Tik tuščias indas gali būti pripildytas. Tik jaučiantis trūkumą siekia jį kompensuoti. Žmogui įprasta jaustis silpnam, tuščiam, nelaimingam, netobulam, bjauriam ar vargetai ir visa tai tėra tuščias indas kuris siekia būti pripildytas tuo ką vadiname laime, meile, gyvenimo prasme, išmintimi, stiprybe ir harmonija. Kitaip tariant, liūdesys, tuštuma, silpnumas, kančia – visa tai prasmingi dalykai. Tuštuma ... Skaityti toliau
Pastebėta, jog maždaug 50 proc. pokyčių, kuriuos laikome senėjimo padariniais, iš tikrųjų sukelia hipokinezė, kitaip sakant, raumenų ir kaulų nykimas ir funkcijų silpimas dėl jų nenaudojimo, apleidimo (Drinkwater, 1988). Prieš senatvę reikia kovoti kaip prieš ligą, moko mus Ciceronas. Toliau pateikiama viena iš galimų strategijų, kaip šiai ligai priešintis ir gyventi pilnavertį gyvenimą garbiame amžiuje. ... Skaityti toliau
Išminties pradžia – išdrįsti sakyt sau tiesą. Gyvenime pilna pavyzdžių, kai vidutinių gebėjimų, o gal net ir visai menko išsilavinimo žmogus savo atkaklumo, ryžto, drąsos dėka pasiekia gerokai daugiau nei bailus intelektualas. Kitaip tariant – sėkmę lemia ne IQ, o EQ, t.y. ne loginio intelekto koeficientas, o emocinis intelektas, ko dėka gimsta SQ, dvasinis intelektas, ... Skaityti toliau
Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių ... Skaityti toliau
Darbuotojas po darbo laiko neprivalo atsakyti į darbo skambučius ar laiškus, jeigu su darbdaviu nėra iš anksto susitarta kitaip. Tai galioja ir tada, kai telefoną ar kitas technologijas suteikia pats darbdavys, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė. Teigiama, kad vidutiniškai trečdalis Lietuvos darbuotojų laisvalaikiu darbo neužmiršta: skambina telefonu, skaito, rašo elektroninius laiškus ... Skaityti toliau
„Ar nustebtumėte sužinoję, jog pasikeitusi pakuotės spalva gali pakeisti jaučiamą gaminio skonį? Žymaus JAV mokslin Kartu su kolega Dariumi Černiausku neseniai vykusiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ji skaitė paskaitą apie neuromarketingą. Pasak mokslininkų, daugiau kaip 90 proc. gautos informacijos yra apdorojama individo nesąmoningai arba pasąmonėje, todėl sąmoningi vartotojo sprendimai tėra tik nedidelė „ledkalnio“ viršūnė. „Daugelis dabartinių ... Skaityti toliau
Gatvės gaujų nariai į grupuočių veiklą įsitraukia visai ne dėl tų priežasčių, apie kurias iki šiol galvojo mokslininkai, skelbia naujas tyrimas. Suprantama, kad žmonės, kurie nusprendžia prisijungti prie nusikalstamų grupuočių paprastai yra problematiškos asmenybės. Tačiau nauja studija atskleidžia, kas konkrečiai juos paskatina tai daryti. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo išvados skelbia, kad jaunuoliai siekia narystės nusikalstamose bendruomenėse, nes ... Skaityti toliau
– Tu mokysiesi, – tarė Vasudeva, – bet ne iš manęs. Klausytis išmokė mane upė, ji mokys ir tave. Žiūrėk, ir tau ji pasakė, kad gera yra leistis žemyn, grimzti, ieškoti gilumos. Turtingas aristokratas Sidharta tampa irkluotoju, mokytasis brahmanas Sidharta – keltininku: ir tai tau pasakė upė. Išmokys ji tave ir kitko. Po ilgos pauzės ... Skaityti toliau
Ko gero, jau visi žinote, kad meditacija mums yra naudinga. Ji padeda atsipalaiduoti, susitelkti, pasijusti ramiam, atsikratyti streso. Ir tokių tyrimų, kurie įrodo, koks nuostabus priedas prie gana sudėtingo šiuolaikinio gyvenimo gali būti meditacija, vis daugėja. Viename paskutiniųjų tyrimų Wake Forest Baptist Medical centras (JAV) tyrinėjo meditacijos ir jogos programos, žinomos kaip streso valdymo ir ... Skaityti toliau
„Genetiko darbas leidžia prisiliesti prie būsimą gyvybę dengiančio paslapties šydo, tačiau nereikia pamiršti, kad genetika ir bioetika visada turi eiti koja kojon. Tik tokia humanizuota medicina yra visavertė“, – įsitikinęs klinikos „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas. – Prieš trejus metus pirmasis Lietuvoje pradėjote taikyti naujus genetinius tyrimus – NIPT, leidžiančius prognozuoti vaisiaus sveikatos ... Skaityti toliau
Šiuolaikinė psichologija gimė prieš gerą šimtmetį, ir nuo to laiko požiūris į žmogaus prigimtį ėmė keistis, plečiant jos pažinimo ribas. Tai atsitiko tada, kai mokslininkai žmogų ėmė laikyti nors ir gyvulišku organizmu, tačiau apdovanotu tam tikromis aukštesnėmis psichikos funkcijomis, dažniausiai vadinamomis „protu“. Vėliau šį požiūrį praplėtė gelmių psichologijos specialistai, atradę pasąmonę, kuriai priskyrė pagrindinį vaidmenį, sąlygojant žmogaus ... Skaityti toliau
A.H.Kirkoras rašo, kad Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (1 aršinas – 0,7 m) ilgio, 100 aršinų pločio ir 15 aršinų aukščio. Ji buvo be stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą). Šalia jos augo ąžuolas, po kuriuo stovėjo Perkūno stabas. O pačioje šventykloje virš sienos (knygoje nenurodoma, viršum kurios) buvo įrengta 16 aršinų ilgio galerija. Ten, galerijoje, buvo pagrindinis altorius, arba aukojimo vieta, – 9 aršinų pločio ir 3 aršinų aukščio. To altoriaus link vedė 12 laiptų (kiekvienas iš jų – pusės aršino aukščio ir 3 aršinų pločio). Laiptai buvo ir žemdirbystės kalendorius – ant jų buvo sužymėti visi Mėnulio ciklai.
