Koks yra idealus svoris? Didelė tiesa apie KMI. Labiausiai žinomas parametras, pagal kurį įprasta daryti išvadą apie perteklinį ar normalų kūno svorį, yra vadinamasis KMI – kūno masės indeksas.

Labiausiai žinomas parametras, pagal kurį įprasta daryti išvadą apie perteklinį ar normalų kūno svorį, yra vadinamasis KMI – kūno masės indeksas. Jis apskaičiuojamas kaip masė kilogramais, padalinta iš aukščio kvadrato metrais. 

Jį dar 1869 m.(!) išrado belgų sociologas ir statistikas Adolphe'as Quetelet. Tačiau jis buvo plačiai naudojamas tik po 1972 m. žurnalo Chronic Diseases straipsnio, kuriame Ancel Keys padarė išvadą, kad KMI puikiai tinka tiriant vidutinį nutukimo procentą Vakarų populiacijose, kur nutukimas tapo vis dažnesnis. Nepaisant to, kad Case'as aiškiai rašė, kad KMI yra tinkamas tik statistiniams gyventojų grupių tyrimams, dėl matavimų paprastumo ir patogumo jis pradėtas naudoti visur individualiai diagnozuojant antsvorį ir nutukimą.

Šiandien dauguma šalių (bet ne visos) priėmė šias standartines KMI intervalų vertes:

Vienintelis KMI privalumas – matavimų paprastumas ir maža kaina. Per kelias minutes draudimo bendrovėje dirbanti slaugytoja svarstyklėmis ir stadiometru gali atlikti visus darbus, priskirdama pacientą vienai iš mirtingumo ir sergamumo rizikos grupių. Visos kitos KMI savybės yra trūkumai, kurie buvo aktyviai kritikuojami beveik nuo pat pirmojo panaudojimo momento, tačiau nieko tokio universalaus ir paprasto dar nerasta. Mes išvardijame akivaizdžiausius trūkumus:

• Į amžių niekaip neatsižvelgiama, nors gerai žinoma, kad net sveiki žmonės priauga svorio nuo mažens.
• Į lytį jokiu būdu neatsižvelgiama, nors lyčių skirtumai yra gana pastebimi, ir jie skiriasi tarp skirtingų tautų (kalbame ir apie genetines, ir apie kultūrines priežastis)
• Pats indekso matmuo yra kg/m² - prieštarauja geometrijos pagrindams (masė proporcinga kubo dydžiui): dviejų absoliučiai identiškos konstrukcijos skirtingų ūgių žmonės turės skirtingą KMI

Tačiau didžiausia kritika dažniausiai visada buvo susijusi su tuo, kad net ir su savo pagrindine funkcija – nutukimo ar per mažo svorio nustatymu – KMI taip pat nelabai susitvarko.  Čia yra tipiniai duomenyspuikus amerikietiškas tyrimas:

Matoma, kad apie 8% nutukusių žmonių, remiantis KMI, bus laikomi normalaus svorio, ir, atvirkščiai, apie 16% žmonių, neturinčių daug riebalų pertekliaus, bus laikomi antsvoriu arba nutukę. (Juokinga tai, kad keli žmonės diagramoje, nors ir nėra nutukę, turi apie 40 KMI!)

Pastarasis atvejis ypač būdingas sportininkams, turintiems didelę raumenų masę ir atitinkamai KMI. Mes juokiamės sužinoję, kad Schwarzeneggeris ir kiti pono Olimpijos nugalėtojai pagal šį indeksą yra labai nutukę, tačiau kai kurie fitneso treneriai visai nesijuokia, kai kasmet atlieka apžiūrą – jie priskiriami rizikos grupei ir jiems skiriama daugiau sportuoti ir mažiau valgyti. Be šypsenos užuominos. Nes taip ir turi būti sistemoje, kuri gyvena (bet kurioje šalyje) pagal biurokratijos dėsnius.

Tai taikoma ne tik profesionaliems sportininkams: štai matematikas, mėgstantis savo hobį, važinėjimą dviračiu, publikuoja straipsnį “Ar tikite burtininkais, vienaragiais ir KMI?“, kur jis atvirai tyčiojasi iš žmonių, kurie nemato prasmės už formulių, todėl daro idiotiškas klaidas. Straipsnį jis iliustruoja savo nuotrauka, pridurdamas, kad patenka į „antsvorio“ kategoriją. Įvertinkite „storą žmogų“:

Tačiau KMI ir toliau gana efektyviai naudojamas draudimo bendrovėse ir kaip paprastas statistinis įrankis, apibūdinantis vidutinius sveikatos parametrus bet kurioje gyventojų grupėje. Tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrimų, rodančių, kad net toks svarbus veiksnys kaip mirtingumo rizika, KMI nelabai gerai prognozuoja. Tiksliau, „nepakankamo svorio“ ar „nutukimo“ diapazonai yra gana adekvatūs, ir kuo toliau nuo normos, tuo didesnė antsvorio ar per mažo svorio rizika. Tačiau diapazonuose „normalus“ - „per didelis“ tokio vienareikšmio atitikimo nėra.

