Vaistažolės

Lietuvoje auga apie 1400 vaistinių augalų rūšių, iš jų 800 vartojami mūsų šalies liaudies medicinoje, o 194 oficialiai priskiriami vaistiniams augalams. Vaistažolės, arba kitaip vaistiniai augalai, nuo seno yra vartojamos ligų profilaktikai. Pasaulyje daugiau kaip 40% visų vaistų gaminama iš augalų arba jų sudėtyje yra augalinių žaliavų. Vaistiniai augalai ir jų preparatai pasižymi farmakologinio veikimo įvairove ir, lyginant su sintetiniais vaistais, turi mažesnį šalutinį poveikį organizmui. Jie plačiai vatojami tradicinėje ir liaudies medicinoje.

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Raktažolė.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Raktažolė Raktažolės žiedynai Raktažolės žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Žiedai – sergant bronchitu, organizmo stiprinimui sergant isterija, paralyžiumi, galvos svaigimui, migrenai, nemigai, šlapimo pūslės uždegimui, sąnarių ir įvairios formos reumato susirgimams. Raktažolės lapai Raktažolės lapai skinami pavasario pabaigoje – vasaros ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Putino žaliava.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Putino žaliava Putino žaliava yra žievė ir vaisiai. Putino žievė ruošiama pavasarį (balandį-gegužę), o vaisiai – rudenį (rugpjūčio – rugsėjo pradžioje). Žievė lupama juostelėmis, lengvai atskyrus nuo medienos ir džiovinama atvirame ore arba džiovykloje 45 º C temperatūroje. Išdžiūvusios putino žievės juostelės turi būti 1-20 cm ilgio, 1,5 mm, iš išorės- rusvai pilkos, iš vidinės pusės- ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Paprastojo ąžuolo žievė.

autorius
bark, tree, tree bark

Paprastojo ąžuolo žievė Paprastojo ąžuolo žievė lupama nuo plonų šakų, kad nepakenktų augalui, anksti pavasarį, prieš lapų skleidimąsi. Tuo metu žievėje yra daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų ir ji lengvai lupasi.  Džiovinama nesaulėtoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusios žievės paviršius blizga, ji trapi, bekvapė, sutraukiančio skonio. Tuomet ją reikia susmulkinti ir supilti į medžiaginius maišelius. Tinkamai laikoma ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Varnalėšų šaknys.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Varnalėšų šaknys Varnalėšų šaknys kasamos pirmaisiais augimo metais rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesiais arba antraisiais augimo metais balandžio mėnesį, esant vegetacijai. Nuo iškastų varnalėšų šaknų nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, šaknys nuplaunamos šaltame vandenyje, supjaustomos skersai kas 10-15 cm. Esant storoms šaknims, skeliamos išilgai, jog gabaliukai būtų 1,5-2 cm skersmens. Varnalėšų šaknys džiovinamos šiltoje, gerai vėdinamojoje ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Islandinės kerpenos.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Islandinės kerpenos Islandinės kerpenos gniužulas sudarytas iš netaisyklingų, iki 10 cm ilgio, 0,3–2,0 cm pločio šakotų skiaučių. Viršutinė skiaučių pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmelėmis, kurios skiaučių pakraščiais susilieja. Islandinės kerpenos nuoviras ir drebučiai liaudies medicinoje vartojami kvėpavimo takų ligoms, kokliušui, bronchinei astmai, kai kurioms virškinamojo trakto ligoms (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), ... Skaityti toliau

Smiltyninis gvazdikas. Daugiametis, daugiastiebis, melsvai žalias, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Bežiedžiai stiebai gulsti, šakoti, žiediniai, statūs arba kylantys.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius, vok. Sand-Nelke) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, gvazdikų (Dianthus) genties augalas. Daugiametis, daugiastiebis, melsvai žalias, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Bežiedžiai stiebai gulsti, šakoti, žiediniai, statūs arba kylantys. žiedai apie 2,5 cm skersmens, pavieniai, kvapūs. vainiklapiai balti, kartais rožiniai, su žalia dėme prie pamato, apaugę baltais arba ... Skaityti toliau

Bazilikas liaudies medicinoje. Švieži baziliko lapai itin pasižymi tonizuojančiu poveikiu. Jie stimuliuoja nervų sistemą ir pagerina  nuotaiką.  Baziliko ekstraktas naudojamas esant depresijai.

