Pagalba ir prevencija

Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių ugdymo institucijose sėkmė didele dalimi priklauso nuo tėvų. Todėl organizuojant bet kokias prevencines priemones mokyklose būtina į tai įtraukti ir moksleivių tėvus. Pirmas ir būtinas žingsnis šia linkme - tėvų informavimas. Informavimas apie tai, kokia yra švietimo sistemos politika narkotikų vartojimo klausimais ir kaip mokykla atlieka pirminę prevenciją. Tėvai ir mokytojai turi glaudžiai bendradarbiauti spręsdami įvairias su narkotikų vartojimu susijusias problemas.

Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje gali būti vykdoma labai įvairiai. Kiekviena mokykla prieš pradėdama vykdyti prevencinę veiklą turi labai gerai išanalizuoti savo situaciją: kokia tai mokykla (miesto ar kaimo, didelė ar maža)?, kaip dirba (viena ar dviem pamainomis)?, kokia pedagogų sudėtis (kvalifikuoti specialistai, ar daug antraeilininkų)?, kokioje socialinėje terpėje mokykla veikia (privačių namų ar bendrabučių rajone)?, kokių šeimų vaikai lanko mokyklą (pasiturinčių ar asocialių)? ir kt. Pedagogų kolektyvas, gerai žinodamas situaciją ir bendruomenės problemas bei atsižvelgdamas į moksleivių, tėvų ir pedagogų siūlymus, turėtų ieškoti optimalaus veikimo modelio. Mokykla gali pasirinkti vieną veikimo modelį ar susidaryti įvairias jų kombinacijas (du ar kelis modelius įvairiais varijantais jungti kartu). Kolektyvas analizuoja, kuris veikimo būdas labiausiai tinka jų mokyklai ir gali duoti geriausią rezultatą, o po to pasirinkti jiems priimtiniausią modelį ar modelių kombinaciją.

Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio. Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.

Narkotikų prevencijoje naudojamus ugdymo metodus lemia ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinys, asmenybiniai lūkesčiai bei sociokultūrinė aplinka. Mokytojas, atsižvelgdamas į moksleivių poreikius ir galimybes, pasirenka tinkamiausius ugdymo metodus, pats susidaro jų derinius ir autentiškai kuria darbo stilių. Tinkamai ugdymo procese naudojami metodai kelia moksleivių motyvaciją, ugdo moksleivių norą savo bei kitų vertybinių nuostatų tyrinėjimui, o tai turi įtakos jų elgesio formavimuisi. Ugdymo metodai turi tarnauti ne tik reikiamos informacijos suteikimui (akademiniam lavinimui), bet tuo pačiu jie turėtų ugdyti gyvenimo įgūdžius bei formuoti vertybines nuostatas. Tai iš mokytojo pareikalauja visiškai kitokių įgūdžių, lakstumo, sugebėjimų vesti diskusijas, kontroliuoti klasę, ko dažniausiai neprireikia įprastinėje pamokoje, kada paprasčiausiai moksleiviams perduodamos žinios.

Marihuana. Išvaizda: sudžiovintos kanapės (Cannabis sativa) dalys (žiedynai, viršūnės, kamienas), primena prieskonius. THC (tetrahidrokanabinoido) - medžiagos, sukeliančios apsvaigimą, yra 1-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišas. Išvaizda: sakai, kuriuos išskiria kanapės žiedas, presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. Jame THC yra 5-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišo aliejus. Išvaizda: tirštas, nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos skystis. THC yra 30-40 proc. Vartojimas: grynas nenaudojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas cigarečių popierius. Pakitimai organizme, vartojant kanapes: THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo skaidymo eiga ilgesnė, nei alkoholio.

Mokyklos ugdymo programa supažindina vaikus ir jaunuolius su tais žmonių gyvensenos, žinių ir kultūros aspektais, kurie, visuomenės nuomone, yra svarbūs. Vienas iš mokyklos lavinimo tikslų yra rengti moksleivius tolesniam gyvenimui suaugusiųjų pasaulyje. Tam būtinos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs yra įgūdžiai ir nuostatos. Dėl tam tikrų mokyklos ugdymo programos sričių yra ginčijamasi, pavyzdžiui, nesutariama, ko turėtų būti mokoma per tikybos pamokas. Šio dalyko faktinė medžiaga yra diskutuojama, nes skirtingi žmonės tiki skirtingais, nors ir nuoširdžiai įtikėtais, dalykais. Nesutariama dėl "tikybos įgūdžių" ir koks požiūris yra teisingas.