Dar blogiau, kad daugelis šiuolaikinių statistinių tyrimų rodo, kad antsvorio turintys žmonės vidutiniškai yra šiek tiek sveikesni nei „normalūs“ žmonės. Dėl to kyla labai karštos diskusijos, kurių dėl įvairių priežasčių daugelis oficialiosios medicinos atstovų stengiasi nekelti į viešąją erdvę. Neseniai, tęsiant vieno iš šių tyrimų aptarimą, žurnale „Nature“ buvo paskelbtas straipsnis. Didelė riebi tiesa“, atskleidžiantis šios problemos nenuoseklumą ir priešingas kai kurių ekspertų nuomones.

Kitas tyrimas, kuris yra išsami duomenų analizė, parodė, kad, pirma, su amžiumi sveikiausias KMI slenka aukštesnių dydžių link, antra, nuo 60 metų – jau už normos ribų, t.y. Statistiškai sveikiausias yra tas, kuris formaliai turi antsvorio! Čia pateikiamas tipiškas grafikas:

Teisybės dėlei reikia pridurti, kad šis punktas toli neperžengia normos ribų, tačiau bet kuriuo atveju kelia rimtų abejonių pačia „normos“ sąvoka.

Tokie tyrimai mokslo ir medicinos bendruomenės vertinami labai nevienareikšmiškai. Kai kurie nacionaliniai sveikatos ekspertai nerimauja, kad platus tokių išvadų sklaida bus visuomenės pritarimas svorio augimui ir atgrasymas sveikai gyventi. Tačiau šiuo metu pagrindinė Vakarų šalių gyventojų sveikatos gerinimo priemonė yra būtent antsvorio mažinimas. Kiti ekspertai teigia, kad tiesa, kad ir kokia ji būtų, turi būti plačiai dalijama, net jei kiti ją gali neteisingai interpretuoti. Tačiau tyrimo autorius šiuo klausimu turi savo nuomonę:

„Dirbu Federalinėje statistikos agentūroje, mūsų darbas yra tik surinkti tikslius duomenis ir perduoti juos žmonėms, susijusiems su šia tema. Mano duomenyse nėra jokios žinutės visuomenei ar politikams“.

Na, kaip apie tai turėtume jaustis mes, konkretūs ir unikalūs žmonės, o ne gydytojai ar visuomenės veikėjai?

• Pirma, verta pripažinti, kad jei jūsų KMI yra <18,5 arba KMI > 30, tuomet iš tikrųjų prasminga keisti savo svorį link įprasto, ir tai beveik neabejotinai turės teigiamos įtakos jūsų sveikatai. Tačiau jei jūsų svoris slypi intervale tarp šių skaičių, tada viskas nebėra taip paprasta.
  Kiekvieno žmogaus rizika gali labai skirtis nuo vidutinės. Pavyzdžiui, jei žmogus blogai sirgo diabetu šeimoje arbaCVD, ir/ar yra rimtų priežasčių kalbėti apie šių ligų pavojingumą (blogi cholesterolio ar gliukozės kiekio kraujyje tyrimai), tuomet galbūt svorio metimas tokiam žmogui net ir esant normaliam KMI bus naudingas sveikatai. Arba, atvirkščiai, Kai kurių plaučių ligų atveju didesnis KMI atitinka ilgesnę gyvenimo trukmę. Tokius klausimus dažniausiai išsiaiškina gydantis gydytojas. 
  Bet jei esate sveikas ir neturite tiesioginių medicininių indikacijų svoriui keisti, tai visai gali būti, kad jums nėra prasmės specialiai mažinti „perteklinį“ svorį, o esamas svoris jums yra optimalus.
• Antra, mūsų gyvenimas neapsiriboja tik medicininiais rodikliais. Jei mergina, kurios KMI = 16, tuo tikiplonumas lieknumas suteiks jai galimybę atrodyti tobulai, arba pagyvenęs vyras įsitikinęs, kad laimingam gyvenimui jam reikia išpumpuotų bicepsų ir keturgalvių raumenų, tada medicinos darbas yra tik duoti rekomendacijas, o pasverti turi pats žmogus. veiksnius ir pasirinkti savo kelią.

O kad pasirinkdami galėtumėte teisingai įvertinti visas rizikas, mes suteikiame jums patikimą informaciją apie tinkamą mitybą ir gyvenimo būdą, kurios rusų kalba tinkle beveik nėra. Sužinokite, kas svarbu sveikatai, ir užsiregistruokite MZR dietos visavertiškumas ir fizinio aktyvumo kiekis. Juk tinkama mityba ir fizinis aktyvumas mūsų laikais lemia ilgą, laimingą ir sveiką gyvenimą! Sėkmės renkantis!