Tyrimo dalyviai žvelgė į priešingos lyties atstovų nuotraukas ir ilgai nesvarstydami turėjo nurodyti, ar nepažįstamasis jiems kelia romantiškų arba seksualinių minčių. Kol jie sprendė, ką atsakyti, mokslininkai specialiais prietaisais fiksavo žvilgsnius. Ir štai ką pastebėjo: jei asmuo nuotraukoje keldavo romantiškus jausmus, tiriamieji žvelgdavo jam į akis, jei seksualinius – žvilgsniai nukrypdavo žemyn, „skenuodami“ nepažįstamojo kūną. Mokslininkai nustatė, kad partneriai, kurie vienas kitą suranda iš karto, yra daug laimingesni už mylimuosius, turinčius nemažą pasimatymų patirtį.
Daugelis iš mūsų kažkuriuo svarbiu momentu girdėjome patarimą, kuris pasirodė neįkainojamas. Galbūt jį mums padovanojo mama ar tėtis, arba vienas iš mūsų draugų. Arba mes ją kažkur perskaitėme, ir ji liko su mumis ir padėjo rasti meilę bei išlaikyti ją daugelį metų. Šį patarimą kartojame sau sunkiomis akimirkomis ir dalinamės su draugais. Keletas skirtingų moterų ... Skaityti toliau
Šiltnamis yra puiki vieta auginti įvairias daržoves, vaisius, žoleles ir gėles. Tačiau norint gauti gerą derlių, būtina teisingai pasodinti sodinukus. Nepaisant to, kad šiltnamiuose sukuriamas patogus temperatūros ir drėgmės lygis, daugumą pasėlių reikia daiginti šiltesnėje aplinkoje. Po to sudygę daigai sodinami į šiltnamį arba atvirą žemę. Pasvarstykime, kaip pasiruošti sodinimui, parinkti tinkamas pasėlių veisles, įsisavinti ... Skaityti toliau
Šiltnamis – tai vieta, kur auginami augalai, todėl jo švara yra svarbi pasėlių sveikatai ir vystymuisi. Šiltnamio valymas – ne tik higienos procedūra, bet ir raktas į sėkmingą derlių. Šiltnamį reikia nuplauti prieš sodinimo sezoną, taip pat jam pasibaigus, kad nebūtų kenkėjų ir parazitų, bakterijų ir grybelių. Šiltnamio apdorojimo taisyklių laikymasis užtikrina, kad auginami augalai ... Skaityti toliau
Turėti šiltnamį – ne tik įdomus hobis, bet ir atsakingas užsiėmimas, reikalaujantis nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Vienas iš svarbiausių šiltnamio priežiūros komponentų yra jo apdorojimas. Norint padidinti auginimo efektyvumą, nedarant žalos aplinkai ir rizikos, kad į auginamus augalus pateks kenksmingų cheminių komponentų, būtina naudoti saugias priemones produktyvumui didinti. Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į šiltnamio efektą ... Skaityti toliau
Vasario 14-oji, bet dar turite laiko ne tik nupirkti dovaną savo antrajai pusei, bet ir pasigaminti ją patys. Štai dešimt idėjų. 1. Dažytas puodelis Galite dažyti keramikinį ar porcelianinį puodelį. Jų yra daug bet kurioje parduotuvėje ir jie yra labai nebrangūs. Dažymui reikės žymeklio porcelianui/keramikai deginimui. Surasti tai nėra problema. Prieš dažant, puodelį reikia nuriebalinti. ... Skaityti toliau
Apskaičiuota, kad per visą gyvenimą bučiuojamasi daugiau nei 20 000 minučių. Mokslininkai ir sveikatos specialistai teigia, kad ši maloni veikla ne tik stiprina imunitetą, bet ir užkerta kelią ligoms. Tačiau yra ir kita medalio pusė – bučiuojantis apsikeičiama įvairiais mikrobais, todėl vertėtų būti atsargiems.
Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti, t.y. suteikti visas galimybes Žmonai visuomet būti patraukliai; 3. Ginti ir saugoti; 4. Mokyti savo Žmoną, teikti jai dvasines žinias; 5. Nuolat apdovanoti ją pasitikėjimu, Meile ir švelniais žodžiais; 6. Niekada jos neliūdinti ir neskriausti. ... Skaityti toliau
Perfrazuojant galima būtų retoriškai paklausti - o kas padaro meilę amžina? Vienas dalykų, apsaugančių meilę nuo laiko poveikio, gali būti meilės išsižadėjimas. Skamba paradoksaliai, bet tame slypi daug tiesos. Visų pirma, pats, savo noru, žmogus niekada neišsižadės meilės, tačiau kartais taip pasielgti priverčia aplinkybės. Vien todėl, kad tai nėra laisvas žmogaus pasirinkimas, jis atsisako mylimo žmogaus ne todėl, kad nustojo jį mylėti. Atsižadėta meilė vis tiek lieka meilė, ir dažnai šis jausmas būna puoselėjamas net gi dar labiau. Tokia susiklosčiusi situacija lemia, kad meilė yra idealizuojama ir ji tampa amžina, nes nei laikas, nei kiti veiksniai negali daryti įtakos tam jausmui, kurio per prievarta buvo būtina išsižadėti. Tokia situacija aprašoma Antano Škėmos romane „Balta drobulė”. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dar pačioje jaunystėje buvo pažadėjęs vesti savo pirmąją ir vienintelę meilę Jonę. Dėja, jo paveldėta liga progresavo ir Garšva, būdamas bejėgis prieš ligą ir daktaro patartas, nusprendė, kad Jonės niekada neves. Jam teko atsižadėti meilės dėl to, kas nuo jo nepriklausė, bet mylimosios prisiminimas visados liko Garšvos širdyje kaip pirmoji ir vienintelė meilė. Šios meilės negalėjo niekas pakeisti, nesvarbu kiek laiko praėjo. Tokia meilė aprašyta ir Roizijaus epitafijose. Jie byloja apie amžiną, laiko neįveikiamą Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę. Juos išskiria mirtis, tačiau tyra ir nuoširdi meilė žmonai visados ruseno Žygimanto širdyje. Tad meilės praradimas per prievarta dažniausiai ją tik sustiprina, paversdamas nepamirštama ir amžina.
Išėjus mylimam žmogui, daugeliui įvyksta refleksinė reakcija - pulti jį susigrąžinti. Kai žmogus puola susigrąžinti, tai jis daro visa tai, ko daryti nereikia. Sėkmės šansų beveik nėra, o jeigu ir sugrįš, tai su tokiomis sąlygomis, kurios daug džiaugsmo jums neteiks. Vienintelis šansas susigrąžinti partnerį - tai jį paleisti. Leisti jam apsispręsti. Tačiau sėdėti ir laukti nepakanka. Reikia dar užsiimti savimi: savo tobulėjimu, pokyčiais. Ką reikėtų daryti? Nusiraminti. Suprantama, stresinėje situacijoje mus valdo emocijos. Jei veiksite vadovaudamiesi emocijomis, - darysite tai, ko daryti nereikia. Norimą rezultatą įmanoma pasiekti tik su proto pagalba. (Pravartu turėti šalia žmogų su "šalta galva".)Išsaugoti geranorišką bendravimo atmosferą. Tačiau neatverti širdies, nes į ją dažnai spjauna. O nuo to pasidaro dar blogiau. Sukurti informacijos deficitą. Nereikia smulkiai pasakoti, kas vyksta jūsų gyvenime. Pakaks geranoriškų frazių: "Ačiū, viskas gerai." Nereikia išdidžiai pasakoti apie sėkmes arba tyčia sukelti pavydą. Idealus variantas - kad apie jūsų sėkmę jis (ji) sužinotų iš trečiųjų asmenų.
Platoniški santykiai - tai tokie santykiai, kai žmonės stipriai myli vienas kitą emocionaliai bei dvasiškai ir jiems visai nereikia fizinio artumo. Tokiuose santykiuose įsimylėjėliai žavisi, garbina vienas kitą. Jie jaučiasi nuolat pakylėti, apgaubti romantikos ir euforijos. Daktaras Geoffrey Greifas, Maryland School of Social Work profesorius, susidomėjęs šiuo visada aktualiu klausimu, nusprendė atlikti apklausą ir išsiaiškinti, ar galimi tokie – platoniški – santykiai tarp vyro ir moters. Nors tokios draugystės realumu tiki dauguma tiek vyrų, tiek moterų, visgi pastarųjų procentas kiek menkesnis. Moters ir vyro draugyste neabejoja trys ketvirtadaliai daktaro G. Greifo atlikto tyrimo dalyvių vyrų. Tuo tarpu tikinčios platoniška draugyste su vyrais teigė apie 65 proc. moteriškos lyties atstovių. G. Greiffas neabejoja, jog platoniški santykiai yra įmanomi. Tačiau, jo nuomone, šie labai lengvai gali susikomplikuoti, kuomet atsiranda tam tikra fizinė trauka ir dingsta skaidrumas. Taip pat labai dažnai tokios draugystės tarp vyro ir moters tampa painios, kuomet vienas iš draugų susiranda antrąją pusę. „Dauguma apklaustųjų teigė pirmiausia tampantys draugais, o vėliau juos ima sieti kažkas daugiau. Tokio siužeto pavyzdžių pilna kino filmų scenose. Tai visai kas kita, nei neplanuoti susitikimai darbe, parke ar bare, kurių metu tiesiog staiga imama jausti fizinė trauka kitam asmeniui. Čia draugystė toli gražu nėra pirminis motyvacjos šaltinis“, – dėsto G. Greiffas psychologytoday.com.
