Dantimis reikia rūpintis nuo kūdikystės. Burnos ertmės valymas turėtų tapti kasdieniu ritualu nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo mėnesių, kai dantų dar nematyti.

Dantimis reikia rūpintis nuo kūdikystės

Lietu­vos sta­tis­ti­ka grės­min­ga: kas antras tre­jų metų vaikas Lietu­vo­je turi sug­e­dusių dan­tų, net 86 pro­cen­tų 7–8 metų vaikų dan­tys yra pažeisti ėduonies ir vos pusė pro­cen­to suau­gusiųjų gali didži­uo­tis sveikais dan­timis. Kodėl taip yra? Odon­tolo­gai įžvel­gia ne vieną priežastį: netaisyk­lin­gi kas­di­enės burnos higien­os įproči­ai, menkavertė mity­ba, odon­tologų baimė, paprasči­au­sias aplaidu­mas.

Sovi­et­mečiu buvo įsi­galėjęs požiūris, kad pienini­ais dan­timis nev­er­ta rūpin­tis, mat jie po keler­ių metų vis tiek iškris. Dabar dan­tų spe­cial­is­tai yra vienin­gos nuomonės – burnos higien­os įpročius vaikui reikia for­muoti nuo mažumės.

Burnos ert­mės valy­mas turėtų tap­ti kas­di­e­niu rit­u­alu nuo pir­mųjų kūdikio gyven­i­mo mėne­sių, kai dan­tų dar nematyti. Drėgna mar­le ar šva­raus audinio ski­aute apvynio­tu pirš­tu pakan­ka keletą kartų švel­ni­ai per­brauk­ti per vaiko dan­te­nas bent du kar­tus per dieną – po rytinio mai­tin­i­mo ir prieš miegą.

Maž­daug šešių mėne­sių kūdiki­ams prasikala pir­mieji dan­tukai ir praside­da pri­mai­tin­i­mas: vaikas paskanau­ja daržovių, kruopų, vėli­au – vaisių, uogų, mėsos, sulčių. Kar­tu išau­ga ir ėduonies rizika.

Nors, kaip ir anksči­au, burną gal­i­ma valyti drėgnu audinio gabalėliu, nepak­enk­tų įsi­gyti spe­cialų frot­inį ar silikon­inį antpirštį. Jis ne tik gerai pašali­na apnašas, bet ir pamasažuo­ja jau­trias, dėl dygstančių dan­tų skau­dančias dan­te­nas.

Apie pir­mu­o­sius gyven­i­mo metus pasiro­do už priekinius kur kas didesni ir sudėtinges­ni krūmini­ai dan­tys, kuriems valyti audinio ski­autės jau nepakan­ka. Tam skir­ti spe­cialūs šepetėli­ai mažyliams su nedidele galvute ir itin minkš­tais šere­li­ais.

Net jei jums dan­tų valy­mas atro­do nuo­bo­di prievolė, nepar­o­dykite to vaikui. Paver­skite šį rit­u­alą kas­di­e­niu lauki­a­mu žaidimu. Vaikutis plači­ai šyp­so­sis ir nesioži­u­os, jei dan­tukus jam valan­ti mama uždain­u­os: „Vien­as, du – aukš­tyn, aukš­tyn. Vien­as, du – žemyn, žemyn. Švarūs jau visų pil­vukai? Duok­it nugaras, dan­tukai!“

Pir­mąjį gim­ta­di­enį atšven­tusį mažylį būti­nai reikėtų nuvesti pas vaikų odon­tologą. Spe­cial­is­tas įvertins, ar dan­tys auga gerai, ar nėra pažei­dimų. Pro­fi­lak­tiškai pasitikrin­ti pataria­ma kas pus­metį.

Antra­sis gim­ta­di­e­nis – metas pradėti nau­doti dan­tų pastą. Pasaulio sveikatos orga­ni­zaci­ja rekomen­duo­ja rink­tis pas­tas su flu­o­ru, kuris užk­er­ta kelią ėduonies atsir­adimui. Dan­tų šepetėlį nau­ju reikėtų keisti kas tris mėne­sius.

Iki 6–7 metų vaiko dan­tukus turėtų valyti tėvai arba prižiūrėti, ar vaikas tin­ka­mai tai daro pats. Vaikas turėtų suprasti, kad dan­tų valy­mas – ne chaotiškas šepetėlio makalav­i­mas burno­je, o sis­temingas dar­bas, pamažu pašali­nant neš­varu­mus nuo kiekvieno dan­tuko. Tai papras­tai užtrun­ka bent tris min­utes.

Nors pienini­ai dan­tys iškris, pažeisti ėduonies ir palik­ti liki­mo vali­ai jie gali sukelti nemažai rūpesčių. Sug­edę, net iki šaknų nutrupėję, pajuodę dan­tys ne tik atro­do neestetiškai, kelia pavo­jų gre­ta esantiems bei būsimiems dan­tims, bet ir sutrik­do kram­tymą. Dėl to nukenčia virškin­i­mas, mie­gas, kas­di­enė veik­la.

Ne maži­au nei kruopšti priežiūra, lemi­amos įtakos dan­tims turi ir vaiko mity­ba. Sal­dumy­nai, saldūs bei gazuoti gėri­mai skati­na daug­in­tis ėduonį suke­liančias bak­ter­i­jas, tad saldėsi­ais pik­t­naudži­au­jan­tys vaikai daž­nai kenčia dėl dan­tų ėduonies.

Įpratinkite vaiką vietoj sal­dumynų užkandži­au­ti vaisi­ais bei daržovėmis, o atsi­gaiv­in­ti papras­tu van­de­niu.