Kodėl nevykėliai tampa puikiais verslininkais

Augant mums buvo pasakyta, kad jei norime, kad gyvenime pasisektų, turime sunkiai mokytis ir gauti tik geriausius pažymius. Dabar pagalvokite, kiek puikių mokinių, kuriuos žinote, iš tikrųjų pasisekė.

Nesakome, kad išsilavinimas nėra svarbus – bet dažnai tie, kuriems mokykloje ar universitete prastai sekasi, pasiekia daugiau.

Ne visi daiktai vienodai naudingi. Žinoma, be lietuvių kalbos žinių ir elementarios matematikos būtų sunku, bet, būkime atviri, trigonometrijos prireikė nedaugeliui. Tiesiog norime pasakyti, kad mokyklos mokymo programa nėra ideali ir joje nėra tikrai svarbių dalykų. Tačiau tiek vidurinės, tiek aukštosios mokyklos gali sukelti aibę žalingų įpročių.

1. Pakelkite ranką ir laukite, kol būsite išrinktas
2. Paprašykite kitų leidimo
3. Patenkinkite kitų žmonių lūkesčius
4. Naudokite paruoštas idėjas, o ne kurkite naujas
5. Galvoti, kad valdžioje esantys žmonės viską žino

Iš esmės, kad mokykloje pasisektų, tereikia būti paklusniam ir kibti į pamokas – visa kita priklauso nuo mokytojų lūkesčių. Ir užuot padėję mokiniams suprasti, kodėl jie turėtų daryti tam tikrus dalykus, jie verčia juos laikytis taisyklių, nepalikdami vietos kritiniam mąstymui. Bent jau dauguma jų.

Tačiau gyvenime viskas veikia kitaip, o sėkmės pasiekia daugiausia tie, kurie mąsto ne kasmet. Ir kaip rodo daugelis tyrimų, dauguma jų yra tarp dvejetukininkų studentų. Psichologai teigia, kad jų pažymiai yra tik rodiklis, kad vaikai tiesiog nesidomi mokyklos programa. Tačiau po mokymų jie tikrai atsiveria ir dažnai tampa sėkmingais verslininkais. Išsiaiškinkime kodėl.

Galvojimas už ribų

Jūs negalite pasisekti kaip verslininkas, darydami tą patį, ką ir visi kiti. Kol vieni žmonės sėdi už vadovėlių ir susiranda pirmąjį darbą ne visą darbo dieną, kiti sugeba parduoti senas ausines ir sutaupyti pinigų būsimam projektui. Deja, per daug mokyklų tikisi, kad visi mokiniai mokysis pagal tą pačią mokymo programą, duoti ar imti tuo pačiu greičiu. Šis požiūris nepalieka vietos verslumo mąstantiems žmonėms išbandyti naujus kūrybinius metodus.

Verslininkai linkę laužyti pelėsį, siūlydami vartotojams problemos, kurios nepavyko išspręsti kitam produktui ar paslaugai, sprendimą. Ir tam jiems nereikia dalykų, kurių niekas neprisimena po mokyklos.

Nepriklausomybė

Begalinės pamokos, testai, diktantai, tada egzaminai – štai kas ateina į galvą verslininkams, kai kas nors pradeda kalbėti apie „nuostabius mokslo metus“. Nuosavas verslas reikalauja daug savarankiškų minčių ir veiksmų, o tai sunku, kai mokytojas tikisi, kad atliksite namų darbus, kurių niekada nenorėjote daryti. Todėl daugelis būsimų verslininkų vaikystėje jautėsi prislėgti mokyklos aplinkoje. Kai kurie žmonės tiesiog gimsta duoti nurodymus, o ne jų laikytis. Dėl tos pačios priežasties vadovai turėtų nebijoti deleguoti užduočių, kurios jiems nerūpi.

Praktika, o ne teorija

Nuo pradinių klasių mokinių iki Vilniaus valstybinio universiteto ir Saulėtekio studentų reikalaujama daug skaityti, rašyti ir laikyti testus, pagrįstus teorine informacija. Nors kai kuriuose gamtos mokslų kursuose reikia atlikti laboratorinį darbą, pavyzdžiui, daugumoje mokymo programų prašoma galvoti apie realias situacijas, o ne dalyvauti jose.

Verslininkai vertina patirtį, o ne spekuliaciją. Jiems sekasi ir įgyja žinių, kai ką nors daro patys, o ne mokosi iš vadovėlių.

Smalsumas

Tiesą sakant, verslininkai mėgsta mokytis – bet ne mokykloje ar kolegijoje, nes jų lankymas negarantuoja sėkmės ateityje. Tačiau šiandien yra daug alternatyvių būdų: verslo mokymai, podcast’ai, knygos, internetiniai kursai – ir visa tai lengviau nei bet kada anksčiau, ir daug smagiau. Be to, laikui bėgant supranti, kas iš tiesų svarbu ir gali savarankiškai pasirinkti, ką studijuoti. Ir, žinoma, joks verslas negali vystytis be nuolatinio lyderio augimo.

Sąmoningumas

Sėkmė yra daugiau nei dešimtukas dienoraštyje ar pažymių knygelėje. Kiekvienam verslininkui periodiškai primenama, kad sėkmė ne visada matuojama pelnu, kurį sukuria jo verslas. Tas pats pasakytina apie pažymius. Per daug mokinių sutelkia dėmesį į pažymius, užuot sutelkę dėmesį į tikras žinias, bendravimą su draugais ar įgūdžių, kuriuos gali įtraukti į savo gyvenimo aprašymą.

Verslininkai, kuriems nesisekė mokykloje, labiau linkę siekti sėkmės kitais būdais, pavyzdžiui, sukurti savo pirmąją svetainę ar užmegzti ryšius su tinklu. Ar ne geriau vertinti pažymius kaip žaidimą? Prisiminkite žmones, kurie egzaminuose apgaudinėjo dėl geresnio pažymio – kokia tokio žaidimo prasmė? Visada protingiau dirbti su kažkuo apčiuopiamu, kuris jums bus naudingas ilgainiui.

Būti puikiu mokiniu mokykloje naudinga tik

Gyvenimas iš tiesų yra ilga pamoka. Taip ilgai, kad neįmanoma apibrėžti žmogaus sėkmės tik pagal vieną jos dalį. Daugeliui verslumo nusiteikusių žmonių mokykloje nesiseka gerai, nepaisant priežasties, ar tai noras daugiau savarankiškumo, ar įgyti praktinės patirties.

Pažymiai, GPA ir testų rezultatai lemia tik žmogaus gebėjimą atsakyti į klausimus ir pateikti informaciją, nieko daugiau. Štai kodėl mūsų pasaulį valdo ne tik puikūs studentai. Kiekvienam didelės įmonės vadovui, baigusiam universitetą su pagyrimu, yra keli generaliniai direktoriai, kurie to nedaro. Versle ir gyvenime svarbu siekti savo tikslų nukreipiant savo ambicijas problemų sprendimui.

Studijuoti sunku, reikia daug laiko ir pastangų. Jei žmogus nesiekia gerų pažymių, tai nereiškia, kad jis neturi ambicijų ir gabumų. Mes visi norime sutelkti savo energiją į tai, kas mus domina – turėtume vertinti žmones šioje srityje, o ne pagal jų pažymėjimą ar diplomo spalvą.