Žaliavalgystė ‒ daugiau privalumų ar trūkumų? Žaliavalgystės tema kalbama vis daugiau ir garsiau. Jos šalininkai pasakoja apie stebuklingą šios mitybos įtaką sveikatai.

Žaliavalgystė ‒ daugiau privalumų ar trūkumų?

Žali­aval­gys­tės tema kalba­ma vis dau­giau ir gar­si­au. Jos šalininkai pasako­ja apie ste­buk­lingą šios mity­bos įtaką sveikatai. Kalba­ma, kad „žalia“ mity­ba pade­da išvengti vėžio, užtik­ri­na ilgaamžiškumą, apsaugo nuo širdies, krau­jagys­lių ir kitų ligų. Žali­aval­giai teigia nieka­da nebe­grįšiantys prie kep­to, vir­to ar kitaip ter­miškai apdoro­to mais­to. Mok­slininkai ir gydy­to­jai šiuo klausimu nesu­taria ir įspė­ja, kad kar­di­nalūs mity­bos pokyči­ai gali atnešti ne tik nau­dos, bet ir žalos. Tai­gi pamėginkime kri­tiškai pažvel­gti į šį reišk­inį. 

Dauge­lis žali­aval­gių mity­bos įpročius pradėjo keisti užklu­pus pras­tai sav­i­jau­tai ir ligoms. Kad mity­ba daro įtaką mūsų sav­i­jau­tai, nėra jokios abejonės. „Žalios“ mity­bos šalininkai daž­ni­au­si­ai pabrėžia teigia­mus pokyčius, susi­ju­sius su sveikatos rodik­lių gerėjimu. 

Mažas cho­les­tero­lio kiekis krau­jy­je. Pradėjus laikytis žali­aval­gys­tės mity­bos prin­cipų, nor­mal­izuo­jasi cho­les­tero­lio kiekis krau­jy­je, dėl to mažė­ja rizika susirgti širdies ir krau­jagys­lių ligomis. Cho­les­tero­lio kiekio sumažėjimą lemia gyvūn­inės kilmės riebalų atsisaky­mas. Šis fak­tas ypač svar­bus, nes širdies ir krau­jagys­lių ligos išlieka daž­ni­au­sia mir­ties priežas­ti­mi viso­je Europo­je. 

Lieknu­mas. Žali­aval­giams papras­tai būdin­gos lieknos kūno lin­i­jos. Pradėję mait­in­tis pagal žali­aval­gys­tės prin­ci­pus, žmonės, turėję antsvo­rio, daž­nai neten­ka ir kelių dešimčių kilo­gramų svo­rio. Tai supran­ta­ma, nes maiti­na­masi maži­au kaloringu, netur­inčiu gyvūninių riebalų mais­tu. Taip pat teigia­ma, kad ter­miškai neap­doro­to mais­to suvar­to­jame daug maži­au nei vir­to ar kep­to, nes žalias mais­tas daug maistinges­nis. Tai­gi maitin­damiesi žal­iu mais­tu gal­ime išvengti nutuki­mo ir jį lyd­inčių ligų. 

Energingu­mas. Gal­i­ma būtų manyti, kad val­gant žal­ią maistą gali pritrūk­ti energi­jos. Žali­aval­giai tik­i­na, kad yra priešin­gai. Energi­jos gali trūk­ti pere­ina­muo­ju laiko­tarpiu, kai pamažu atsisako­ma ter­miškai apdoro­to mais­to. O vėli­au, įpra­tus val­gyti neap­doro­tus pro­duk­tus, jaučia­mas energi­jos antplūdis.

Šį fak­tą įro­do pasaulinio lygio atle­tai, kurie var­to­da­mi tik žal­ią maistą ne tik jauči­asi puiki­ai, bet ir pasiekia įspūd­ingų rezul­tatų. Štai ameriki­etis atle­tas Michae­las Arn­steinas teigia per gyven­imą išbandęs gausy­bę įvair­ių dietų, tači­au tik pradėjęs mait­in­tis žal­iu mais­tu jauči­asi kaip nieka­da gerai, yra kupinas energi­jos. Per kelis metus jis pageri­no vis­us savo bėgi­mo reko­r­dus ir šiu­os nuopel­nus priskiria žali­aval­gys­tei. 

