Priklausomybė nuo maisto ar malonumas nuo maisto – kur riba?

Valgymas yra ne tik fiziologinis poreikis, bet ir pasitenkinimą teikiantis veiksmas. Tačiau kas nutinka, kai šis procesas tampa nevaldomas ir valgymo malonumas tampa kažkuo daugiau – priklausomybe nuo maisto? Kur yra ta riba tarp normalumo ir problemos ir kada reikėtų kreiptis pagalbos į psichologą?

Priklausomybė nuo maisto: realybė ar mitas?

Priklausomybė nuo maisto yra sudėtinga ir daugialypė problema. Šiuolaikinėje visuomenėje, prisotintoje įvairių kulinarinių pagundų, lengva prarasti saiko jausmą valgant maistą. Tačiau kai valgymo malonumas tampa pagrindiniu džiaugsmo šaltiniu, o vartojimo kontrolė prarandama, kyla nerimą keliančių klausimų.

Kaip atskirti malonumą nuo priklausomybės?

Pagrindinis skirtumas tarp malonumo ir priklausomybės yra kontrolės praradimas. Kai žmogus pradeda netekti galimybės reguliuoti savo maisto suvartojimą, kai maistas tampa emocinių problemų ar streso kompensacija, galima kalbėti apie galimą priklausomybę nuo maisto.

Simptomai gali būti įvairūs – nuo ​​slapto valgymo vienam ir nevaldomo kandžiojimosi iki kaltės jausmo suvalgius per daug. Žema savigarba ir noras nuolat kontroliuoti savo svorį, kurie dažnai lydi priklausomybę nuo maisto, taip pat gali būti požymiai. Jį gali sukelti reguliari mityba ir mitybos apribojimai, jei yra psichologinių problemų ar nepalankių sociokultūrinių veiksnių.

Kokios yra priklausomybės nuo maisto priežastys?

Priklausomybė nuo maisto turi įvairių priežasčių, jos gali būti ir fiziologinės, ir psichologinės. Štai keletas pagrindinių veiksnių, galinčių prisidėti prie nesveiko santykio su maistu išsivystymo:

• Emocinis stresas. Daugelis žmonių kreipiasi į maistą kaip būdą susidoroti su tokiomis emocijomis kaip liūdesys, vienatvė ar nuobodulys. Streso valgymas gali pasitarnauti kaip paguodos forma arba kaip bandymas užpildyti emocines tuštumas;
• Socialinis poveikis. Visuomenėje propaguojamas socialinis spaudimas ir nenatūralūs grožio standartai sukelia nepasitenkinimą savo kūno sudėjimu ir išvaizda. Dėl to gali kilti noras greitai numesti svorio ir dėl to atsirasti valgymo sutrikimų dėl gedimų;
• Griežtos dietos ir apribojimai, neteisingi mitybos įpročiai. Nuolatinės dietos, griežti dietos apribojimai ir jos disbalansas gali sukelti pernelyg didelę priklausomybę nuo tam tikrų maisto produktų, o tai galiausiai lemia mitybos įpročių ir apskritai elgesio sutrikimą;
• Greitas gyvenimo ritmas. Įprotis gyventi nuolat skubančiu režimu, laiko stoka ruošti patiekalus sveikai mitybai, nuolatinis užkandžiavimas kelyje sutrikdo darnų santykį su maistu ir sukelia priklausomybę.

Kodėl svarbu nedelsti ieškoti pagalbos?

Jei įtariate, kad turite priklausomybę nuo maisto, turėtumėte kreiptis pagalbos į specialistą. Individuali psichologo konsultacija gali padėti suprasti problemos šaknis, nustatyti veiksnius, prisidedančius prie priklausomybės atsiradimo, ir sukurti strategijas, kaip atkurti sveiką santykį su maistu.

Psichologinė pagalba taip pat gali būti pagrindinis žingsnis įveikiant emocines problemas, kurios dažnai yra pagrindinė priklausomybės nuo maisto priežastis. Šių problemų supratimas ir sprendimas padės ne tik susidoroti su priklausomybe, bet ir išvengti jos pasikartojimo ateityje, o prireikus sukurti švelnius mitybos kontrolės būdus.

Svarbu išmokti rasti pusiausvyrą tarp mėgavimosi maistu ir rūpinimosi savo sveikata. Jei įtariate, kad turite priklausomybę nuo maisto, nedvejodami kreipkitės pagalbos į psichologą . Sveiko santykio su maistu atkūrimas yra raktas ne tik į fizinę, bet ir į psichinę gerovę.