autorius
basil, herb, fresh herb

Bazilikas liaudies medicinoje Bazilikas turi stipriai veikiančių medžiagų – fitoncidų, naikinančių vabzdžius kenkėjus ir apvalančių aplinką. Tai yra nuostabus  medingas augalas, žydintis visą vegetacijos laikotarpį. Jo neįprastas kvapas yra pakankamai veiksminga priešalerginė priemonė ir nuostabiai aromatizuoja kambario orą. Bazilikas atbaido kenkėjus ir netgi sukelia jų žūtį. Užtenka daržovių lysvę apsodinti baziliku, ir tai bus neįveikiama ... Skaityti toliau

Kvapusis bazilikas. Liaudies medicinoje dažniausiai naudojama bazilikų žolė, kuri ruošiama žydėjimo metu. Bazilikų lapuose yra daug eterinio aliejaus, kuris suteikia šiems augalams malonų kvapą.

autorius
basil, green, herb

Bazilikas kvapusis (lot. Ocimum basilicum) Malonaus kvapo baziliką šiandien galima rasti ne vienos šeimininkės virtuvėje. Ir ne tik džiovintą, bet ir sėkmingai auginamą vazonėlyje ant palangės. Šį augalą mes pirmiausia žinome kaip prieskonį, tačiau kvapusis bazilikas yra ir puiki gydomoji priemonė nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Liaudies medicinoje dažniausiai naudojama bazilikų žolė, kuri ruošiama žydėjimo metu. Bazilikų lapuose ... Skaityti toliau

Karpotasis beržas – vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje augančių medžių. Jis nuo seno garsėja savo vaistingomis savybėmis. Viena iš svarbiausių vaistingųjų šio medžio dalių yra pumpurai.

autorius
Neuro dizainas: paprastumo principas

Beržas karpotasis (lot. Betula pendula) Karpotasis beržas – vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje augančių medžių. Jis nuo seno garsėja savo vaistingomis savybėmis. Viena iš svarbiausių vaistingųjų šio medžio dalių yra pumpurai. Beržo pumpurai (vaistažolės) renkami anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.), kai jie jau pabrinkę, bet dar neprasiskleidę. Šakelės su pumpurais nupjaunamos, surišamos į nedideles šluoteles ir džiovinamos pavėsyje. ... Skaityti toliau

Arbūzas. Rudenį ant mūsų stalo dažnai puikuojasi arbūzai. Saldūs ir sultingi jie valgomi švieži, sūdomi, marinuojami, iš jų daromas netgi medus. O kiek naudos jie duoda mūsų organizmui!

autorius
Neuro dizainas: paprastumo principas

Arbūzas (lot. Citrullus vulgaris) Rudenį ant mūsų stalo dažnai puikuojasi arbūzai. Saldūs ir sultingi jie valgomi švieži, sūdomi, marinuojami, iš jų daromas netgi medus. O kiek naudos jie duoda mūsų organizmui! Arbūzai priklauso moliūgų šeimai. Arbūzas yra uoga. Arbūzo tėvynė – Afrika, Kalachario dykumoje ir dabar auga laukiniai arbūzai. Egiptiečiai arbūzus augino jau prieš 4000 ... Skaityti toliau

Pelkinė notra (Stachys palustris L). Žiedai turi nektaro, lankomi vabzdžių. Augalas nuodingas. Palaipų gumbeliai trapūs, jais augalas lengvai dauginasi ir plinta.

autorius
Neuro dizainas: paprastumo principas

Pelkinė notra (Stachys palustris L) Lapų pažastyse išaugę žiedų menturiai susitelkę į viršūninius, pertrauktus, varpiškus žiedynus. Taurelė plaukuota, taisyklinga, su 5 trikampiškais nusmailėjusiais danteliais. Vainikėlis nešvariai rožinis, dvilūpis. Apatinė lūpa triskiautė, vidurinė skiautė stambesnė už šonines, lygiakraštė; viršutinė neskiautėta, lygiakraštė, gana plati ir išgaubta. Kuokeliai 4, žydėjimo metu visi susiglaudę, baigiant žydėti išsilenkia į lauko ... Skaityti toliau

Italinis šlamutis (Helichrysum italicum)

autorius
Neuro dizainas: paprastumo principas

Italinis šlamutis natūraliai auga Europos pietvakarinėje dalyje. Dėl karį primenančio skonio paskutiniuoju metu jis vis dažniaus vartojamas virtuvėje. Italinis šlamutis, darželinio šlamučio giminaitis, savo tėvynėje auga kaip visžalis puskrūmis. Jo antraisiais metais sumedėjantys stiebai siekia 40-50 cm aukščio. Šiam augalui budingi adatiški sidabriškai pilki lapai, kuriuose yra daug eterinių aliejų. Vasarą italinį šlamutį puošia smulkūs ... Skaityti toliau

1 2 3 4 5
1 2 3 4 5