Paplitęs įsitikinimas, jog pagrindinis paauglio tikslas yra tapti nepriklausomam nuo savo tėvų ir kad kiekvienas paauglys neišvengiamai turi pereiti tėvų atmetimo laikotarpį, kad taptų laisvas nuo jų įtakos. Laikantis tokio požiūrio, būtų galima teigti, jog paaugliams visiškai normalu ir netgi pozityvu būtų niekinamai žiūrėti į tėvų politiką jų atžvilgiu, jų išmintį, vertybes, gėdytis viešoje vietoje rodytis su savo šeimos nariais ir nekritiškai priimti savo bendraamžių skonį ir pažiūras. O mes teigiame, jog paaugliai, kurie taip elgiasi, kenčia nuo vidinio nelaimingumo, kurio galima išvengti ir kurį galima išgydyti. Tokius vaikus, jeigu jie nori pasijusti laisvi nuo tėvų, būtina ignoruoti ir stengtis nuo jų atsiriboti. Kadangi tikra nepriklausomybė pasiekiama tuomet, kai vaiko vidinė gerovė visam laikui atitolsta nuo kasdienio gyvenimo sėkmių ir nesėkmių sekos, paaugliai negali pasiekti tikros autonomijos atmesdami savo tėvus. Priešingai, paaugliai, kurie pasiekia tikrą nepriklausomybę, artumo ir meilės savo tėvams jausmus perkelia į platesnę erdvę – mokyklą, santykius su draugais ir laisvalaikio užsiėmimus. Paaugliams nebūtina apleisti tėvų lizdo ir nereikia jų iš jo stumti. Jūsų paauglio suvokimas, kad tėvai visuomet yra prieinami ir jam atsidavę, yra bene svarbiausias jo besiformuojančio įsitikinimo, jog jis gali valdyti savo gyvenimą taip, kad būtų laimingas pats ir teiktų laimę kitiems, komponentas. Paaugliai dar nėra pasirengę būti visiškai savarankiški. Jei neleisite savo paaugliui vaikui atsiremti į jus, kai jam tai bus reikalinga, jūs paskatinsite jį kliautis kitomis, ne tokiomis konstruktyviomis savęs guodimo formomis (tokiomis kaip miegojimas po dvylika valandų per parą, naktinėjimas pas draugus, pernelyg glaudus suartėjimas su širdies drauge ar draugu). Taigi leiskite savo paaugliui, kai to reikia, atsiremti į jus, o kai jam norisi, pamėginti pamankštinti sparnus savarankiškai.
Laimė – neapčiuopiama būsena. Ko reikia, kad būtum laiminga - laiko, mylimo žmogaus ar suvokimo, kad jau tokia esi, nes kvėpuoji? Neseniai Londone įkurtas tarptautinis judėjimas „Už laimę" („Action for Happiness" pasiūlė 10 taisyklių, kurių laikymasis padės žmonėms jaustis laimingiems. Judėjimo iniciatoriai - Didžiosios Britanijos mokslininkai. Organizacija jau turi daugiau kaip 4 tūkstančius narių iš 60 pasaulio šalių.
„The Daily Telegraph" rašoma, kad judėjimas siekia paveikti visuomenę, kad ji kardinaliai pakeistų savo gyvenimo būdą ir pagaliau pradėtų gyventi kokybiškai. Nepaisant įspūdingų pasiekimų technologijų, mokslo, genų inžinerijos srityje, žmonės kažkodėl jaučiasi nelaimingesni nei prieš 50 metų. O tiesa, manau, paprasta - laimė yra kiekviename iš mūsų. Tik dažnai nukrypstame nuo savasties, nuo savo vertybių, įsitikinimų. Vaikomės laimės paukštės spalvotomis plunksnomis, o pasirodo, ji tupi ir laukia, kada mes leisime pagaliau jai skristi. Kada pasiryšime būti laimingi. Ne rytoj, ne kitą savaitę ir ne po metų. Bet čia ir dabar. Žmonės būtų žymiai laimingesni, jei nepuoselėtų lūkesčių ir neplanuotų savo gyvenimo penkmečiais. Nesietų laimės su darbu, su didesne alga, su mylimuoju, su erdvesniais namais. Nepasiteisinusios viltys palieka tik kartėlį ir nusivylimą. Ieškome naujo įkvėpimo, naujo pagrindo po kojomis, kad galėtume svajoti ir kurti. Kol vėl atsitrenkiame į sieną. O užtektų prisiminti, kad laimė yra tai, ką turime, tik dažnai to nevertiname. Bet čia mano nuomonė.
