Jakš­tienė.

Laikysenos sutrikimai ir skoliozė. Kuo jie skiriasi?

Sko­liozė – stuburo iškryp­i­mas tri­jose plokš­tu­mose: į šoną, kar­tu su slankstelių rotaci­ja aplink savo ašį, daž­ni­au­si­ai krū­tin­inė­je ir / arba juos­meninė­je daly­je.

„Stuburas, kryp­damas į kairę ar dešinę, sufor­muo­ja tar­si C ar S raides pri­me­nančius linkius. Jeigu linkis yra dides­nis nei 10 laip­snių pagal med­i­ci­no­je nau­do­jamą Kobo kam­pą, tai jau vad­i­na­ma sko­lioze. Įpras­tai prak­tiko­je ten­ka susidur­ti su idiopa­tine sko­lioze, kadan­gi tai sudaro 80–90 proc. visų sko­liozės atve­jų, kuomet šios patologi­jos atsir­adi­mo priežastys neži­nomos“, – paaiški­no Med­i­ci­nos diag­nos­tikos ir gydy­mo cen­tro kinezit­er­apeutė.

Lygi­nant su kit­o­mis laiky­senos prob­le­momis, kurios susi­for­muo­ja dėl mok­sleivių įpročių, anot spe­cial­istės, atsir­an­da funkcinių gri­aučių-rau­menų sis­te­mos pokyčių, susi­daro rau­menų dis­bal­ansas, pavyzdžiui, padidėjusi krū­tin­inė kifozė, padidėjusi juos­meninė lor­dozė, pakum­pusi laiky­se­na ir kt.

Šioms prob­le­moms spręsti daž­ni­au­si­ai taiko­mas kon­ser­vatyvus gydy­mas, išven­giant chirurginės inter­ven­ci­jos. Tuo tarpu sko­liozė, kaip paaiški­no kinezit­er­apeutė A. Jakš­tienė, yra liga, kuri bręs­tant linkusi pro­gre­suoti, ypač esant augi­mo šuo­liams (10–12 m. mer­gaitėms ir 12–14 m. berniukams).

Nesi­imant jok­ių priemonių, sko­liozė gali stipri­ai pro­gre­suoti, o susi­dar­iusi stuburo defor­ma­ci­ja, pasak kinezit­er­apeutės, turėti įtakos vaiko vidaus organų veik­los sutrikimui.

Sko­liozę gal­i­ma atpažin­ti pagal tam tikrus požymius:

Pir­mi­au­sia pataria­ma įvert­in­ti pečių ir klubų simetriškumą, žvel­giant į vaiką iš priekio įvert­in­ti šonkaulių lanką, paly­gin­ti kairės ir dešinės pusės simetriškumą.

Sko­liozę gal­i­ma atpažin­ti pri­taik­ius vad­i­namąjį Adamso testą, kuri­am nereikia jokio inven­to­ri­aus ir gali būti atlieka­mas namu­ose. „Stovėkite vaikui už nugaros (jis turėtų būti be viršu­tinių drabužių, sudėjęs plaš­takas kar­tu ir laiky­damas kojas tiesi­ai), tada paprašykite jo pasilenk­ti į priekį. Tokio­je padė­ty­je gal­ime matyti stuburo tiesumą ar jo iškryp­imus, tači­au patiems tėvams nerekomen­duo­ju diag­nozuoti ligos, geri­au­si­ai tai atliks spe­cial­is­tai“, – sakė kinezit­er­apeutė A.Jakštienė.

Kodėl svarbu laiku pastebėti ir gydyti skoliozę?

Bene vien­in­telis būdas laiku paste­bėti sko­liozę – pro­fi­lak­ti­nis vaiko ir paauglio sveikatos tikrin­i­mas. Kinezit­er­apeutės teigimu, sko­liozę būti­na paste­bėti prieš lytinio brendi­mo pradžią, kadan­gi brendi­mo piko metu ši liga pro­gre­suo­ja sparči­au­si­ai. Pagrin­di­nis sko­liozės gydy­mo tik­slas – stab­dyti patį jos pro­gre­sav­imą.

„Laiku paste­bėjus sko­liozę ir atlikus rentgeno nuo­trauką, įverti­na­ma pro­gre­sav­i­mo rizika, Kobo kam­pas ir, atsižvel­gus į vaiko amžių, parenka­mas atitinka­mas gydy­mas. Esant mažai pro­gre­sav­i­mo tikimy­bei, pakan­ka tik ste­bėti. Jeigu nuo ligos pradžios praėjo keleri metai ir Kobo kam­pas yra dides­nis už nor­mą, taiko­mas kon­ser­vatyvus gydy­mas – kinezit­er­api­ja, spe­cialūs įtvarai“, – kalbėjo kinezit­er­apeutė A.Jakštienė ir atkreipė dėmesį, jog klaidin­ga manyti, kad šis gydy­mo meto­das ištiesins stuburą, tači­au gali pristab­dyti ligos pro­gre­sav­imą. Stipri­ai pažen­gus sko­liozei, sprendžia­ma dėl operacinio gydy­mo.

Kalbant apie idiopat­inės sko­liozės gydy­mo būdus, anot kinezit­er­apeutės, vien­as žymi­ausių – vad­i­na­ma­sis Schroth meto­das, atsir­adęs Vok­i­eti­jo­je. Tai specifinė kinezit­er­api­ja, kurios metu pagal sko­liozės tipą sudaro­ma gydy­mo pro­gra­ma. Ja remi­antis, vaikai moko­mi korekcinio kvė­pavi­mo, parenkamos atitinkamos specifinės padė­tys, kuri­omis koreguo­ja­mi stuburo iškryp­i­mai.

Taip pat taiko­mos man­u­al­inės tech­nikos, specifini­ai tem­pi­mai, sta­bi­lizuo­jan­tys ir koreguo­jan­tys pra­ti­mai. Schroth meto­das, pasak kinezit­er­apeutės, tin­ka ir suau­gusiems, kuriems išsivysčiusi sko­liozė arba dėl rau­menų dis­bal­an­so jaučia­ma įtam­pa ar skaus­mas.

Kaip tėvai gali padėti vaikams palaikyti taisyklingą laikyseną?

Kinezit­er­apeutė A.Jakštienė sako, kad palaikyti tin­kamą savo atžalų laiky­seną gali jų tėvai. Ji dali­nasi kele­tu prak­tinių patarimų:

1. Nuo mažens skatinkite reg­u­liarų vaikų fiz­inį aktyvumą, kad stiprėtų rau­menys ir būtų skati­na­ma geres­nė laiky­se­na.
2. Įtraukite vaikus į sport­inę veik­lą. Pavyzdžiui, siekiant ger­in­ti laiky­seną puiki­ai tin­ka plauki­mas.
3. Pasirūpinkite, kad mokyk­linio amži­aus vaikai turėtų ergonomišką moky­mosi vietą.
4. Parinkite tin­kamą kuprinę. Rekomen­duo­ja­ma rink­tis tur­inčią dvi pet­nešas (ne krepšį ar kuprinę, per­me­tamą per petį), jas tin­ka­mai sureg­uli­uoti.
5. Ribokite laiką, pralei­dži­amą prie ekranų, skatinkite dary­ti per­traukėles, kad būtų gal­i­ma išvengti ilgo sėdėji­mo pasilenkus ir susikūpri­nus.

Apiben­drindama spe­cial­istė sako: „Kan­tri­ai ir nuosek­li­ai ugdykite geros laiky­senos įpročius ir patys būkite pavyzdys – juk vaikai daž­nai mėgdžio­ja suau­gusiųjų elgesį.“