Lietuvių liaudies medicinos raida ir bruožai panašūs į kitų tautų liaudies medicinos, bet lietuvių liaudies medicina archajiškesnė, palyginti geriau išlikusi ir daug gausesnė negu kitų Europos tautų. Gydymui naudota daugiau kaip 200 mineralinių, 500 gyvūninių, 150 žemesniųjų ir 2000 aukštesniųjų augalų žaliavų, todėl naudotų priemonių gausumu ją galima lyginti su senąja indų, kinų, Tibeto, arabų liaudies medicina.
Liaudies medicinoje žliūgės tinktūra gali būti naudojama įvairioms ligoms gydyti, daugiausia dėl priešuždegiminių, nuskausminamųjų ir žaizdas gydančių savybių. Ją rekomenduojama naudoti tiek į vidų, tiek išorėje. Be to, tinktūrą galima naudoti veido losjonuose, įlašinant į mėgstamą toniką ar losjoną. Ji padeda valyti odą nuo uždegimų, gydo žaizdas, turi tonizuojantį poveikį. Vartoti patariama esant sąnarių ligoms (artritas, ... Skaityti toliau
Senatvinė demencija dažniausiai pasireiškia staigiu atminties pablogėjimu, tačiau yra liaudiškų priemonių, padedančių sulėtinti šį procesą. Pagyvenusiems žmonėms lengviau ir veiksmingiau kovoti su senatvine demencija padeda šios patikrintos liaudiškos priemonės. Drambliažolės užpilas Jam paruošti reikia paimti vieną valgomąjį šaukštą šaknų, užpilti puse litro degtinės ir palaikyti mėnesį. Kai atsiras natūralių nuosėdų - gerai suplakti. Gautą liaudies ... Skaityti toliau
Iššifruotas ir į šiuolaikinę rusų kalbą išverstas unikalus rankraštis, kurį 1534 m. parašė Ivano Rūsčiojo tėvo Vasilijaus III gydytojas. Iššifruotas ir į šiuolaikinę rusų kalbą išverstas unikalus 1534 m. Vasilijaus III, Ivano Rūsčiojo tėvo, gydytojo parašytas rankraštis. Knygoje pasakojama apie tai, kaip gydytis senovėje Rusijoje. Pirmojoje medicinos enciklopedijoje rusų kalba daug vietos skiriama pagrindinėms ligoms, ... Skaityti toliau
Japoniškos arbatos matcha išskirtinumas tas, jog jų krūmeliai dengiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Dėl to arbatos lapeliai įgauna sodriai žalią spalvą, bei stipresnį skonį. Apdoroti arbatos lapeliai vadinami tencha, ir tik vėliau iš jų malama matcha arbata. Tencha taip pat gali būti naudojami gėrimams ruošti, bei kulinarijoje. Jos skonis lengvas ir šiek tiek saldokas, kvapas ... Skaityti toliau
Matcha nauda sveikatai neabejotina: Puikus antioksidantų šaltinis Pirmiausia – tai antioksidantų šaltinis – apsaugantis mūsų odą nuo senėjimo, bei įvairių gyvybei pavojingų ligų. Arbata matcha turi kur kas daugiau antioksidantų negu didžiausiais antioksidantų šaltiniais laikomos žalios daržovės, vaisiai, bei juodasis šokoladas. Nuramina protą, skatina atmintį, bei susikaupimą Ne veltui ji yra naudojama Zen budistų vienuolių meditacijų metu. ... Skaityti toliau
Matcha arbata gaminama ne tik Japonijoje, bet ir Indonezijoje, Kinijoje, bei kitose šalyse. Vakaruose matcha skirstoma į „premium matcha“ ir „super premium matcha“, kai Japonijoje tokio skirstymo nėra. Renkantis arbatą reikia atkreipti dėmesį į: Nebijokite eksperimentuoti: išragaukite kuo daugiau gamintojų matcha arbatų – taip atrasite sau tinkamiausią.
Matcha arbatoje yra daug katechinų – augalinių junginių, kurie veikia kaip natūralūs antioksidantai ir padeda stabilizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus (junginius, galinčius pažeisti ląsteles ir sukelti lėtines ligas). Dažniausiai randamas katechinas – epigalokatechino galatas (EGCG). EFSA, atlikusi katechinų tyrimų analizę, įvertino, jog katechinai, gaunami geriant užpilamą žaliąja arbata, nekelia rizikos sveikatai, nes vidutinis EGCG suvartojimas per ... Skaityti toliau
Jeigu dar nė karto negaminote matcha arbatos, patariama įsigyti matcha arbatos ruošimo rinkinį pradedančiajam (rinkinyje turėtų būti: chasen šluotelė, chashaku šaukštelis, matchawan ir matcha arbata) Norint pasigaminti arbatą naudojantis virtuvėje turimais įrankiais ir indais. Jums reikės: Paruošimas: Japonijoje arbatos ruošimas ir gėrimas – tai kelių valandų trukmės matcha arbatos ceremonija. Tad neskubėkite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės.
Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium), kai kur vadinamas ir smėlyniniu šlamučiu – tai astrinių (Asteraceae) šeimos, šlamučių (Helichrysum) genties augalas. Palyginti visai neseniai buvo ištirtos unikalios šio šlamučio savybės ir rūšis pripažinta žoliniu augalu. Smiltyniniai šlamučiai dar vadinami smėlio gėlėmis, smėlio kmynais, smėlio lelijomis. Tai daugiametis augalas. Jis auga pievose, miškų pakraščiuose, dykvietėse ar kopose. Mėgsta ... Skaityti toliau
Džiovintos gėlės tinka sausoms puokštėms – džiovintas daugiametis augalas ilgai išlaiko intensyvią spalvą. Geriausia šlamutį skinti nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos. Vaistiniams tikslams smėlyninis šlamutis renkamas balandžio mėnesį. Žiedai skinami kartu su ne ilgesniais kaip 1 cm stiebais. Per vėlai nuskinti žiedai lengvai nukrinta ir žaliava praranda biologinį aktyvumą. Gėlės sudedamos laisvai ir ne vėliau ... Skaityti toliau
Smėlingasis šlamutis gali būti auginamas natūralistiniuose soduose, tačiau dažniau jis auginamas kaip naudingas augalas. Tai tikras veikliųjų medžiagų lobynas. Šlamučio žiedyne yra vertingų medžiagų, tokių kaip organinės rūgštys, eteriniai aliejai, glikozidai, fitosteroliai, karotinoidai, taip pat skopoletino, sitosterolio, sterolino, dervų, flavonoidų, karotinoidų, nenustatytų dažiklių, gleivių, vitaminų, inozino, steroidinių junginių, taninų, riebalų rūgščių, mineralinių druskų ir mikroelementų ... Skaityti toliau
Dažniausiai gydymo tikslais naudojamas smiltyninių šlamučių užpilas, kuris gali pagerinti tulžies pūslės tonusą ir jos išsiskyrimą, paskatina smėlio ir mažų 1-2 mm skersmens akmenų išplovimą, padidinti šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoti, padidinti skrandžio sulčių sekreciją, pagelbėti apsinuodijus maistu, sergant podagra, tulžies latakų uždegimu, kepenų ligomis, turint kasos ar virškinimo sistemos sutrikimų, gydant viršutinių kvėpavimo takų ligas. Smiltyninis ... Skaityti toliau