Ar žaliavalgystė tinka kiekvienam? 

Išgirdęs išvardy­tus pri­val­u­mus, ne vien­as susi­gun­do išbandyti žali­aval­gys­tę, tači­au daž­nai eksper­i­men­tas gana gre­it nutrūk­s­ta. Taip įvyk­s­ta dėl to, kad staiga pradėjus mait­in­tis tik žal­iu mais­tu, žmo­gaus sav­i­jau­ta gali sparči­ai suprastėti. Pokyči­ams reikia laiko, o ypač ‒ kar­di­naliems. 

Iš pradžių orga­niz­mas negali įsisav­in­ti vien tik žalio mais­to: 

• ima trūk­ti energi­jos,
• prastė­ja nuo­tai­ka,
• gali pyk­in­ti,
• skaudėti galvą,
• kar­tais paūmė­ja ligos, kuri­omis jau serga­ma. 

Gali atrodyti, kad tokia mity­ba tik kenkia. Žali­aval­giai teigia, kad tik lėtas, palaip­sniui vyk­stan­tis perėji­mas prie žali­aval­gys­tės gali būti veiksmin­gas, o sav­i­jau­ta nor­mal­izuo­jasi maž­daug po metų. 

Vis dėl­to gydy­to­jai nėra taip teigia­mai nusiteikę žali­aval­gys­tės atžvil­giu. Visų pir­ma, val­gant vien tik žal­ią maistą ir iš raciono išbraukiant mėsos, pieno pro­duk­tus ir kiaušinius, žmo­gaus orga­niz­mui gali pritrūk­ti tam tikrų medži­agų. Atlikus ne vieną mok­slinį tyrimą nus­taty­ta, kad žali­aval­gių orga­nizme susi­daro vit­a­mino B12, kuris būti­nas gerai nervų sis­te­mos veik­lai ir krau­jo­darai, trūku­mas. Su mity­bos pokyči­ais susi­jęs svo­rio kriti­mas gali lemti kaulų masės sumažėjimą ir men­struaci­jų cik­lo sutrikimus, o tai gali turėti įtakos mot­ers vaisingu­mui. 

Mok­slininkai taip pat turi argu­men­tų prieš žali­aval­gys­tę. Teigia­ma, kad žmo­gaus mity­bos por­eiki­ai yra genetiškai užpro­gra­muoti iš anksto, tai­gi val­go­ma tai, kas buvo įpras­ta kartų kar­toms. Kitas mok­slininkų argu­men­tas susi­jęs su žmo­gaus evoli­u­ci­ja: 1990 m. nus­taty­ta, kad žmo­gaus smegenų masė padidėjo dvigubai būtent tuomet, kai buvo pradė­tas var­toti ter­miškai apdoro­tas mais­tas. Vir­tas ar kep­tas mais­tas lengvi­au įsisav­ina­mas, žmo­gus gau­na dau­giau kalori­jų, o kar­tu ir dau­giau energi­jos, reikalin­gos viso orga­niz­mo vysty­muisi ir augimui. 

Tai­gi negal­i­ma vien­areikšmiškai teigti, kad žali­aval­gys­tė yra tik sveikas ar tik žalin­gas mity­bos būdas. Žalias mais­tas ‒ puikus vit­a­m­inų ir min­er­alin­ių medži­agų šal­ti­nis, tači­au, ar jo pakan­ka visaverči­am gyven­imui, atsaky­mo kol kas nėra. Nėra atlik­ta išsamių mok­slin­ių tyrimų apie tai, kaip orga­nizmą veikia visą gyven­imą prak­tikuo­ja­ma žali­aval­gys­tė ir kaip tai veikia ateinančias kar­tas. Todėl, nus­prendę keisti savo mity­bos pokyčius, gerai įsik­lausykite, ką jums sako jūsų orga­niz­mas – ar tai tikrai tin­ka būtent jums?