Vitaminai

Norėčiau sužinoti, ką daryti ir kokius vitaminus geriausia duoti mokyklinio amžiaus vaikams, kad jie greitai nepervargtų ir nenusilptų nuo didelio pamokų krūvio? - Kiekvieno žmogaus organizmas į vitaminų trūkumą reaguoja skirtingai. Vienų tampa ploni ir pradeda slinkti plaukai, kitų sluoksniuojasi nagai ar šerpetoja oda. Treti jaučia nepaliaujamą nuovargį, išsekimą, padidėjusį nervingumą ar dirglumą. Vaikų protiniam darbingumui daug reikšmės turi išorinės aplinkos sąlygos, emocinė būklė, nuotaika, miegas ir poilsis bei visavertė mityba. Maistas - ne tik energijos, bet ir organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Tačiau norint gauti būtinų vitaminų dozę, reikėtų suvalgyti nemažai įvairių produktų - pavyzdžiui, kad žmogus gautų pakankamai vitaminų B1 ir B2, reikėtų suvalgyti kilogramą juodos duonos arba 400-500 g neriebios veršienos ir pan. Be to, nevalia pamiršti, kad daržovėse ir vaisiuose yra toli gražu ne visi normaliai medžiagų apykaitai reikalingi vitaminai ir mineralai. Maitindamiesi daržovėmis gausime pakankamai folio bei askorbo rūgšties ir vitamino P, o B2 yra tik piene ir jo produktuose, vitamino A - svieste. Aliejai - vitamino E šaltinis. Todėl sustiprinti sveikatą, pasipriešinti peršalimui, akių nuovargiui gali padėti ir specialūs vaikams skirti maisto papildai su vitaminais ir mineralais. Kaip rodo apklausos, geriausiai vaikai toleruoja skystus maisto papildus, kuriuos galima duoti tiek pusės metų kūdikiams, tiek ir mokyklinukams.

Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų gamintojai bando įtikinti, jog mūsų maiste naudingų medžiagų lieka vis mažiau. Tačiau maisto produktų ekspertai teigia, jog tai netiesa. Prognozuojama, jog iki 2010 metų kas ketvirtas maisto produktas – nuo sulčių, jogurto iki guminukų – bus praturtintas įvairiomis biomedžiagomis. Vien vitamino C per metus pagaminama apie 80 tūkst. tonų. Tokį „naudingų“ medžiagų naudojimą maisto papildų pramonės atstovai teisina tuo, jog maistas, kurį vartojame, yra nepilnavertiškas, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“. Tačiau šiam teiginiui įrodyti reikia atlikti specialius tyrimus: maisto produktus nupirkti daugelyje vietų, o po keleto metų būtent tose pačiose vietose juos vėl įsigyti pakartotinai. Be to, tyrimas turi būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą patį metodą. Tačiau tyrimo metodai sparčiai keičiasi. Tai, ką šiandien galima išmatuoti, 1970 metais buvo galima tik nuspėti. Nieko nuostabaus, jog Vokietijos mitybos ekspertas Helmutas Hesekeris atlikęs išsamų literatūros šaltinių tyrimą bei apklausęs ekspertus iš 65 tyrimo institutų nerado jokių įrodymų, jog intensyvus žemės naudojimas lėmė maisto medžiagų sumažėjimą daržovėse ir vaisiuose. Priešingai. Dėl nuolatinio tręšimo biomedžiagų, pavyzdžiui karpotino ir tiamino, net padaugėjo. Be to, į kiaulių maistą dažnai papildomai dedama cinko, todėl šios mineralinės medžiagos padaugėja ne tik mėsoje, bet ir javuose bei daržovėse, nes cinkas su mėšlu patenka į dirvožemį.