Apsinuodijimo maistu prevencija. Kasmet dešimtadalis pasaulio gyventojų susiduria su ligomis, kurias sukelia nesaugių maisto produktų vartojimas.

Kasmet dešimtadalis pasaulio gyventojų susiduria su ligomis, kurias sukelia nesaugių maisto produktų vartojimas.

Apsinuodijimas maistu arba toksinė infekcija išsivysto valgant maistą, kuriame susikaupė bakterijos ir jų gaminami toksinai. Tai būdinga apsinuodijimo maistu ūminė pradžia: pasikartojantis vėmimas ir laisvos išmatos, pilvo spazmai, taip pat bendros intoksikacijos simptomai – šaltkrėtis, karščiavimas, silpnumas ir galvos skausmai. Dėl dehidratacijos sumažėja kraujospūdis, atsiranda tachikardija, blyški oda. Paprastai šie simptomai praeina per 1-3 dienas. Tačiau mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto, kepenų ir inkstų ligomis, dehidratacija reikalauja skubios medicininės pagalbos. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei vienu metu suserga keli šeimos nariai, būklė smarkiai pablogėja arba per 3 dienas nepagerėja.

Pagrindinis gydymas – geriamas vanduo arba specialūs tirpalai, skirti rehidratacijai (Rehydron, Trisol, Acesol ir kt.). Jas reikia gerti mažomis porcijomis, bet dažnai – maždaug kas 10 minučių po valgomąjį šaukštą. Tirpalą galite pasigaminti patys, litre švaraus virinto vandens atskiesdami 1 arbatinį šaukštelį druskos ir 1 valgomąjį šaukštą cukraus. Taip pat galite vartoti sorbentus, kurie suriš maisto toksinus ir pašalins juos iš organizmo. Griežtai laikykitės naudojimo instrukcijų!

Ko tikrai neturėtumėte daryti be gydytojo recepto, tai vartoti vaistus nuo viduriavimo ir vėmimą mažinančius vaistus. Tokiu atveju toksinai liks organizme ir būklė dar labiau pablogės. Pirmosiomis dienomis po apsinuodijimo, jei įmanoma, nevalgykite, apsiribokite skysčių gėrimu. Nuo antros dienos galima valgyti skrandžio ir žarnyno nedirginantį maistą: vištienos sultinį, krekerius, ryžių košę, želė ar stiprią arbatą.

Kaip saugoti maistą namuose

Palaikykite švarą. Prieš liesdami maistą ir periodiškai ruošdami maistą nusiplaukite rankas su muilu ir švariu vandeniu. Gaminimo ir vartojimo metu mikrobai lengvai pereina iš rankų į maistą. Su maistu besiliečiantys paviršiai turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo.

Atskirkite žalią nuo virto. Žalia mėsa, paukštiena, jūros gėrybės ir kiaušiniai gali pernešti ligas sukeliančias bakterijas į jau paruoštą maistą. Pjaustymo lentos arba įrankiai, naudojami žaliai mėsai, niekada neturėtų būti pakartotinai naudojami jau paruoštam maistui, pavyzdžiui, vaisiams ir daržovėms, jų kruopščiai neišvalius ir nedezinfekavus. Kitas būdas išvengti kryžminio užteršimo – skirtingiems maisto produktams naudoti skirtingas (pvz., skirtingų spalvų) pjaustymo lenteles.

Atlikite kruopštų terminį apdorojimą. Įsitikinkite, kad ruošiamo patiekalo ar gaminio, ypač mėsos, paukštienos, kiaušinių ir jūros gėrybių, vidinė temperatūra pasiekia mažiausiai 70°C. Kai naudojate maisto termometrą, nedėkite jo į storiausios ruošiamo maisto dalies centrą. Įsitikinkite, kad termometras neliečia talpyklos šonų ir nuvalykite jį po kiekvieno naudojimo. Jei neturite termometro, įsitikinkite, kad maistas yra visiškai iškepęs, patikrindami jo spalvą, tekstūrą ir kitus iškepimo požymius.

Laikykite maistą saugioje temperatūroje. Bakterijos, sukeliančios apsinuodijimą maistu, sparčiausiai dauginasi „pavojingame“ temperatūros diapazone – nuo ​​5°C iki 60°C. Todėl maistas turi būti laikomas žemesnėje nei 5°C ir aukštesnėje kaip 60°C temperatūroje. Maistas turi būti greitai ir teisingai atvėsinamas. Maistas turėtų būti šviežias, ženklinant ir datuojant saugomus ingredientus ir gatavus produktus. Visi maisto produktai, laikomi ne originalioje pakuotėje, turi būti paženklinti.

Naudokite saugų vandenį ir saugias maisto žaliavas.. Prieš vartojimą daržoves ir vaisius nuplaukite švariu vandeniu. Naudokite švarius indus ir stalo įrankius, dezinfekuokite paviršius ir naudokite valymo priemones. Stalo įrankius taip pat galite dezinfekuoti verdančiame vandenyje.