Natūralus svorio ir sveikatos susigrąžinimas (5 dalis)

Mūsų odisėja normalaus gyvenimo link, tęsiasi. Šiandieną pakalbėsime apie visų mūsų taip mėgiamus ir, kai kurių netgi labai garbinamus, „ilgai grojančius“ angliavandenius. Įsivaizduokite, kad karštą vasaros popietę jūs pareinate į namus, uždarote visu langus ir … įjungiate šildymą! Sutikite, taip elgtis gali arba kvailys, arba nuo mūsų lietuviškų vasarų kiek atvėsęs juodosios rasės atstovas.

Kažką panašaus mes darome, kai, nedirbdami beveik jokio fizinio darbo, į save dideliais kiekiais krauname „ilgai grojančius“ angliavandenius, jau nekalbant apie greitai skaidomuosius: vaisius, cukrų, šokoladą, krakmolą. Mes žinome, kad mūsų protėviai gausiai vartojo javus, o vėliau ir bulves. Tą mes akcentuojame, bandydami apibrėžti „natūralios“ mitybos gaires, tačiau užsiminti apie protėvių fizinę veiklą mes vengiame. Vengiame, nes tai labai neparanku.

Visi valgomieji angliavandeniai turi gana malonų skonį: taip mūsų smegenys duoda žinoti, kad šis maistas – pilnas energijos ir, bet kokiu kritiniu gyvenimo atveju, jo pasirinkimui turėtume teikti pirmenybę. Tik, vargšės mūsų smegenys, vis ruošiasi ir ruošiasi organizmo fizinėms apkrovoms, o jų, kaip nėra, taip nėra. Mūsų energijos natūralų sunaudojimą mes pakeitėme maisto įsisavinimo sutrikimais, metabolizmo sulėtėjimu. Rezultatas tas pats – mums, storiems, nutukusiems ir ligotiems, nuolat reikia daug energentų, o angliavandeniai – patys prieinamiausi bei maloniausi.

Aš jau pasakojau, kad nutukusių žmonių organizmas nebemoka imti energijos iš riebalų ir tenkinasi vien cukrumi bei baltymais. Taip pat pasakojau, kad vienašališkas ir greitas saldumynų atsisakymas jokio teigiamo rezultato neduos. Neduos tol, kol savo organizmo „nepripratinsime“ energiją gaminti iš riebalų.

Todėl, angliavandenių atsisakymas mano siūlomoje dietoje, kai kam gali tapti labai skausmingu dalyku. Prie angliavandenių priprantama, panašiai, kaip prie narkotikų ir šios priklausomybės skiriasi tikrai nedaug. Štai kodėl žmonėms nepasiseka visos dietos bei kitokios svorio mažinimo priemonės. Prieš metant svorį, kaip ir prieš atsisakant narkotiko, reikalingas ir didelis psichologinis nusiteikimas ir rimtas fizinis pasiruošimas.

Bet, sakykime, kad ankstesnius straipsnius jūs supratote teisingai ir jūsų organizmas energiją „išmoko“ semti iš riebalų. Ar tai reiškia, kad jūs niekada gyvenime nebeparagausite itališkos picos, spagečių, bandelių, kroasanų?

Viskam savas laikas. Nieko, jūs neprarasite, viską galėsite ragauti. Tik reikės kiek pasirūpinti intensyvesne fizine veikla, o tikiu, kad daug kam šie išvardinti „skanumynai“ pataps ne tokiais jau ir skaniais. Bet kokiu atveju, artimiausius kelis mėnesius jūs privalote atsisakyti bet kokių angliavandenių. Trumpai pakalbėkime apie esminį šios dietos, netgi, sakyčiau, mitybos ir gyvenimo būdo, principą. Gal, kaip kam pasirodys, kad mane aplankė Šventoji Dvasią ir suteikė šią „neįkainojamą“ informaciją? Ir liepė padalinti?

Gerai būtų! Tai yra, norėčiau, kad už mane kas nors galvotų, už mane rašytų ir dar prisiimtų atsakomybę. Nors, po to neturėčiau piktintis, kad ta pati Šventoji Dvasia už mane ir mano gyvenimu džiaugiasi, myli mano moterį, bendrauja su mano draugais. Tik be manęs…

Taigi, kaip ir visada, joks stebuklas neįvyko. Tiksliau, tai aplink mus – vien stebuklai, įdomybės ir pačios geriausios gyvenimo pamokos, tik mes nuo jų atsitvėrėme. O blogiausia yra tai, kad mes praradome ryšį su savo esme bei Gamta. Visi atsakymai į mums rūpimus klausimus yra čia: šalia mūsų, mūsuose!

Kuo vadovaujuosi aš, siūlydamas tokį mitybos ir gyvenimo būdą? Aš stebiu aplinką ir matau, kaip šimtai, tūkstančiai šio pasaulio būtybių gyvena absoliučioje harmonijoje su aplinka ir savimi. Kaip tai susiję su mumis, žmonėmis?

Voverė maitinasi riešutais, sėklomis bei grybais. Karvė ėda žolę, ožka mėgsta medžių žievę, šakeles. Gandras ryja varles, gyvates, žalčius ir kitokias šliaužiojančias pabaisas. Genys ieško kirminų, vabzdžių. Visa tai mums labai aišku ir suprantama. Tačiau visa išmintis ir „supratimas“ dingsta, kai kalba pasisuka apie mus pačius, žmones. O viskas juk taip paprasta!

Mes gyvename Lietuvoje, gana vėsioje ir drėgnoje žemėje. Mums, be abejo, reikia energijos bei statybinių medžiagų organizmui. Tad, įjunkime smegenis, užkurkime pečius savo galvose ir, paprasčiausia, išmąstykime, koks maistas mums reikalingas, o koks – ne!

Kas auga, dera, bręsta mūsų žemelėje? Kur mes pultume ieškoti maisto, jei netikėtai išnyktų visi supermarketai?

Be abejo, visi grįžtu į kaimus bei girias. Žvejotume, medžiotume, augintume gyvulius bei daržoves, rinktume miško uogas, grybus, gertume sulą, kopinėtume medų. Tai – ir yra mūsų maistas, prie kurio mes prisitaikėme per tūkstančius metų! Žinoma, šiais laikais nebepamedžiosi, daug grybų ir uogų neprisirinksi, tačiau mes juk žinome principą: kuo mažiau nutolti nuo tūkstančiais metų praktikuoto mitybos principo. Kam mums įvežtiniai vaisiai, netgi daržovės? Kam mums dešimtys rūšių įvairių aliejų? Kam reikalinga šimtai mėsos gaminių, jei mums užtektų tik keleto?

Taigi, esminis mūsų visų mitybos principas yra toks: maitintis tuo, ką duoda mūsų žemė ir šis maistas turi būti kuo natūralesnis bei mažiau perdirbtas. Tačiau dabar jūs bandote atsikratyti viršsvorio, todėl, kol išgysite, reikės apriboti dar skurdesne mityba.

Saulius Veržikauskas
Šaltinis: Harmonio.lt

Viršutinis paveikslėlis: © JesusLeal