Mokykla be narkotikų: Prevencija mokykloje

Priklausomų nuo alkoholio ar kitų narkotikų asmenų gydymas reikalauja daug pastangų ir nevisada yra sėkmingas. Kur kas efektyviau yra apsaugoti moksleivius nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Prevencija – tai išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Narkotikų vartojimo prevencijos ugdymas mokykloje – tai moksleivių psichologinės-socialinės kompetencijos formavimas, gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, kurti, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo veiksmus ir suprasti savo poelgių padarinius, ugdymas.

Prevencijos metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip gebėjimas bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimas racionaliai apsispręsti, reikalui esant pasakyti “ne”, suvokti atsakomybę už poelgius. Šiandien labai svarbu ugdyti tokius įgūdžius, kaip gebėjimą atsispirti bendraamžių (socialiniam) spaudimui, tinkamai vertinti reklamą, kai kuriuos suaugusiųjų veiksmus.

Dažniausiai narkotikų vartojimo problema mokykloje nagrinėjama per vertybinių nuostatų ir sveikos gyvensenos suvokimą, charakterio ir valios ugdymą. Šių temų nagrinėjimas pamokų metu priklauso nuo pedagogo išprusimo, pasirengimo, jo patirties ir gebėjimo diskutuoti šiomis temomis. Kaip parodė ankstesnė pedagogų apklausa, tik nedidelė dalis mokytojų yra susipažinę su vykdomomis programomis, išleistais ir siūlomais mokyklai leidiniais. Tuo galima paaiškinti ribotumą taikant pirminei narkomanijos prevencijai siūlomus metodus, kurie formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas, didina pačių moksleivių dalyvavimą organizuojant (planuojant) prevencijos struktūrą ir įgyvendinimą. Mokyklai trūksta vadovėlio moksleiviui, knygos mokytojui, vaizdinių mokymo/mokymosi priemonių. Pagalba iš šalies – kitų žinybų, profesionalų, dažniausiai apsiribojama paskaitomis, kurių efektyvumas yra mažas. Ne visos mokyklos turi narkotikų prevencijos rašytinę vidaus politiką, liečiančią moksleivius. Labai mažai mokyklų turi rašytines taisykles dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo, liečiančias mokytojus ir kitą mokyklos personalą.

Labai svarbu prisiminti, kad visas jaunimo socializacijos procesas padeda vystytis nuostatoms, vertybėms, savigarbai ir savęs vertinimui. Socializacijos procesas prasideda šeimoje ir plečiasi įtraukdamas bendraamžius, kitų suaugusiųjų asmenų gyvenimo ir elgesio modelį, turi įtakos ir liaudies kultūra. Mokytojas yra vienas iš tų žmonių, kuris turi įtakos socializacijos procesui. Nuoširdus mokytojų rūpestis moksleivių gerove ir laiku suteikta parama gali padėti formuojant gerus mokytojo-moksleivio tarpusavio santykius.

Tarptautinė patirtis rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo prevencija – tai ne tik žinių ir informacijos suteikimas bei higieninių nuostatų ugdymas. Moksliniai tyrimai bei Amerikos narkotikų vartojimo programa mokytojams pateikia keletą pagrindinių elementų, kurie labiausiai efektyvūs narkotikų prevencijos veikloje:

• Supažindinti moksleivius su priežastimis, kurios paskatina vartoti tabaką, alkoholį, inhaliantus ar kitus narkotikus: a) vidiniu asmens spaudimu – tai smalsumas, noras priklausyti kokiai tai grupei, noras įtikti bendraamžių grupei ir kt., b) išoriniu socialiniu spaudimu – tai bendraamžių nuostatos, tiesioginis grupės spaudimas, žiniasklaidos įtaka.
• Formuoti gyvenimo įgūdžius, kurie reikalingi atsispirti bendraamžių spaudimui. Tai atsisakymo įgūdžiai, sprendimų priėmimas, problemų sprendimas, atkaklumas, susidorojimas su stresais, emocijų valdymas ir kt.
• Didiniti teorinę moksleivių kompetenciją, kuri sustiprintų savigarbą ir paremtų mokyklos bei bendruomenės vertybes.
• Pasitelkti normatyvinį ugdymą, kuris rodo, kad dauguma jaunų žmonių nenaudoja alkoholio, tabako ar kitų narkotikų.
• Suteikti pagal amžių atitinkamų žinių apie alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo padarinius bei skirti tam pakankamai pamokų (užsiėmimų) pagal gerai sudarytą prevencijos programą
• Vietoje didaktinių priemonių ar gąsdinimo taktikos, naudoti sąveikinę ugdymo techniką (aktyvius ugdymo metodus), t.y. diskusijas, mokymąsį bendradarbiaujant, vaidmenų atlikimą.
• Aktyviai į veiklą įtraukti šeimą ir bendruomenės narius.
• Apmokyti mokytojus ir suteikti jiems reikiamą paramą.
• Aprūpinti ugdymo medžiaga, kurią mokytojai galėtų lengvai ir tiksliai įgyvendinti ir kuri būtų tinkama moksleiviams
• Sukurti ugdymo institucijoje vidine demokratija paremtą tvarką (taisykles) dėl rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo ir besąlygiškai šios tvarkos privalo laikytis visi bendruomenės nariai.

Prevencijos efektyvumą didina įvairios, vietose vykdomos programos (projektai), remiančios narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, formuojančios bendruosius kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas. Programų (projektų) efektyvumą didina prevencijos metodų įvairovė, pačių moksleivių dalyvavimas tiek organizuojant (planuojant) programos struktūrą, tiek įgyvendinant ją. Šios programos (projektai) turėtų numatyti moksleivių užimtumo problemas, alternatyvių priemonių pasiūlą ir pasirinkimą.