Lietuvoje auga apie 1400 vaistinių augalų rūšių, iš jų 800 vartojami mūsų šalies liaudies medicinoje, o 194 oficialiai priskiriami vaistiniams augalams. Vaistažolės, arba kitaip vaistiniai augalai, nuo seno yra vartojamos ligų profilaktikai. Pasaulyje daugiau kaip 40% visų vaistų gaminama iš augalų arba jų sudėtyje yra augalinių žaliavų. Vaistiniai augalai ir jų preparatai pasižymi farmakologinio veikimo įvairove ir, lyginant su sintetiniais vaistais, turi mažesnį šalutinį poveikį organizmui. Jie plačiai vatojami tradicinėje ir liaudies medicinoje.
Paprastoji barborytė natūraliai auga Europoje, tačiau čia ji yra saugoma. Plačiai paplitusi ir auga Turkijoje, Kaukaze ir į rytus nuo jo, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Augalas pavadintas Šventosios Berboros, kalnakasių globėjos, garbei. Kaip ir visi dvimečiai augalai, paprastoji barborytė pirmaisiais metais išaugina tik lapus, o kitą pavasarį išsivysto geltoni žiedai. Ji ... Skaityti toliau
Vaistinė svilarožė yra kilusi iš Vidurio Europos bet paplito iki Afrikos ir Sibiro.Anksčiau ji dažnai būdavo aptinkama natūraliai auginti drėgnuose druskinguose dirvožemiuose, tačiau dabar ją galima matyti tik auginimą soduose ar daržuose. Šios rūšies laukinė forma yra saugoma. Augalo gydymosios savybės buvo žinomos jau Karolio Didžiojo laikais. Vaistinės svilarožės šaknys ir šiandien yra svarbi mikstūros ... Skaityti toliau
Vaistinė šventagaršvė paplitusi nuo Šiaurės Europos iki Šiaurės Azijos. Ten ji auga vidutinio aukščio kalnų grėgnose pievose. Kaip vaistinis ir prieskoninis augalas ji buvo auginama jau vienuolynų daržuose. Buvo manoma, kad jos gydomosios savybės saugo nuo maro.Šis impozantiškas daugiametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Tuščiaviduris stiebas apsuptas stambių, giliai sukarpytų lapų. Vasarą išauga ... Skaityti toliau
